Ilgus šimtmečius Nemunas buvo gyvybiškai svarbi Lietuvos transporto arterija, formavusi pakrančių miestelių gyvenimą, tradicijas ir tapatybę, tačiau šiandien upeivystės kultūra pamažu grimzta į užmarštį – tai priminti siekia keliaujanti paroda „Panemunės miestelių upeivystės tradicijos“.
Ilgą laiką Nemunas buvo viena pagrindinių šalies transporto arterijų. Tai turėjo įtakos pakrantės miestų ir miestelių bendruomenių gyvenimo būdui. Upė formavo gyvenviečių urbanistinius peizažus.
Upeivystės paroda | LRT PLIUS laidos „Kultūros diena“ stop kadras
Anot parodos sumanytojo dr. Justino Kalinausko, Nemunas šimtmečius buvo logistinė upė, per kurią keliaudavo ne tik prekės, bet ir savotiškai kultūra bei naujienos iš viso pasaulio.
„Anksčiau tas gyvenimas šalia Nemuno buvo neįsivaizduojamas be laivų, be upeivystės, be upeivių pačių socialinio gyvenimo, tiek vandenyje, tiek krante, be tų visų tradicijų, kurios buvo surištos su laivyba“, – sako jis.
Kaip pasakoja laivavedys Jevgenijus Lisovskis, tai, kas anksčiau buvo neatsiejama nuo kasdienybės, šiandien pamažu grimzta į užmarštį.
„Skambės kaip ir visų pagyvenusių žmonių mintis, kad viskas ne taip, kaip buvo jaunystėje. Tiesą sakant, turėdamas savo laivą, gana daug paplaukiojęs po Lietuvą, aš galiu pasakyti tik viena – laivyba nyksta Lietuvoje. Pasistatėm laivą, būtent orientuotą į Lietuvos regioną, ir išaiškėjo, kad ta Lietuva labai maža. Čia nėra kur plaukt“, – tikina pašnekovas.
„Šiandien eidami šalia Nemuno matome gerokai pasikeitusią situaciją. Čia, žemupyje, tos laivybos yra nedaug. Pasikeitė ne tik kažkokios ekonominės situacijos, ne tik transporto keliai išvystyti, ne tik transporto priemonės, bet pasikeitė žmonių mentalitetas“, – jam antrina J. Kalinauskas.
Upeivystės paroda | LRT PLIUS laidos „Kultūros diena“ stop kadras
Kultūrinė upių tyrimų platforma „Teka“ ir iniciatyva „Švęskime upe“ susivienijo dėl bendro tikslo – išsiaiškinti, priminti ir išsaugoti buvusias Panemunės gyvenviečių upeivystės tradicijas.
„Pasakojame apie šešių miestelių laivybos istoriją: Kriūkai, Smalininkai, Kalnėnai, Jurbarkas, Veliuona ir Vilkija. Su šia paroda mes bandome priminti vietos gyventojams, o iš kitos pusės, ir papildyti jau jų turimas žinias apie tą turtingą, įdomią praeitį. Ir taip paskatinti viešąjį diskursą, paskatinti kalbėti šiomis temomis. Ir visgi tai yra dalis mūsų kultūros, ypač va šiame regione gyvenančių žmonių, kurie augo, gyveno prie Nemuno, bet dabar tą Nemuną galbūt mato daugiau kaip kažkokį kraštovaizdžio elementą arba kaip rekreacijos oazę, bet nebe per kažkokią funkcinę reikšmę“, – tikina J. Kalinauskas.
Upeivystės paroda | LRT PLIUS laidos „Kultūros diena“ stop kadras
Keliaujančios parodos „Panemunės miestelių upeivystės tradicijos“ kūrėjai surinko ir šiuo metu pristato vizualinę bei istorinę medžiagą apie praėjusius gyvenimo prie upės laikus.
„Tai, aišku, nėra siekis bandyti grąžinti kažkokią prarastą istoriją, nes pasikeitė pasaulis, pasikeitė technologijos, bet visgi pabandyti persvarstyti savo identitetą. Kas tai yra būti Panemunės gyventoju? Kuo šita tapatybė yra išskirtinė? Kuo ji yra kitokia nuo tų gyventojų, kurie gyvena galbūt kažkur kitur, ne prie vandens, ne prie upės?“ – svarsto parodos sumanytojas.
Upeivystės paroda | LRT PLIUS laidos „Kultūros diena“ stop kadras
Anot ekspozicijos rengėjų, žvelgiant į praeitį, svarbu pasikalbėti ir apie dabartį bei ateitį.
„Galima paskatinti, kad vėl mes grįžtume prie upių, kad vėl būtume su jomis, kad įsiveiklintume ir ieškotume būdų, kaip tą daryti, kad ir gamtai, aplinkai būtų tausojančiai ir kartu gyva pačiam miestely ar mieste. Ir jeigu kažkada plėtėsi miestai būtent dėl upių, galbūt ir šiandien galėtų plėstis dėl upių“, – sako Romena Puikytė, viena iš iniciatyvos veiklų koordinatorių.
Paroda „Panemunės miestelių upeivystės tradicijos“, kelionę pradėjusi čia, Kriūkuose, jau aplankė ir Smalininkus bei Jurbarką. Gruodžio 8 d. atkeliaus į Veliuoną, o gruodžio 12 d. – į Vilkiją. Kitąmet atplauks ir į Kauną.
Upeivystės paroda | LRT PLIUS laidos „Kultūros diena“ stop kadras
