Ketvirtadienį Seime Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitė metinį pranešimą. Pirmą kartą jame buvo paminėtas Jurbarkas, tačiau tą pačią dieną posėdžiavę savivaldybės tarybos nariai Prezidentės išsakytai kritikai liko abejingi.
Investicijos – valdžios atsakomybė
Metiniame pranešime D. Grybauskaitė ne tik įvertino tarptautinę padėtį ir šalies saugumui kylančias grėsmes, bet ir kvietė sąžiningai akistatai su realia situacija šalies viduje. Prezidentės įsitikinimu, tik turėdami darbo mūsų šalies žmonės bus nepažeidžiami ir jausis saugūs savo valstybėje, todėl gyvybiškai svarbus yra skaidrių investicijų skatinimas ir pritraukimas į visus šalies regionus.Prezidentės manymu, tam reikia sutelktų šalies diplomatijos, valdžios ir verslo pastangų. Pranešime teigiama, kad Viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ vien pernai padėjo atsirasti 22 plyno lauko investicijoms, per ketverius metus įdarbinta 9570 žmonių. „Tačiau investicijos visiškai aplenkia Rietavo, Šilalės, Marijampolės, Pagėgių, Šalčininkų, Lazdijų, Jurbarko, Birštono, Rokiškio savivaldybes.Investicijų pritraukimas turi tapti ir vietos valdžios tiesiogine atsakomybe. Ar Lietuva taps šalimi, į kurią veržiasi kapitalas, technologijos, inovacijos, kur geros sąlygos dirbti ir užsidirbti, priklauso nuo kiekvieno mero ir seniūno sumanumo ir pastangų. Kai kuriose savivaldybėse dirba vos trečdalis gyventojų, todėl socialinė atskirtis tampa grėsme valstybės saugumui“, – teigiama D. Grybauskaitės metiniame pranešime.
Kaltinimai nepelnyti
Savivaldybės tarybos posėdyje Algirdas Gudaitis klausė administracijos direktoriaus Petro Vainausko, ar jis prisiima Prezidentės kritiką, ir ką galima būtų padaryti, kad investicijos Jurbarko neaplenktų.
P. Vainauskas pripažino, kad verslas Jurbarke vis dar yra sąstingio būsenoje. „Paprastas pavyzdys: net miesto centre turime laisvų patalpų ir verslas nenori jų nuomoti. Administracijos pastate pusantrų metų neveikia kavinė, nes irgi neatsiranda verslininkų“, – sakė P. Vainauskas. Pasak administracijos direktoriaus, savivaldybė stengiasi kurti ir gerinti infrastruktūrą ir tai yra didelis palengvinimas kurtis verslui.
„Manau, kad kaltinimai nepelnyti. Bendrom pastangom mes vis dėlto išjudinsime tuos klausimus, tik nedarykime tokių populistinių sprendimų, kaip pernai dėl Girdžių tvenkinio, kurį irgi buvo išsinuomoję verslininkai ir norėjo ten plėsti verslą, o mes uždraudėme statyti užtvanką. Dabar sumokėsime milijoną už jos remontą, o dar turime vaikščioti po teismus ir baimintis, kad teks verslininkams kompensuoti išlaidas“, – piktinosi P. Vainauskas.
Savivaldybė verslo neįtakoja
Tarybos narių diskusijose nedalyvavęs rajono meras Ričardas Juška mano, kad Prezidentė teisingai atkreipė dėmesį į regionus, kurių nepasiekia investicijos, bet mano, kad tai atspindi valstybės regioninę politiką.
Meras priminė, kad rudenį Jurbarke viešėjęs ūkio ministras Evaldas Gustas gyrė savivaldybės pastangas ir apgailestavo, kad mūsų verslininkai neaktyvūs.
„Savivaldybės tiesiogiai verslo neįtakoja, gali sudaryti tik sąlygas jam ateiti. Mes pasiruošę sudaryti palankias sąlygas, pirmą kartą šios kadencijos taryba priėmė Investicijų pritraukimo planą – tai rodo, kad žingsnis po žingsnio einam ta kryptimi“, – tvirtino R. Juška.
Mero nuomone, Prezidentė padarė išvadas pagal Statistikos departamento duomenis apie investicijas į regionus. „Tokioje lentelėje Jurbarkas niekada nebus tarp lyderių“, – įsitikinęs Jurbarko rajono meras.
Žmonėms reikia darbo
Tuo tarpu Jurbarke išrinktas Seimo narys Bronius Pauža mano, kad savivaldybės vadovai ir rajono politikai turėtų prisiimti atsakomybę dėl neateinančių investicijų.
„Negalima laukti, kol verslas atneš Jurbarkui investicijų – savivaldybė turi stengtis siūlyti verslininkams patrauklius sklypus ir patalpas, rodyti iniciatyvą ieškant investuotojų, imtis aktyvios rinkodaros, kad verslininkai neaplenktų Jurbarko. Rajono vadovai jau daug metų kalba apie prioritetą turizmui. Iš šešiolikos įgyvendintų projektų dešimt buvo orientuoti į turizmą, iš viso tam skirta beveik 15 mln. Lt. Ar tos investicijos pagerino rajono ekonomiką, sukūrė naujų darbo vietų? Ir rajonas, deja, nuo to netapo patrauklesnis investuotojams, todėl derėtų išanalizuoti investicijų efektyvumą ir pagalvoti, ar nereikia keisti prioritetinės krypties“, – mano B. Pauža.
Pasak Jurbarke išrinkto Seimo nario, savivaldybės politikai kiekviena proga giriasi, kad įgyvendino daug projektų, pritraukė į Jurbarką milijonus litų. „Nesakau, kad Europos Sąjungos parama infrastruktūrai modernizuoti nereikalinga. Sutvarkyta infrastruktūra palaiko vietovių gyvybingumą, sukuria žmonėms patogų gyvenimą. Bet jei gyventojai neturi darbo, skursta, net gražiausiai sutvarkytoje vietovėje jie nesijaus laimingi“, – sakė Seimo narys.
B. Pauža akcentavo, kad Prezidentė atkreipė dėmesį ne į Europos Sąjungos paramos lėšas. „Šalies vadovė kalba apie tas investicijas, kurios tiesiogiai kuria pridėtinę vertę, suteikia žmonėms darbo vietų, praturtina rajono biudžetą. 2012 metais į rajoną tokių investicijų atėjo labai mažai – tik 710 tūkst. Lt ir tie pinigai buvo skirti didmeninei prekybai, medienos pramonei, žemės ūkiui – toms sritims, kurios sukuria mažai darbo vietų“, – aiškino Seimo narys.
B. Paužos nuomone, blogai, kad rajono vadovai kratosi atsakomybės ir nori ją permesti valstybės vykdomai regioninei politikai. Jie turėtų kalbėti iš esmės ir pasakyti žmonėms tiesą, kodėl Jurbarkas lieka nuošalyje.
Daiva BARTKIENĖ
