Nuo spalio nei rajono vadovams, nei savivaldybės administracijos darbuotojams darbo savaitė nebebus trumpinama – savivaldybės administracijos vadovai nusprendė, kad lėšų šiųmečiams atlyginimams pakaks. Tačiau tai nereiškia, kad pasninkas baigiasi visiems biudžetinių įstaigų darbuotojams.
Algoms – papildomi grašiai
Nuo kovo savivaldybės administracija du kartus per mėnesį trumpino darbo savaitę. Toks sprendimas buvo priimtas siekiant taupyti, nes skirstant rajono biudžetą biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondas buvo sumažintas 6 proc. – tai reiškė, kad ir savivaldybės administracijos, ir visų įstaigų darbuotojai šešiolika dienų turės nemokamai atostogauti.
Tokiam taupymo variantui labiausiai prieštaravo savivaldybės tarybos mažumos nariai ir opozicinė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. Gindamasis nuo priekaištų rajono meras Ričardas Juška politikams žadėjo, kad kiekvienas sutaupytas ar papildomai į rajono biudžetą gautas ar nuo pašalpų sutaupytas litas bus nukreiptas darbo užmokesčio fondui didinti.
Kol kas darbo užmokesčio fondas papildytas tik 51 tūkst. Lt – tokia suma vidurvasary valstybės iždas kompensavo pernai Jurbarko r. savivaldybės negautas pajamas. Retindami pašalpų gavėjų gretas socialiniai darbuotojai jau sutaupė 1 mln. Lt valstybės dotacijų, tačiau šie pinigai nukreipiami kitiems biudžeto poreikiams tenkinti.
Valdžia vėl dirbs įprastai
Pirmadienį savivaldybės interneto puslapyje pasirodė pranešimas, kad nuo spalio 1 d. administracija dirbs įprastu grafiku, nes savivaldybės administracijos direktorius rugsėjo 16 d. panaikino vasario mėnesio įsakymą trumpinti darbo savaitę. Tačiau gyventojai įspėjami, kad rugsėjo 29 d. savivaldybės administracija nedirbs ir už šią dieną negaus atlyginimo. Gyventojus aptarnaus tik savivaldybės priimamojo, Socialinės paramos ir Civilinės metrikacijos skyrių specialistai.
Rytoj savivaldybės tarybos nariams bus siūloma naikinti kovo – lapkričio mėnesio rajono vadovų darbo grafiką – solidarizuodamiesi su eiliniais darbuotojais dviem darbo dienom mėnesį trumpino ir rajono meras Ričardas Juška, mero pavaduotojas Kazimieras Šimkus, administracijos direktorius P. Vainauskas, nemokamai atostogavo direktoriaus pavaduotojas Donatas Jackis.
Tarybos komitetuose posėdžiavusius politikus savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus darbuotojai informavo, kad lėšų šių metų darbo užmokesčiui užteks. „Septynis mėnesius taupėme – vidutiniškai kiekvieną mėnesį dėl trumpesnės darbo savaitės ir darbuotojų nedarbingumo sutaupėme po 43 tūkst. Lt. Lėšų atlyginimams turėtų užtekti“, – pirmadienį tikino Juridinio skyriaus vedėja Rūta Vančienė.
Tarybai pateiktame sprendimo projekto išaiškinime teigiama, kad kas mėnesį savivaldybės administracija sutaupė vidutiniškai po 33 tūkst. Lt, seniūnijos – po 10 tūkst. Lt.
Sutaupė lapkričio algoms
Nors politikai komitetų posėdžiuose noriai kėlė rankas už sunkmečio pabaigą, savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė optimizmu anaiptol netrykšta.
Pasak A. Stoškienės, šių metų biudžete trūko lėšų dviejų mėnesių – lapkričio ir gruodžio atlyginimams. Šiuo metu atrodo, kad lapkričio algoms pinigų užteks. „Bet tai priklausys nuo daugelio dalykų. Vyksta darbuotojų kaita, išeinantys gauna kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Jei iškart pradeda dirbti kitas, darbo užmokesčio lėšų poreikis išauga dvigubai“, – teigė A. Stoškienė.
Pasak Finansų skyriaus vedėjos, kol kas nėra žinoma, ar savivaldybės administracijos darbuotojai šiemet gaus gruodžio atlyginimus. „Jei atsirastų papildomų pinigų, norėtume išmokėti, kad 2015-uosius metus pradėtume eurais. Jei ruduo bus ilgas, šiltas, sutaupysime šildymui skirtų lėšų, gal pasiseks, tačiau kol kas gruodžio atlyginimai planuojami ateinantiems metams“, – sakė Finansų skyriaus vedėja.
Sutaupyti neįmanoma
Per pusantro šimto darbuotojų turinti savivaldybės administracija darbo užmokesčio fondo skylę užlopė per septynis mėnesius, tačiau mažesnėms biudžetinėms įstaigoms to padaryti gali nepavykti ir per metus. Du darbuotojus turinčiai savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai šių metų atlyginimams dar trūksta 8 tūkst. Lt.
„Mūsų įstaigai savivaldybės taryba darbo užmokesčio fondą šiemet sumažino 7 proc. Dviem žmonėms sunku sutaupyti tokią didelę sumą net ir imant nemokamas atostogas. Padėti galėtų nebent sunki liga, ilgas, bent kelių mėnesių nedarbingumas. Bet šiemet nė vienas mūsų tarnybos darbuotojas ant mirties slenksčio nebuvo atsidūręs“, – tvirtino savivaldybės kontrolierė Vida Rekešienė.
Pasak kontrolierės, ir biudžeto projektą rengiantys savivaldybės administracijos vadovai, ir jį tvirtinantys politikai laikosi neteisingo požiūrio į žmones – steigia naujus etatus, nors ir esamiems darbuotojams negali sumokėti viso atlyginimo. „Tai labai bloga, mažiausiai uždirbančius žmones nuskriaudžianti praktika“, – įsitikinusi kontrolierė V. Rekešienė.
Jai pritaria ir seniūnai, tvirtinantys, kad seniūnijų ūkvedžiai šią vasarą uždirbo vos keliomis dešimtimis litų daugiau už viešųjų darbų atlikti atsiųstus bedarbius.
Valstybė iždas – tuščias?
Tačiau negalima net tikėtis, kad savivaldybė metų pabaigoje atras papildomų lėšų algoms. Rugsėjo 1 d. rajono biudžeto surinkimas nuo plano atsiliko 700 tūkst. Lt. Tiek suplanuotų lėšų nuo metų pradžios savivaldybė negavo iš valstybės iždo, kuriame perskirstomas didžiuosiuose miestuose surenkamas gyventojų pajamų mokestis.
Tokią pat sumą valstybės iždas savivaldybei buvo skolingas ir pernai. Pasibaigus metams dalį lėšų savivaldybė atgavo, metų viduryje valstybė paskirstė kompensacijas už negautas pajamas. Tačiau viską susumavus pernai valstybė Jurbarko savivaldybei nedavė beveik 450 tūkst. Lt planuotų iždo dotacijų. A. Stoškienė nuogąstauja, kad taip gali atsitikti ir su šių metų biudžeto pajamomis.
Vėluojant pervesti iždo dotacijas savivaldybei trūksta lėšų sąskaitoms apmokėti, dėl to šiuo metu padengiamos dar tik birželio mėnesio sąskaitos. Finansų skyriaus vedėja kol kas nekalba apie šių metų kreditorinį įsiskolinimą, tačiau pripažįsta, kad metų pabaigoje jis bus tikrai ne mažesnis nei pernai. Praėjusiais metais savivaldybė sukaupė 1,7 mln. Lt trumpalaikių skolų, todėl šių metų pradžioje kreditorinis įsiskolinimas siekė 4,3 mln. Lt.
Daiva BARTKIENĖ
