Žiemai pasitraukus Lietuvos upės pamažu išsilaisvina iš ledų. Nemunas jau be ledo ties Raudone, o kada ledai pajudės ties Jurbarku – tik laiko klausimas. Kol kas prognozės gana ramios: panašu, kad šį pavasarį didelio potvynio bus išvengta, todėl Nemuno pakrančių gyventojai gali lengviau atsikvėpti.
Vis dėlto taip būna ne kiekvienais metais. 2010-aisiais didžiausia Lietuvos upė smarkiai išsiliejo iš krantų ir pridarė nemažai žalos pakrančių gyvenvietėms.
2010 metų Nemuno potvynis buvo vienas didesnių pastarojo laikotarpio pavasarinių potvynių Lietuvoje. Jis kilo pavasarį, kai po ilgos žiemos staiga atšilo orai ir sparčiai pradėjo tirpti sniegas. Upėse pajudėjo ledai, o susidarius ledo sangrūdoms kai kuriose vietose vandens lygis staigiai pakilo. Dėl to Nemunas ir kitos upės išsiliejo iš krantų.
Potvynio metu buvo užlietos pakrančių teritorijos, pievos, keliai ir kai kurios gyvenvietės prie Nemuno. Vanduo apsemdavo kiemus, sodus ir ūkinius pastatus, nukentėjo gyventojų turtas. Kai kur žmonėms teko laikinai palikti savo namus arba imtis papildomų apsaugos priemonių nuo vandens.
Šie įvykiai priminė, kad Nemuno slėnio gyvenvietės vis dar yra pažeidžiamos pavasarinių potvynių, ypač tada, kai upėje susidaro ledo kamščiai. 2010 metų potvynis laikomas vienu paskutiniųjų didesnių potvynių Lietuvoje, susijusių su ledo sangrūdomis.
Redakcija dalijasi archyvo nuotraukomis, primenančiomis, kokią galią kartais parodo pavasarį bundanti Nemuno upė.
