Po Užgavėnių prasidėjo keturiasdešimt dienų – iki šv. Velykų – truksiantis gavėnios laikas, kai atsisakius triukšmingų linksmybių, sotaus valgio, susikaupus rimtyje laukiama Kristaus prisikėlimo. Apie gavėnią, pasninko prasmę ir svarbą šių laikų žmogui kalbėjomės su religijos mokslų magistru kun. Antanu Mačiumi.
– Kas yra pasninkas, kokia jo prasmė?
– Penktadienis yra Jėzaus mirties ant kryžiaus diena, todėl prisidėdami prie Jėzaus kančios, kurią Jis kentė vietoj mūsų, norėdami bent kiek Jo kančią pajusti, prisimindami savo nuodėmes ir atgailaudami penktadienį pasninkaujame. Katalikams pasninkas privalomas visus eilinio liturginio laiko penktadienius, o gavėnios ir advento metu – ypač įpareigojantis. Kiekvienas pasninkas turi turėti intenciją – pasninką galima aukoti už šeimą, vaikus, parapiją ar kitokiomis intencijomis, kurios tikinčiajam svarbios.
Gavėnios metu turime ieškoti Dievo, savo santykio su Dievu. Tai akcentavo ir apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Luigi Bonazzi, su juo Telšių vyskupijos kunigai buvome susitikę vasario 18 dieną.
– Turbūt nemažai lietuvių pasninką tapatina tik su mėsos nevalgymu penktadieniais.
– Mėsa su pasninku siejama gal tik Lietuvoje. Nežinau ar tiesa toks aiškinimas, neva kryžiuočiai, norėję lietuvius užkariauti ir pakrikštyti, sugalvojo tuos mėsėdžius nubausti penktadienių pasninku be mėsos. Kituose katalikiškuose kraštuose tradicijos kitokios: pasninko dieną vieną kartą pavalgoma sočiai, kitus du tik užkandama. Pasninko metu sutaupytas maistas ar pinigai, kurie liko neišleisti maistui, skiriami labdarai. Prasminga – atsisakai kažko sau ir atiduodi tam, kuriam labiau reikia. Atsisakyti tik mėsiškų valgių – per lengvas pasninkas.
– Kaip šiuolaikinis žmogus, skubantis, užsiėmęs, dažniausiai nestokojantis, gali pajusti pasninko prasmę?
– Valgio sureikšminti nereikėtų. Šiuolaikiniam jaunam žmogui derėtų atsisakyti to, prie ko yra labai pripratęs, kas teikia jam malonumą, ko atsisakyti sunku. Pavyzdžiui, pasninko dieną negerti kavos, nevalgyti šokolado, atsisakyti rūkymo, nežiūrėti televizoriaus, nesinaudoti tą dieną kompiuteriu. Liks laiko maldai, susimąstyti tyloje Dievo akivaizdoje, geriems darbams. Užuot žiūrėjus televizorių, galima nueiti į senelių namus, pas vienišus ligotus kaimynus, pasisiūlyti, pavyzdžiui, išplauti grindis.
– Bet pas mus nėra aukos kitam, labdaros, savanorystės tradicijų.
– Bet jos turi atsirasti. Jėzus įkūrė Bažnyčią kaip bendruomenę, kad viens kitą paremtume. Jei penktadienį nevalgysi mėsos, bet prisišveisi skaniai iškeptos žuvies (rūkyto ungurio, sūdytos lašišos) – argi bus pasninkas? „Perplėškite širdis, o ne drabužius” (Jl 2,13).
– Kai kurie sako – pasninkausiu tada, kai neturėsiu ko valgyti.
– Pasninkas penktadienį privalomas, penktadienis turi būti kitokia diena, penktadienį turi kažko trūkti. Pasninkas yra tada, kai turi, bet nevalgai. Svarbu yra sąmoningai ko nors, kas tau įprasta, ką gali sau leisti, atsisakyti penktadienį – dieną, kada Jėzus numirė vietoj tavęs.
– Gal ne visiems, net save laikantiems katalikais, Jėzaus auka yra suprantama?
– Reikia užaugti iki to, reikia įtikėti, kad suvoktum Jėzaus aukos dydį ir Jo kančios prasmę. Tuomet ir pasninkas bus sąmoningas. Pasninkas yra ne Dievui, o mums, kaip ir visas Dievo ir bažnyčios mokymas. Pasninkas ugdo valią. Jei vaikas įpras pasninko dieną atsisakyti, pavyzdžiui, kramtomosios gumos, turbūt vėliau sugebės atsisakyti ir, tarkim, jam brukamų narkotikų. Be viso kito, pasninkauti yra sveika – mažiau valgant apsivalo, palengvėja kūnas, atsisakius informacijos pertekliaus nuskaidrėja mintys. Lieka laiko susimąstyti – koks mano gyvenimas, pažiūrėti į save. Viskas juk prasideda nuo mūsų pačių, nors mes dažniausiai žiūrime ir matome kitus. Gavėnios metas skirtas susitaikyti su Dievu, pradėti kitokį gyvenimą – dabar, o ne kažkada.
– Koks šiandien (kalbėjomės penktadienį) buvo Jūsų pasninkas?
– Jeigu nevalgau batono – man pasninkas. Šiandien batono nevalgiau, tik bulvę su lupena. Stengiuosi valgyti tiek, kad būčiau šiek tiek alkanas. Valgau neskaniai. Arbata mano šiandien be cukraus. Stengiuosi nežiūrėti televizoriaus. Bet pasninkas turi netrukdyti dirbti. Teko turėti kolegą, kuris penktadieniais visai nevalgydavo ir būdavo piktas, suirzęs, visiems su juo buvo blogai.
– Gal mokate kokių pasninko valgių?
– Valgiai – dažnai tik žaidimas. Pasninko valgis – silkė. Pirkti būtinai su galva, atsipjauti ir valgyti.
Danutė Karopčikienė
