Iki gegužės vidurio Vinco Grybo memorialinio muziejaus Menų namuke buvo eksponuojami Jurgitos Davidavičienės vaikų dailės studijos „Pieštukas“ mokinių kūrybiniai darbai. Parodos atidarymas gegužės 5 d. buvo tarsi koks premjerų vakarėlis.
Menų namukas yra dar visai nauja meno erdvė Jurbarke, Vinco Grybo memorialiniame muziejuje atsiradusi įgyvendinus Norvegijos finansinių mechanizmų ir Lietuvos Respublikos finansuotą projektą.
Namelyje, kuris XIX a. viduryje priklausė grafui Vasilčikovui, yra buvusi ir skalbykla, ir kalvė. 1928 m. jį nusipirko skulptorius Vincas Grybas, įsiruošė čia dirbtuves ir svajojo pastatėlį paversti Menų namuku, kuriame galėtų kurti jurbarkiečiai meno mėgėjai. Skulptoriaus svajonę po daugybės metų įgyvendino jo anūkė dailininkė Rasa Grybaitė.
Menų namukas dar tebekvepia dažais ir tviska naujumu, o J. Davidavičienės vaikų dailės studijos kūrybos paroda čia surengta pati pirmoji. Antrus metus gyvuojanti studija tokia nepaprasta proga net pavadinimą pasirinko – „Pieštukas“. „Dailininkui pieštukas – labai svarbus, bet studijos vaikai į pamokas atsineša dažų, popieriaus – visko, ko reikia, tik pieštuką dažniausiai pamiršta. Tai todėl mūsų studija nuo šiol vadinsis „Pieštukas“, – paaiškino dailininkė J. Davidavičienė.
„Pieštuku“ ką tik pakrikštytą studiją šiais mokslo metais lankė 12 vaikų. Jie atliko penkiolika užduočių: piešė akvarele ir guašu natiurmortus ir peizažus, kūrė koliažus, tapė ant šilko, mokėsi rankdarbių. Šioje, jau ketvirtojoje per mokslo metus, parodoje – visa darbų įvairovė, kurią iš šalies smalsu pamatyti ir patiems, o dar smalsiau išvysti jaunųjų dailininkų tėveliams ir kitiems artimiesiems.
O kaip parodoje jaučiasi studijos nariai? „Bandau būti dailininke“, – sakė Eglė Gedgaudaitė. Jos akvarelė „Eglė – žalčių karalienė“ ir Alavinis Kareivėlis savo stiklinėje kolboje – piešinys tema „Namas, kuriame negyvenu“ – abu kaip tikros dailininkės pasirašyti kampe, tik skirtingai. Eglė sako dar neapsisprendusi, kaip pasirašinėti savo piešinius. Studijos vadovė Eglę apibūdino kaip labai kruopščią ir sau reiklią mergaitę.
Dvylikametis Kostas Knašys yra respublikinio konkurso „Mes – gamtos vaikai“ trečios vietos laimėtojas. Kostas sakė, kad jam patinka piešti akvarele. Savo piešinių turi įsirėminęs, bet dovanojęs dar niekam nėra. Mamai Kostas dovanojo iš karoliukų suvertą laumžirgį. „Studijoje ne tik piešiame“, – paaiškino berniukas.
Įteikdama studijos mokiniams pažymėjimus J. Davidavičienė gyrė kiekvieną ir džiaugėsi, kad nė vienas jos mokinys jau seniai nebeturi popieriaus baimės. Pats mažiausias – Andrius Dumašius studiją lankė jau dvejus metus, tiek pat joje mokėsi ir Matas Kutka. Vyriausia – Evelina Žemaitytė, rajoninėje dailės olimpiadoje užėmė II vietą.
Atidi smulkmenoms Viktorija Jankovskaja, kūryba džiaugiasi Lina Savickaitė, drąsiai kuria Daimona Tverkutė. Justę Valaitytę studijos vadovė pavadino itin atsakingu vaiku, o Viktė Normantaitė mokydamasi studijoje parodė išskirtinių gabumų.
Gražina Jurgaitytė pagyrų nusipelnė už gražius asambliažus. Vadovė prisiminė, kaip Aistė Karaliūnaitė prieš metus atėjusi į studiją sakė neturinti fantazijos. Kažin, ar dabar Aistė tą patį pasakytų?
Vaikų dailės studijos parodą dainomis sveikino gimnazistai Gabrielė Mockaitytė, Julija Ravinytė ir Elonas Pokanevič. Parodos autoriai ir žiūrovai buvo vaišinami gražiais tarsi nupieštais, beveik tikrais baravykais.
