Šiandien 18 val. baigsis Jurbarko ir Seredžiaus P. Cvirkos gatvių gyventojų apklausa dėl šių gatvių naujų pavadinimų. O veliuoniečiai dėl to, kad jų miestelyje išliktų P. Cvirkos gatvės vardas jau antrą kartą kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą ir laukia atsakymo.
Apklausa vangi
Dar 2023 m. pavasarį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, draudžiantį propaguoti totalitarinius, autokratinius režimus bei jų ideologijas ir sudarė tokių objektų vertinimo Tarpinstitucinę komisiją, patvirtino jos nuostatus.
Pernai, gegužės 1 d., įsigaliojo šių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas ir nauja viešųjų objektų, pažeidžiančių šį draudimą, pripažinimo, pašalinimo ir pakeitimo tvarka.
Seimo priimtas Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas sudarė prielaidas iš viešųjų erdvių pašalinti tai propaguojančius simbolius.
Tą padaryti, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nurodymu, įpareigotos savivaldybės. Dėl objektų pripažinimo šalintinais, jos turėjo kreiptis per dvidešimt dienų. Tačiau tą padaryti ne visos skubėjo. Jurbarko rajono savivaldybė kreipėsi tik 2023 m. gruodžio mėnesį ir tik paraginta. Dabar sprendžiamas P. Cvirkos gatvių pavadinimų keitimas Jurbarke, Veliuonoje ir Seredžiuje.
Jurbarko miesto seniūnas Romualdas Kuras, vakar, į antrąją pusę persiritus balsuoti nustatytam terminui, sakė, kad Jurbarko P. Cvirkos gatvėje gyvenamąją vietą deklaravę miestiečiai balsuoti ateina, bet nelabai aktyviai.
„Matyt, kaip visuomet laukia paskutinės dienos“, – sakė seniūnas. Ketvirtadienį iki pietų pareikšti savo nuomonę buvo atėję apie 40 balsavimo teisę turinčiųjų, t. y. jau sulaukusių 18 metų, piliečių.
Tuo tarpu Jurbarko P. Cvirkos gatvėje, be kelių individualių namų, pasak seniūno, daugiabučiuose yra apie 130 butų. Nors gyventojų nemažai, balsuotojų aktyvumas, besibaigiant balsavimui, buvo tikrai menkas. Ko gero, teisus bus seniūnas, kad didžiausia balsuotojų dalis dėl naujo gatvės pavadinimo į miesto seniūniją pasakyti savo nuomonę ateis šiandien. Tikslus balsavusiųjų skaičius bus aiškus pirmadienį – seniūnija veda pareiškusiųjų nuomonę vardinį sąrašą.
Seniūnas R. Kuras įsitikinęs, kad gyventojai apie rengiamą apklausą dėl naujo gatvės pavadinimo informuoti tinkamai. Vargu, ar ką geriau įmanoma padaryti. Be rajono savivaldybės administracijos pranešimų spaudoje ir savivaldybės interneto tinklalapyje, seniūnija apie apklausą skelbia feisbuke, individualių ir daugiabučių namų gyventojams į pašto dėžutes sudėjo specialius rašytinius pranešimus, pakabino skelbimus ant daugiabučių namų laiptinių durų.
Iki balandžio 12 d. buvo galima siūlyti naujus gatvės vardus. Jurbarke buvo pasiūlyta P. Cvirkos gatvę pavadinti Arnoldo Piročkino, Ąžuolų, Bibliotekos, L. Meškaitytės, Vaižganto (be vardų), Tumo Vaižganto, Veverskių vardais.
Seredžiuje ir Veliuonoje – kitaip
Seredžiuje P. Cvirkos gatvės gyventojų apklausa vyksta sparčiau. Pasak seniūnijos vyriausiosios specialistės Mildos Vaičiuškienės, miestelyje ta gatvelė nedidelė, iš viso pareikšti nuomonę teisę turi 51 gyventojas, o vakar iki pietų tą buvo padarę 24.
Seredžiuje šios gatvės gyventojai gali rinktis iš trijų iki balandžio 12-osios pasiūlytų pavadinimų: Bažnyčios, Palemono, Alo Jolsono.
Naujuosius gatvių pavadinimus tvirtins rajono savivaldybės taryba. Iki balandžio 12 d. gyventojai galėjo siūlyti gatvių pavadinimus. Dabar gi, šių gatvių gyventojams pareiškiant nuomonę dėl naujojo pavadinimo, kiti pasiūlymai nepriimami.
Nors dėl naujų gatvių pavadinimų apsispręsti laiko buvo pakankamai, tačiau kai kurie norėtų pakeisti nuomonę ir tvirtina nusprendę teikti geresnius pasiūlymus. O kol nepriimtas rajono savivaldybės tarybos sprendimas, mano, kad pasiūlymai galėtų būti priimami, nes apklausa tarybai, nors ir labai svarus argumentas, yra tik patariamasis balsas.
Veliuonos bendruomenė norėtų išlaikyti P. Cvirkos gatvės pavadinimą ir tam turi savų motyvų. Pasak seniūno Egidijaus Mikštos, ta gatvelė visai nedidelė, o Veliuonos kraštas – P. Cvirkos gimtinė. Veliuoniečių bendruomenė vieną kartą dėl to jau rašė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, tačiau atsakymo negavo. Tad gegužės 3 d. susirinkę Veliuonos gyventojai įpareigojo į šį centrą kreiptis jau oficialiai seniūnijos valdžią – seniūną E. Mikštą ir Veliuonos krašto bendruomenės pirmininką Vaidotą Misevičių: remiantis P. Cvirkos, kaip rašytojo, biografijos faktais bei jo ryšiais su Veliuona kaip gimtuoju kraštu, prašyti palikti gatvės pavadinimą.
Seniūnas kalbėjosi su tuos klausimus sprendžiančios Tarpinstitucinės komisijos pirmininku Vitu Karčiausku. „Pirmininkas pažadėjo, kad atsakymą gausime. Gegužės 21 ir 22 dienomis vyks šios komisijos posėdžiai, ir mūsų prašymas bus apsvarstytas. Yra savivaldybių, kuriose P. Cvirkos gatvės kol kas nejudinamos, todėl manome, kad ir gimtinėje dar galėtų likti“, – sako Veliuonos seniūnas ir tikisi palankaus komisijos sprendimo. Kaip komisija nuspręs, taip ir turės būti padaryta. Veliuonoje gautas tik vienas pasiūlymas – jeigu Tarpinstitucinė komisija neleis palikti senojo pavadinimo, gatvė bus pavadinta Šarūno Šimulyno vardu.
Dvi vieno gyvenimo pusės
P. Cvirką visuomenė labiau prisimena kaip rašytoją. Kodėl gyventojai jį vertina palankiau, negu kitus komunistinius funkcionierius? Todėl, kad apie jį detaliau žino kaip apie rašytoją, nepriklausomos tarpukario Lietuvos metais parašiusio žymius, žmonių mėgstamus, ir šmaikščius vaikiškus, ir kupinus liaudiško humoro kūrinius, kuriuos skaitė ir kaimo, ir miestų žmonės. Tuos kūrinius prisimena daugelis vyresnės kartos žmonių.
Tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje P. Cvirka buvo ypač produktyvus rašytojas: eilėraščių rinkinys „Pirmisios mišios“ (1928), novelių rinkinys „Saulėlydis Nykos valsčiuje“ (1930), satyrinis romanas „Frank Kruk“ (1934), romanas „Žemė maitintija“ ir „Cukriniai avinėliai“ (1935), „Meisteris ir sūnūs“ (1936) ir kiti kūriniai.
Tačiau menkai ką žino apie paskutiniuosius septynerius P. Cvirkos (1909–1947) gyvenimo metus, staigų jo gyvenimo posūkį po Lietuvos okupacijos 1940 m. birželio 15 d. O žinoti verta. Kaip sakoma, žodžių iš dainos, o faktų iš biografijos neišmesi.
Tuomet jis persivertė: nebuvo paprastas sovietinei valdžiai lojalus komunistėlis, o nuo pat okupacijos pradžios tapo aktyvus sovietinės valdžios, aukščiausiųjų jos struktūrų veikėjas. Todėl verta žinoti ir antrąją vieno gyvenimo pusę.
Po 1940 m. Lietuvos sovietinės okupacijos P. Cvirka buvo aktyvus okupacinės valdžios rinkimų farso aktyvistas. Tik mėnesiui praėjus nuo Lietuvos okupacijos, 1940 m. liepos mėn., prašė priimamas į komunistų partiją. Suklastotų rinkimų rezultatų pagrindu išrinktas vadinamojo Liaudies Seimo deputatu. Buvo dargi šio Seimo Prezidiumo sekretoriumi 1940 m. birželio-liepos mėn., aktyviai tarnavo okupacinei sistemai – rašė propagandinius, okupacinę Raudonąją armiją šlovinančius straipsnius, tapo aukščiausiojo rango okupacinės valdžios pareigūnu – Liaudies Seimo Prezidiumo sekretoriumi. Buvo keturių Lietuvos valstybingumą de jure panaikinančių Liaudies Seimo deklaracijų signataras, Lietuvos sovietinės socialistinės respublikos (LSSR) Aukščiausiosios tarybos Prezidiumo narys (1940 m. liepos-rugpjūčio mėn.), Įgaliotosios komisijos, galutinai įforminusios Lietuvos aneksiją ir Maskvoje paprašiusios Lietuvą priimti į Sovietų Sąjungos sudėtį, narys, LSSR Aukščiausiosios Tarybos vienuolikos asmenų Prezidiumo narys, LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Todėl puikiai žinojo ir apie lietuvių suiminėjimus, kalinimus, ir apie masinį 1941 m. birželio 14-osios lietuvių trėmimą į Sibirą. Tų pačių kaimo žmonių, kurių darbštumą tik prieš šešerius metus išaukštino romane „Žemė maitintoja“.
Prasidėjus karui skubiai pasitraukė į Rusiją, gyveno Maskvoje ir Alma-Atoje, rašė propagandinius sovietinę santvarką šlovinančius tekstus, o po karo, su antrąja Lietuvos okupacija sugrįžęs į Lietuvą iki pat mirties 1947 m. užėmė aukštas sovietines pareigas.
Štai tokia antroji lietuvių tautos pamėgto nepriklausomos tarpukario Lietuvos rašytojo, o po Lietuvos okupacijos nuėjusio uoliai tarnauti sovietinio politiko, aukščiausiojo rango okupacinės valdžios veikėjo, gyvenimo pusė.
