Nors specialistai pastebi, kad darbo rinka atsigauna labai pamažu, Tauragės teritorinė darbo birža skelbia, kad per metus nedarbo lygis Jurbarko rajone sumažėjo 4,8 proc. Tuo tarpu buvę darbo biržos klientai skundžiasi, kad yra verčiami pirkti verslo liudijimus ir imtis savarankiškos veiklos.
Verslininkai per prievartą
Jurbarkietė Angelė (vardas pakeistas) pasakojo, kad nuo vasario darbo biržoje registravęsis jos vyras neseniai per prievartą tapo verslininku. Žemės ūkio ekonomisto išsilavinimą turintis neseniai penkiasdešimtmetį peržengęs vyriškis tikėjosi, jog darbo biržoje ras darbą bent jau artimą specialybei, tačiau gaudavo tik pasiūlymus už minimalų atlyginimą dirbti nekvalifikuotus darbus. Tokie pasiūlymai neatrodė patrauklūs, todėl net keletą kartų jų atsisakė. Vasarai baigiantis žmogus išgirdo, kad biržoje jam nėra ką veikti – jei nenori dirbti už minimumą, gali pirkti verslo liudijimą ir imtis savarankiškos veiklos, o darbo birža jam mokės subsidiją.
„Mano vyras dėl šventos ramybės verslo liudijimą nusipirko – dabar jis mėnesiui tekainuoja 10 Lt, o „Sodros” įmokoms padengti birža tikrai skyrė 200 Lt subsidiją. Nuostolio lyg ir neturime, bet ir pajamų šeimoje dėl tokio „verslo” daugiau neatsirado. Blogiausia, kad birža paliko mus be kompensacijų už šildymą – nežinau, kaip išgyvensime žiemą”, – guodėsi moteris.
Kitas jurbarkietis pasakojo, kad nusipirkęs statybininko verslo liudijimą neišgirdo perspėjimo, jog negalima pakeisti veiklos, ir vieną mėnesį panoręs imtis medienos ruošimo verslo neteko darbo biržos subsidijos.
„Kai nunešiau tarpininkui verslo liudijimą, jis galėjo mane perspėti – dar buvo laiko antram verslo liudijimui nusipirkti, tačiau tik vėliau supratau, kad darbo birža suinteresuota tik sumažinti bedarbių skaičių sąrašuose, o ne iš tiesų padėti žmogui įsitvirtinti naujoje veikloje”, – tikino vyriškis.
Mažina nedarbo lygį
Tokių naujųjų verslininkų kaip šie du Jurbarke yra keli šimtai. Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėja Rita Kliukienė pripažįsta, kad bedarbių apsisprendimas pradėti veiklą su verslo liudijimu mažina nedarbo lygį rajone, tačiau sutinka, jog netrukus buvę verslininkai ir vėl gali grįžti į darbo biržą.
R. Kliukienė paaiškino, kad Užimtumo rėmimo įstatymo pataisos, suteikiančios galimybę skirti 0,25 minimalios mėnesinės algos dydžio (200 Lt) subsidiją pradedantiesiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą, įsigaliojo praėjusių metų liepos 18 d. Įstatymo pataisos leidžia veiklą pagal verslo liudijimus pradedantiems bedarbiams iki 12 mėnesių iš dalies padengti verslo liudijimo (pajamų mokesčio) įsigijimo ir valstybinio socialinio draudimo mokesčio išlaidas.
Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėja tvirtina, kad bedarbiai šia galimybe noriai naudojasi: 2010 m. veiklą pagal verslo liudijimus vykdė 472 bedarbiai, o šių metų pirmąjį pusmetį verslo liudijimus nusipirko 523 bedarbiai.
„Daugiausia žmonių imtis smulkaus verslo nusprendė pavasarį ir vasarą. Pavyzdžiui, balandžio mėnesį verslo liudijimus nusipirko 92 bedarbiai, gegužę – 150, birželį – 111 darbo ieškančių asmenų. Populiariausios veiklos rūšys – statyba, statinių atstatymas ir remontas, prekyba, namų ūkio veikla, kirpyklų, kosmetikos kabinetų veikla, drabužių siuvimas ir taisymas, medienos ruoša ir malkų gamyba, transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas”, – sakė R. Kliukienė.
Darbo biržos Jurbarko skyriaus vadovė suskaičiavo, kad dėl bedarbių sprendimo pradėti veiklą pagal verslo liudijimus, sausio – rugsėjo mėnesiais nedarbo lygis Jurbarko rajone sumažėjo 0,5 proc.
Subsidijuoja ne visus
Tačiau subsidijas verslo pradžiai gauna anaiptol ne visi smulkiaisiais verslininkais tapę bedarbiai.
Darbo biržos duomenimis, sausio – rugsėjo mėnesiais subsidija skirta 262 bedarbiams. Didžioji dauguma bedarbių pradėtą veiklą pagal verslo liudijimus tęsė keletą mėnesių.
„Pernai liepos – gruodžio mėnesiais skirdavome vidutiniškai po 68 subsidijas bedarbiams, įsigijusiems verslo liudijimus, o mokėdavome 34 veiklą tęsiantiems asmenims. Šių metų pirmąjį pusmetį per mėnesį šią subsidiją išmokėjome maždaug 90 asmenų. Spalio 1 d. duomeminis, ją gauna 54 verslo liudijimus įsigiję ir veiklą pagal juos tęsiantys bedarbiai”, – pripažino R. Kliukienė.
Darbo biržos Jurbarko skyriaus vadovė įsitikinusi, kad ir padidėjus verslo liudijimo kainai bedarbiai ryšis jį pirkti.
„Žinoma, tokių asmenų bus mažiau, juolab kad tie, kurie subsidija naudojosi šiais metais, teisę į pakartotinę subsidiją įgis tik po 12 mėnesių nuo subsidijos mokėjimo pabaigos”, – sakė R. Kliukienė.
Traukia iš šešėlio?
Liepą Jurbarke apsilankęs ir su žurnalistais susitikęs Tauragės teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Macas tvirtino, jog Lietuvos darbo birža, griežtinanti taisykles užsiregistravusiems bedarbiams, siekia ištraukti iš šešėlio nelegaliai individualia veikla užsiimančius žmones.
M. Macas tikino, kad darbo biržos specialistai, dirbantys su klientais, pastebi, kuris bedarbis iš tiesų ieško darbo ir nori dirbti, o kuris tik prisidengia bedarbio statusu, kad gautų socialinę paramą.
„Tai gal nieko blogo, jei tokį žmogų griežčiau paskatiname įteisinti savo veiklą”, – sakė Tauragės teritorinės darbo biržos direktorius.
Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2010 metų pirmąjį pusmetį pagal verslo liudijimus Jurbarko rajone dirbo 378 asmenys, o šiemet per tą patį laikotarpį verslo liudijimus įsigijo net 571 rajono gyventojas.
Tačiau valstybei iš jų veiklos, atrodo, jokios naudos nėra.
Pernai, kai Seimo nustatyta minimali verslo liudijimo kaina buvo 1440 Lt, o Jurbarko rajono savivaldybės taryba tik kai kurioms veikloms ją šiek tiek sumažino, rajone individualia veikla užsiimantys smulkieji verslininkai į biudžetą sumokėjo 98,7 tūkst. Lt.
Seimo valia ir savivaldybės tarybos sprendimu 2011 metais visos veiklos, kuriomis leidžiama verstis pagal verslo liudijimą, buvo apmokestintos 120 Lt metiniu gyventojų pajamų mokesčiu.
Kadangi ir automobilius remontuojantys meistrai, ir kirpėjos, kurioms kiekviena klientė palieka mažiausiai 50 Lt, per mėnesį šiemet sumoka tik po 10 Lt gyventojų pajamų mokesčio, valstybės biudžetas iš jurbarkietiško verslo 2011 m. pirmąjį pusmetį praturėjo vos 23,6 tūkst. Lt.
Įdomiausia tai, kad Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Rolandas Ivaščenko apie šešėlį, su kuriuo kovoja darbo biržos vadovai, turi savo nuomonę. Jo pranešime spaudai teigiama, kad pernai nebuvo nustatyta nė vieno verslininko, dirbančio be verslo liudijimo, o štai šiemet, kai fiksuota gyventojų pajamų mokesčio kaina buvo sumažinta iki 10 Lt per mėnesį, užregistruoti du atvejai, kai kirpėjos teikė paslaugas neįregistravusios veiklos.
Verslininkų antplūdžio nepastebėjo
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako nepastebėjusi, kad smulkiųjų verslininkų rajone būtų padaugėję.
„Darbo birža vykdo užimtumo politiką, kuri su verslu yra menkai susijusi”, – įsitikinusi Z. Sorokienė.
Nei darbo biržos, nei Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti skaičiai apie verslo liudijimų kiekį Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkės neįtikino, kad dirbančiųjų pagal verslo liudijimus Jurbarke padaugėjo.
Z. Sorokienė mano, kad nemažai žmonių laikinai nutraukė vykdytą veiklą ir tapo bedarbiais, kad galėtų pasinaudoti lengvata ir gauti 200 Lt mėnesinę subsidiją. „Niekas jiems to negalėjo uždrausti”, – įsitikinusi Z. Sorokienė.
Pasak Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovės, neteisinga yra ir verslo liudijimų apskaita. Jei žmogus kelis kartus per metus nutraukia savo veiklą ir po kiek laiko įsigyja naują liudijimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje kaskart registruojamas naujo verslo liudijimo išdavimas. Pasak Z. Sorokienės, daugeliui verslų, ypač paslaugų, liudijimai perkami trumpam laikui.
Verslo liudijimai brangs
Dar vasaros viduryje Seimo socialidemokratų frakcija ir Jurbarke išrinktas Seimo narys Bronius Pauža užregistravo įstatymo pataisas, kurios suteiktų galimybę dar vienus metus verslo liudijimus įsigyti už minimalią 120 Lt kainą. Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija, pasak Z. Sorokienės, neturi argumentų, kuriais galėtų pagrįsti tokią iniciatyvą.
„Manau, kad verslo liudijimų kainos ateinančiais metais turėtų grįžti į 2010 metų lygį, tačiau kokios konkrečiai jos bus Jurbarke, turės nuspręsti savivaldybės taryba”, – sakė Z. Sorokienė.
Su verslo liudijimais dirbančių smulkiųjų verslininkų ateinančiais metais laukia ir daugiau permainų, nes Finansų ministerija užsimojo panaikinti kai kurias veiklos rūšis – pavyzdžiui, neleisti su verslo liudijimais dirbti statybininkams, automobilių remonto meistrams.
Daiva BARTKIENĖ
