Paspirtukas ir dviratis – dažniausios paauglių nelaimių kelyje priežastys. Ką daryti nutikus nelaimei? (1)

Po karantino į mokyklas grįžę vaikai vėl gali su draugais bendrauti ir mokytis gyvai. Taip pat turi daugiau laisvės po pamokų, eina į būrelius ir užsiima kita veikla. Visgi gydytojai ir draudikai pastebi, kad ruduo yra gausus traumomis laikotarpis, kai vaikams būtina itin atidžiai elgtis gatvėje – kitu atveju pasekmės būna skaudžios.

Susižeidžia dviračiu ir paspirtuku važiavę paaugliai

„Lietuvos draudimo“ atstovai pastebi, kad pagrindinės jaunimo nelaimių keliuose priežastys yra dviračiai ir paspirtukai, kuriais ne vienas pasirenka keliauti į mokyklą, pas draugus, ar renkasi šią transporto priemone laisvalaikiu. Dažniausiai traumas patiria 12-16 metų paaugliai.

„Kiekvieną rugsėjį apdrausdami visus šalies vaikus atidžiai sekame ir statistiką, nes įvykių analizė padeda įspėti tiek tėvelius, tiek patį jaunimą apie rizikas, atkreipti dėmesį, paraginti būti atidesnius. Iš traumų skaičių matome, kad dažniausiai vaikai susižeidžia ir į nelaimes kelyje patenka ne kaip pėstieji,  būtent važinėdami šiomis transporto priemonėmis.

Pavyzdžiui, iš visų nelaimingų atsitikimų kelyje į kuriuos patenka vaikai ir paaugliai daugiau nei 66 proc. yra nelaimės važiuojant dviračiu, o paspirtukų traumos sudaro daugiau nei 33 proc. visų įvykių kelyje“, – duomenis analizuoja „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė.

Batutų traumas pakeitė kitos, šiemet kur kas dažnesnės

Vaikų chirurgijos rezidentas Benediktas Jonuška pritaria, kad šiemet dažniausios vaikų traumos buvo nukritus nuo šių dviejų transporto priemonių.

„Prieš keletą metų daug traumų vaikai patirdavo šokinėdami ant batutų. Visgi šiemet labai aiškiai į priekį dėl patirtų traumų išsiveržė tie vaikai, kurie neatsargiai važinėjo dviračiais ar paspirtukais. Pastebėjau tendenciją, jog mažesni vaikai dažniau susižeidžia krisdami nuo pastarųjų, o vyresni – nuo dviračių ir elektrinių paspirtukų“, – sako vaikų chirurgijos rezidentas Benediktas Jonuška.

Anot jo, taip nutinka, nes vaikai dar negeba įvertinti tam tikrų svarbių aspektų.

„Pavyzdžiui neįvertinama yra kelio danga, nuokalnės, taip pat vaikai neapskaičiuoja savo galimybių ir krenta dažniau nei suaugę žmonės, važiuojantys paspirtukais ar dviračiais.

Patirtis rodo, kad nelaimė gali įvykti tiek gatvėje, tiek kieme ar parke pakeliui į mokyklą ar užklasinę veiklą. Vasarą daug laisvo laiko, taigi daug galimybių važinėti lauke, tačiau ruduo yra dar pavojingesnis, nes lauke greičiau temsta, palijus kelio danga tampa šlapia ir slidi bei atsiranda kitų papildomų sunkumų“, – sako B. Jonuška.

Po nelaimės svarbu žinoti ką daryti toliau

Kaip teigia gydytojas, labai svarbu, jog tėvai žinotų kaip elgtis susitraumavus vaikui.

„Pirmosios pagalbos ABC yra labai svarbu – jei sumušta vieta tinsta, skauda – rekomenduočiau ją šaldyti penkiolika minučių kas dvi valandas. Jei sumušta galūnė – reikia ją laikyti pakėlus ir stebėti vaiką. Jei pašaldžius ar išgėrus vaikui vaistų situaciją negerėja – gali būti, jog kas nors lūžo, tačiau tai gali patvirtinti tik gydytojas“, – sako B. Jonuška.

Aurelija Kazlauskienė pažymi ir tai, jog patyrus traumą svarbu ne tik kreiptis į medikus, bet ir žinoti, kokia pagalbą gali suteikti draudikai:

„Kiekvieną rugsėjį nemokamai apdraudžiame visus šalies moksleivius nuo nelaimingų nutikimų kelyje, tad dabar puikus laikas priminti – jei kas nutiko, kreipkitės, nes jums priklauso išmoka. O nelaimių būna išties nemažai, skaičiuojame, kad vien per praėjusį rugsėjį išmokėjome apie 11 tūkst. eurų vaikų nelaimėms kelyje padengti. „Apsaugok mane“ yra tradicinė socialinė akcija, kuria siekiame, kad vaikai jaustųsi saugūs grįždami į mokyklas po vasaros atostogų“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovė.

Vaikai nedėvi šalmų ir kitų apsaugų

Kaip teigia vaikų chirurgijos rezidentas, dauguma vaikų važinėja nesaugiai ir tai akivaizdu, kai jie pasiekia gydytojo kabinetą.

„Matau, jog dauguma nedėvi šalmų ir apsaugų keliams, alkūnėms, taip pat pasirenka tokias vietas važinėjimui, kurios nėra tam pritaikytos ar vaikai paprasčiausiai per jauni, kad galėtų tinkamai suvaldyti paspirtuką ar dviratį“, – teigia Benediktas Jonuška.

Anot jo, nuo nelaimingų nutikimų vaikus gali apsaugoti būtent saugumo priemonės, kurios tam sugalvotos ne be priežasties.

„Šalmas yra būtinas važiuojant tiek dviračiu, tiek ir paspirtuku. Be to, svarbu tai suvokti ne tik vaikams, bet ir jų tėvams – labai svarbu rodyti tinkamą pavyzdį, todėl skatinčiau visą šeimą, nepaisant amžiaus, išriedant į gatves pasirūpinti saugumo priemonėmis.

Rekomenduočiau ir kelių bei alkūnių apsaugas, nes tai yra dažniausiai sužeidžiamos vietos. Iki mokyklinio amžiaus vaikai neturėtų važinėti paspirtukais ar dviračiais be suaugusiųjų priežiūros. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad neturėtų būtų važiuojama naktį ar ten, kur vyksta eismas“, – patarimus dalina vaikų chirurgijos rezidentas Benediktas Jonuška.