Pabėgėliai: valdžiai rūpestis, visiems – išbandymas (2)

Nors jau aišku, kad Lietuva turės priimti 1105 pabėgėlius, kol kas tik žiniasklaidoje ir atsakingų valdininkų kabinetuose netyla kalbos apie šią, visą Europą sujudinusią, problemą. Pačių pabėgėlių nei didžiuosiuose Lietuvos miestuose, nei rajonuose kol kas nėra. Nors nežinia, kada galime sulaukti jų antplūdžio. Todėl ir Jurbarko rajono savivaldybė aiškinasi galimybes priimti pabėgėlius iš Artimųjų Rytų ir Afrikos valstybių.

Jurbarko r. savivaldybės tinklalapyje rugsėjo 20-spalio1 d. gyventojai buvo kviečiami pasisakyti pabėgėlių klausimais. Apklausoje dalyvavo 322 asmenys. 66 proc. respondentų pritarė pabėgėlių iš Ukrainos apgyvendinimui Jurbarko rajone, bet už kaimynystę su migrantais iš Artimųjų Rytų ir Afrikos valstybių pasisakė tik kiek daugiau nei 33 proc. apklausos dalyvių.

Nuo rugsėjo 22 d., kai ES vidaus reikalų ministrų taryboje galutinai nuspręsta, kad Lietuva per dvejus metus turės priimti 1105 pabėgėlius, tik mažiau nei trečdalis Lietuvos savivaldybių yra oficialiai pareiškusios, kad priimtų, apgyvendintų ir integruotų imigrantus. Šitaip apsisprendė rajonų savivaldybės, o iš didžiųjų šalies miestų tik Šiaulių savivaldybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pranešė, kad gali priimti pabėgėlius.

Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius ketvirtadienį sakė: „Kol kas tik formuojama nuomonė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pateikusi klausimą, ar galėsime priimti pabėgėlius. Todėl savivaldybėje ir buvo surengta gyventojų apklausa.“

Paklaustas, ar tikrai mano, kad ir Jurbarke galėtų apsistoti savo namus dėl karo priversti palikti žmonės, meras sakė: „Kodėl gi ne? Gali apsigyventi ir Jurbarke. Mažėjant gyventojų ir esant tuščių gyvenamųjų patalpų, gal žmonės norės išnuomoti jiems gyvenamąjį plotą, nes socialiniai būstai pabėgėliams nebus skiriami. Nors pagal bendras tendencijas matyti, kad pabėgėliai turbūt pasirinks didesnius miestus.“

Tačiau kol kas aišku, kad pabėgėliai iš Sirijos, sunkiai įsivaizduojamais mastais užplūdę kai kurias Europos Sąjungos šalis, į Lietuvą nenori. „Elta“ pranešė, kad vidaus reikalų viceministro Elvino Jankevičiaus vadovaujama tarpžinybinė delegacija spalio 5 dieną Graikijoje susitiko su vietos pareigūnais, atsakingais už prieglobsčio prašytojų atranką ir perkėlimą į Lietuvą. Jau anksčiau Lietuva buvo informavusi Graikiją, kad vieną sirų šeimą yra pasiruošusi priimti, bet neatsirado nė vieno pabėgėlio, norinčio prieglobstį gauti mūsų šalyje.

Premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienį Vyriausybėje sakė, kad per prievartą migrantai į mūsų šalį nebus vežami, bei pareiškė manąs, kad bus rasta būdų, kad jie atvyktų savanoriškai.

Panašu, kad galvosūkiu tampa ne tik kur priglausti pabėgėlius, bet ir kaip juos atvilioti į Lietuvą.

Geriau be pabėgėlių?

Savivaldybės atliktos apklausos apibendrinti duomenys rodo, kad dauguma atsakiusiųjų į klausimus rajono gyventojų norėtų, kad karo pabėgėliai mūsų krašte neapsistotų. Į klausimą: Ar pritartumėte, kad pabėgėliai iš Sirijos, Libano, Afganistano ir kt. būtų apgyvendinami ir integruojami Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje? „pritariu“ pasakė tik 33,6 proc. respondentų, 4,7 proc. pareiškė neturį nuomonės. Savo nenaudojamas gyvenamąsias patalpas šiems pabėgėliams sutiktų išnuomoti 29,3 proc. apklausos dalyvių.

Palankiau jurbarkiečiai ir rajono gyventojai nusiteikę pabėgėlių iš Ukrainos atžvilgiu – jų apgyvendinimui Jurbarke pritarė 66,1 proc., o gyvenamąsias patalpas jiems išnuomotų 48,4 proc. apklausos dalyvių.

Tokią nuostatą galbūt galima paaiškinti religija – 53,1 proc. respondentų atsakė, kad jiems priimtinesni krikščionišką tikėjimą ir krikščioniškas vertybes išpažįstantys pabėgėliai. Tačiau 35,8 proc. teigė, kad apsisprendžiant dėl pabėgėlių priėmimo, jų tikėjimas – nesvarbu.

Asmeniškai prisidėti prie pabėgėlių integravimo procesų: pamokyti lietuvių kalbos, pagelbėti susirandant darbą ar suteikti kitokią pagalbą pasiryžę 35,6 proc. apklausos dalyvių.

Į tinklalapyje jurbarkas.lt pateiktos anketos klausimus atsakė 322 asmenys. Tame pat tinklalapyje skelbiama, kad 2015 m. gegužės 1 d. Jurbarko rajone gyvenamąją vietą buvo deklaravę 30453 gyventojai.

Paragino popiežius

Dar rugsėjo pradžioje Popiežius Pranciškus ragino visus tikinčiuosius būti gailestingus pabėgėliams. Šventasis Tėvas ragino kiekvieną katalikų parapiją, vienuolyną ir šventovę priglausti po pabėgėlių šeimą ir kreipėsi į vyskupus prašydamas šį raginimą perduoti savo vyskupijose. Pasak katalikų Bažnyčios vadovo, pagalba nuo karo ir bado bėgantiems žmonėms būtų konkretus gailestingumo veiksmas prieš gruodį prasidėsiančius Šventuosius Gailestingumo metus.

Jurbarko Švč. Trejybės parapijos klebonas Darius Auglys patvirtino, kad Lietuvos vyskupai jau atsiklausė parapijų, ar šios turėtų kur apgyvendinti pabėgėlius, bet konkretaus atsakymo, pasak klebono, vyskupui pateikti dar nereikėjo. „Negaliu pasakyti, ar galėtų priimti parapijiečiai, nes ir pabėgėlių dar nėra ir sunku pasakyti, kaip kas bus“, – sakė klebonas.

O evangelikų liuteronų bendruomenė jau turi patirties pabėgėlių klausimu. Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia pernai pakvietė 39 sirų pabėgėlius ir apgyvendino juos šeimose ir parapijose. Šeima iš Sirijos beveik metus gyveno ir Skirsnemunės evangelikų liuteronų parapijos motinos ir vaiko dienos centre.

Kunigas Mindaugas Kairys, išgirdęs, kad jurbarkiečiai, ko gero, bijo pabėgėlių kaimynystės, sakė: „O ko bijoti? Kai sirai gyveno Skirsnemunėje, tai buvo labai gera patirtis. Tie žmonės buvo mandagūs, kultūringi, išsilavinę.“

Po metų baigėsi sirams išduotos vizos ir jie iš Lietuvos išvyko į kitas Europos valstybes.

Danutė Karopčikienė