Nuo gegužės 15 d. Aplinkos ministro įsakymu suteikta galimybe paremti Lietuvos saugomas teritorijas įsigyjant savanorišką lankytojo bilietą pasinaudojo apie 5,5 tūkst. regioninių parkų lankytojų. Už parduotus bilietus gautos lėšos bus skirtos gamtos objektams, rekreacinėms teritorijoms prižiūrėti, tvarkyti, informaciniams stendams atnaujinti, šiukšlėms išvežti, lankstinukams, gamtos maršrutų aprašymams paruošti, gamtos pamokoms. Panemunių regioninio parko lankytojai, deja, nebuvo dosnūs.
Kainos nesikandžioja
Pasak Panemunių regioninio parko direktoriaus pareigas laikinai einančio Aido Mozūraičio, lankytojo bilietai direkciją pasiekė birželio pradžioje. Per pusantro mėnesio išplatinta apie 250 bilietų. Vos keletas žmonių teiravosi ir norėjo jų įsigyti. Kitiems lankytojams parko direkcijos darbuotojai paaiškindavo, kam bus naudojami pinigai už bilietus, ir siūlydavo paremti regioninį parką. Daugiausia turistų susigundydavo įsigyti lankytojo bilietą dėl to, kad jiems pasiūlydavo nemokamas gido paslaugas apžiūrint ekspoziciją.
Savanoriško lankytojo bilieto kaina keliaujančiųjų neturėtų gąsdinti. Vienkartinis parko lankytojo bilietas, kuris galioja 5 dienas, kainuoja 1 eurą, o mėnesinis – 5 eurus. Jai žmogus nori įsigyti mėnesį galiojantį bilietą, kuris leistų lankytis visuose Lietuvos regioniniuose parkuose, tai atsieitų 10 eurų. Planuojantiems nuolat lankytis saugomose teritorijose patartina įsigyti metinį lankytojo bilietą, kainuojantį 20 eurų. Keliaujantiems šeimomis skirti metiniai šeimos bilietai už 25 eurus. Bilietuose rašoma įsigijimo data. Juos įsigiję lankytojai gauna dovanėlę – lipduką su užrašu „Aš remiu saugomas teritorijas“.
„Mūsų žmonės įpratę daug ką gauti už dyka. Gamta galima gėrėtis nemokamai, lankytis parkuose – nedraudžiama. Tačiau yra žmonių, kurie po poilsio gamtoje palieka krūvas šiukšlių, sulaužomi ar susidėvi poilsiaviečių, lankytinų vietų įrenginiai – tvarkyti reikalingos lėšos. Esame iš biudžeto finansuojama įstaiga, tačiau papildomi pinigai būtų panaudoti pačių lankytojų patogumui, paslaugoms gerinti“, – sako A. Mozūraitis.
Ruošiantis įvesti lankytojo bilietą buvo planuojama daryti jį privalomą. Saugomų teritorijų taryboje vykusiose diskusijose nuspręsta, kad privalomą bilietą žmonės priims kaip dar vieną mokestį ir tai sukels neigiamą reakciją. Kilo klausimas, kaip atpažinti tikrąjį parko lankytoją, kuris privalėtų įsigyti bilietą, nuo pro šalį keliaujančio turisto ar vietinio gyventojo. Didelių pajėgų reikėtų ir tikrinant, administruojant tokių bilietų įsigijimą. Tikintis žmonių supratingumo buvo pasirinktas savanoriškumo principas.
Savanoriški lankytojų bilietai platinami nacionalinių ir regioninių parkų direkcijose, aplinkosauginių, švietėjiškų renginių vietose bei internetu „Tiketos“ bilietų platinimo sistemoje. Tačiau retas kuris ryžtasi prie kompiuterio praleisti keliolika minučių, kad įsigytų neprivalomą bilietą. Norintieji paremti saugomas teritorijas gali pasinaudoti ir plačiai prieinamomis „Perlo“ terminalų paslaugomis.
Svarstoma galimybė bilietus platinti per kaimo turizmo paslaugų teikėjus, fizinius asmenis. Tačiau stabdo tai, kad bilietai yra griežtos atskaitomybės dokumentai, sudėtingas jų perdavimo, apskaitos mechanizmas. Paslaugų teikėjai bijo atsakomybės, taip pat mano, kad klientas mokestį už bilietą priims kaip gaunamos paslaugos antkainį.
Lankytojų daugėja
Jei kiekvienas apsilankęs regioniniame parke ar bent jo lankytojų centre įsigytų bilietą, būtų surinktos milžiniškos lėšos. Panemunių regioninio parko direkcijoje lankytojų monitoringas vykdomas jau aštuonerius metus. Stebima tam tikrose vietose pasirinktu laiku, įtraukiami duomenys iš parko teritorijoje vykstančių renginių, gaunami pilių lankytojų skaičiai, registruojama pačioje direkcijoje.
Pasak A. Mozūraičio, besilankančiųjų parke ir lankytojų centre labai padaugėjo. Ankstesniais metais parkas per metus sulaukdavo 40-50 tūkst. lankytojų. Išpopuliarėję panemunių pilių, piliakalnių lankymo maršrutai ir pernai pavasarį direkcijoje pristatyta nauja ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“ sulaukė didelio dėmesio – pernai parko teritorijoje apsilankė beveik 80 tūkst. lankytojų, o lankytojų centre esančias ekspozicijas apžiūrėjo arba edukacinėse programose dalyvavo per 2600 žmonių.
Per pirmąjį šių metų pusmetį direkcijoje jau sulaukta 2071 lankytojo, tad šiais metais tikimasi iki 4000 apsilankiusiųjų.
Kasmet vis daugiau lietuvių atranda savo kraštą. Keliaujantieji po Lietuvą paprastai informacijos ieško internete. Panemunių regioninis parkas informaciją skelbia savo svetainėje, jo paslaugos įtrauktos į turistinius maršrutus, besidriekiančius panemuniais, o geriausiai parką reklamuoja čia jau buvusieji ir patenkinti gautomis paslaugomis.
Pavasarį Panemunių parko direkcijoje buvo nufilmuota televizijos laida „Kultūros savanoriai“, rodyta per LRT kultūros kanalą, po kurios sulaukta susidomėjusių ekspozicijomis. Šiais metais Nemunu keliaujanti nacionalinė ekspedicija taip pat domėjosi regioninio parko specialistų siūlomomis paslaugomis, kurios bus parodytos ekspedicijos sukurtame filme.
A. Mozūraitis sako, kad darbingiausias mėnuo – gegužė. Tuomet pasipila moksleivių grupės, suintensyvėja turizmas. Pasak specialisto, pastebima, kad vis daugėja suaugusiųjų grupių. Anksčiau 65-70 proc. lankytojų sudarydavo vaikai, o dabar vaikų yra tik 45 proc., o suaugusiųjų – 55 proc. Pavyzdžiui, šį birželį iš 618 apsilankiusiųjų Panemunių regioninio parko lankytojų centre net 453 – suaugusieji.
Keliauja kolektyvai, draugų grupės, šeimos. Lietuvaičiai, sulaukę svečių iš užsienio, arba vietiniai gyventojai – iš kitų miestų, dažnai rengia pažintines pramogines keliones. Užsuka ir užsieniečių – iš Olandijos, Vokietijos, Belgijos, Baltarusijos.
Pasakoja žinovai
Panemunių regioninio parko direkcijos specialistai dažnai sulaukia prašymo sudaryti maršrutą bei suteikti gido paslaugas. A. Mozūraitis pasakoja, kad gali pasiūlyti ir 8 val. trunkantį maršrutą, tačiau tokia galimybe pasinaudojo tik viena ištvermingųjų grupė. Keliautojai paprastai renkasi kelių valandų trukmės ekskursijas – patys nusprendžia, ką nori aplankyti. Pasak direktoriaus, gaila, kad dažnai iš maršruto žmonės išmeta Veliuonos muziejų ar P. Cvirkos sodybą, nors jie tikrai verti dėmesio. Tačiau jau atsiranda turistų, aplankiusių pilis anksčiau ir norinčių pamatyti kitas vietas. Gido paslaugų kaina – 10 eurų už valandą.
Daug pigiau galima aplankyti direkcijoje veikiančias ekspozicijas – 1 euras suaugusiam ir 0,5 euro vaikui. Beveik valandą trunkanti kelionė po ekspoziciją, lydint ir istoriją pasakojant gidui, niekam neprailgsta. Šią paslaugą gauna ir grupės, ir pavieniai lankytojai. Grupės ekspozicijos lankymo laiką gali rezervuoti iš anksto, bet ir atvykusieji neperspėję galės išklausyti gido pasakojimo, luktelėję daugiausia pusvalandį.
Iš anksto direkcijoje reikėtų užsisakyti edukacines programas. Jas veda čia dirbantys specialistai: vyriausiasis specialistas rekreacininkas A. Mozūraitis, kultūrologė Vaida Mozūraitienė, biologė Eglė Kupstaitytė, ekologas Raimundas Giedraitis. Kai apie augalus, medžius, paukščius ar Nemuno istoriją pasakoja „vaikščiojantis žinynas“, visiems įdomu.
Edukacinė programa „Žydintys augalai“ rengiama pavasarį. Šilinės ąžuolynas yra ir biologinis draustinis, kuriame – daug vertingų žolinių augalų. Edukacijos metu supažindinama su vaistinėmis, estetinėmis augalų savybėmis, randami nuodingi žolynai, atliekamos užduotys, žaidžiama. Programos pabaigoje, kaip po kitų edukacijų, vaišinama šiose pievose surinktų augalų arbata.
Vaikams siūlomos dar dvi programos – „Paukščių namai“ ir „Grybų pasaulis“. Pirmojoje – pristatoma direkcijoje sukaupta paukščių lizdų kolekcija, o vėliau keliaujama į mišką, kur regioninio parko darbuotojai parodo keletą uoksų, lizdaviečių ir pasiūlo vaikams iš gamtinių medžiagų susukti lizdą įsivaizduojamam paukščiui. Tuomet specialistas pasako, koks iš tiesų paukštis galėtų pasirinkti šį lizdą.
Antroji edukacinė programa – „Grybų pasaulis“, rengiama rudenį, išmoko vaikus pažinti valgomus ir nevalgomus grybus. Sužinoję, kas yra grybas, ir pačiupinėję ant duonos ar sūrio atsiradusį grybą–pelėsį, pažiūrėję filmuką vaikai skuba į mišką, kur renka visus po ranka pasitaikiusius grybus, o grįžę, pasitelkdami grybų žinynus, juos rūšiuoja.
Programa „Nepastebimi miško skirtumai“ leidžia į mišką pažvelgti kitomis akimis. Prie direkcijos esančiame nedideliame miškelyje yra „Natura 2000“ – europinės svarbos saugoma teritorija, kurioje išskirtos keturios europinės svarbos buveinės: vakarų taiga, skroblynas, medžiais apaugusios ganyklos ir stepinės pievos. Visas jas pamatyti ir sužinoti skirtumus galima dalyvaujant šioje edukacijoje.
Dar porą edukacinių programų vyksta lankytojų centre, ekspozicijų salėje – tai labai gelbėja esant blogam orui. „Senieji Nemuno amatai“ – programa, kur ekspozicijos pagalba supažindina su senaisiais Nemuno amatais. Rodomi filmai apie valties statybą ir tinklo mezgimą, vėliau lankytojai patys gali daryti plukdomąjį tinklą. Programoje „Atrask gyvenimo prie Nemuno ypatumus“ reikia pasukti galvas. Išklausę gido pasakojimo lankytojai suskirstomi komandomis ir gauna užduotis, kurių atsakymai slepiasi ekspozicijoje. Užverda įnirtinga kova, laimi greičiausiai radę atsakymus, ir apdovanojami lankstinukais apie Panemunių regioninį parką.
Edukacines programas gali užsisakyti grupės nuo 10 žmonių. Jos trunka 1,5–2 val. Per tiek laiko lankytojai gauna daug žinių bei pramogų, o kainuoja tai visai nedaug – 1 eurą vaikui arba 2 eurus suaugusiajam. Panemunių regioninio parko direkcija lankytojų nepriima tik sekmadieniais.
Papildomos lėšos už gido paslaugas, ekspozicijų apžiūrą ar edukacines programas – mažas lašas, galintis pagerinti regioninio parko paslaugų kokybę, o kiekvienas įsigytas savanoriškas lankytojo bilietas – mažas žingsnelis į tvarkingesnę, gražesnę gamtą, kurioje laiką leisti smagu kiekvienam.
Jūratė Stanaitienė
