Viešvilės, Smalininkų, Raudonės ir Gausantiškių mokyklų jaunieji miško bičiuliai, jų vadovai ir globėjai keliavo po Aukštaitiją.
Pirmiausia mūsų autobusas pasuko Kėdainių link. Aplankėme Skinderiškio dendrologinį parką, pagal vertę prilygstantį botanikos sodams. Toje puikioje vietovėje susipažinome su sumedėjusių augalų pasauliu ir nuostabiomis poilsio vietomis.
Kelionę tęsėme Kėdainių medelyne. Sužinojome apie ąžuolų dauginimą, skiepijimą, daigų auginimą. Medelyno viršininkė Inga Rylienė parodė ąžuoliukų daigelių kelią į didžiąją girią, leido pabandyti skiepijimo mechaninį įtaisą, aprodė turimą techniką.
Pažintį su ąžuolynų veisimu plėtojome Dotnuvos girininkijoje. Lydimi girininko Alberto Blizniko apžiūrėjome ir palyginome ąžuolų bandomuosius ir vyresnius želdinius. Sužavėjo šio žmogaus meilė savo darbui, jis mums turėjo daug ką papasakoti ir parodyti.
Stabtelėjome Lietuvos geografiniame viduryje, Ruoščių kaime. Reikėjo paskubėti, nes mūsų jau laukė Krekenavos regioninio parko lankytojų centre. Centro darbuotojos Linos Juozaitienės pasakojimas ir virtuali medžiaga mums padėjo pažinti šio parko gamtos ir kultūros vertybes. Savo akimis Nevėžio slėnių kraštovaizdį pamatėme užlipę į neseniai atidarytą 30 metrų aukščio apžvalgos bokštą.
Vakarop mus pasitiko Kupiškio JMB koordinatorius Virginijus Stapulionis ir palydėjo į Šimonių girioje esančią Papučkynės poilsiavietę. Nustebome pamatę palapinių miestelį, pasirodo, čia poilsiavo Kupiškio urėdijos jaunieji miško bičiuliai. Sutikome draugų, smagiai leidome vakarą prie laužo, žaidėme tinklinį, vakarieniavome, atrodo, nebaisus buvo ir mašalų antpuolis.
Antroji diena prasidėjo Kupiškio P. Matuliono muziejuje, aplankėme respublikinę JMB būstinę, pasidžiaugėme radę čia eksponuojamas savo nuotraukas, siųstas konkursui „Miško įdomybės“.
Kupiškio marios yra trečios pagal dydį Lietuvoje, tai gražus kampelis, kuriame negalėjome praleisti daugiau laiko, nes užklupo smarkokas lietus. Čia atsisveikinome su mus lydėjusiu Virginijumi ir Kupiškio miestu. Keliaudami namų link aplankėme Lino muziejų, prisiminėme lino kelią.
Už galimybę pakeliauti, pailsėti, pažinti, plėsti akiratį, pabendrauti nuoširdžiai ačiū Jurbarko miškų urėdui Faustui Bakiui, darbų koordinatorei, ekskursijos organizatorei ir vadovei Daliai Mačiežienei.
Kristina Budriuvienė,
Viešvilės pagrindinės mokyklos jaunųjų miško bičiulių būrelio vadovė
