Prieš ūkių naikinimą – traktoriais prie prezidentūros (3)

Tiek ūkininkų, kiek antradienį susirinko į susitikimą su Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininku Jonu Vilioniu, Jurbarko savivaldybės darbuotojai pastaraisiais metais tikrai nėra matę. Su Rusijos embargu prasidėjęs pieno ūkių, kurie yra pagrindinis mūsų rajono smulkiųjų ūkininkų pragyvenimo šaltinis, naikinimas dar tik įgauna pagreitį ir kol kas niekas – nei Žemės ūkio ministerija, nei Vyriausybė neįstengia jų apginti. Ūkininkams nėra kitos išeities, tik gintis patiems.

Ūkininkams nubyra centai

J. Vilionis į Jurbarką atvyksta ne pirmą kartą, tačiau tokios didžiulės auditorijos dar niekada nėra sulaukęs. Pradėjęs nuo liaudies išminties, kad ūkininkai tokie protingi, jog vienas kitam nereikalingi, J. Vilionis išvardijo viską, kas šiandien kaimo žmonėms spaudžia širdį. Aitrindamas žaizdas, svečias jurbarkiečiams aiškino, kad Vakarų Europos šalių ūkininkai mano, jog dėl 37 ct karvės melžti neapsimoka, o mūsų žemdirbiams turi užtekti ir 13 ct.

 „Pieno gamintojų dalis produkcijos kainoje sumažėjo iki 29 proc., o perdirbėjų pakilo iki 45 proc. Kai Vyriausybė reikalauja mažinti kainas, įmonių vadovai baugina, kad atleis kelis tūkstančius darbuotojų“, – pasakojo J. Vilionis.

Žiūrėdamas tiesiai į žemės ūkio kooperatyvo „Panemunys“ pirmininkę Eugeniją Petrylienę svečias tvirtino, kad tik susivieniję kooperatyvai gali paveikti perdirbėjus nemažinti kainų. Pasak J. Vilionio, tas jau davė naudos, bet dabar spaudžiami mažinti pieno gaminių kainas, perdirbėjai dar kartą užsimojo į žemdirbių dalį.

„Bus taip, kad duosim pieną ir dar reikės primokėti – kaip banke, padėjus savo pinigus“, – prognozavo J. Vilionis, bet netrukus neigė ūkininkų nuogąstavimus, kad panaikinus kvotas lietuviško pieno nereikės.

Pieno gamintojus vienijantis ūkininkas įsitikinęs, kad mūsų žemdirbiams labai pagelbės konkurencija, nes Airijoje pienas superkamas po 32–34 euro centus, Suomijoje – net po 42 euro centus, o Lietuvoje kol kas tik po 17 euro centų. „Tai kaip gali nepirkti pigesnio? Atvažiuos užsieniečiai ir nupirks“, – garantavo J. Vilionis.

Pieno gamintojų asociacijos pirmininkas tikriausiai nežinojo, kad kai kurie ūkininkai ir tų 17 euro centų negauna – žemės ūkio kooperatyvas „Suvalkijos pienas” mūsų krašto ūkininkams temoka 12 ct, dar 2 ct primeta tiems, kurie parduoda daugiau nei 100 kg pieno.

Planuoja įspėjamąjį žygį

Nors J. Vilionis atvyko kviesti jurbarkiečių į vasario 24 d. Vilniuje rengiamą Pieno gamintojų suvažiavimą, neslėpė, kad žemdirbių vienybe netiki.

„Visi turim vieną tikslą, bet jei rytoj jums primes 10 ct, nė vieno neprisišauksiu. Dviejų litų už karvytę asociacijai gailite sumokėti, bet kai blogai, net turtingiausi skambina ir šaukia: Jonai, gelbėk nuo tų velnių!“ – piktinosi J. Vilionis, pripažinęs, kad susirinkę žemdirbiai gali tik patriukšmauti, pagąsdinti, kad prie prezidentūros su traktoriais atvažiuos. Dabar gi net Žemės ūkio rūmuose vienybės nėra, organizacijų vadovai „kazoką šoka“, o ministerija tuo ir naudojasi: „Kai tik nueinam skųstis, kad neišgyvenam, sako, kad yra ir kita žemdirbių nuomonė.“

Valdžia, anot J. Vilionio, padarė viską, kad ūkininkai bijotų protestuoti. Po Suvalkijos kelių blokados daug žmonių buvo nuteista ir nubausta, ir nors dabar kai kuriuos, J. Vilionio žiniomis, Strasbūro žmogaus teisių teismas išteisino, Vyriausybė vėl padavė apeliaciją. „Suvažiavime jiems įteiksime didžiules gėlių puokštes, o valdžią sutiksime skanduodami „Gėda!“, – tikino į Jurbarką atvykęs svečias.

J. Vilionis neslėpė planų Vilniuje surengti įspėjamąjį žygį – automobilių kolona su įjungtais garsiniais signalais pervažiuoti sostinės gatvėmis, kad biurokratai žinotų, jog kitą kartą ūkininkai atvažiuos traktoriais.

Suvažiavime planuojama reikalauti Lietuvos ūkininkams už pieną mokėti tiek, kiek vidutiniškai gauna ES šalių ūkininkai, „plius minus 10 ct“. Reikalavimų, pasak J. Vilionio, bus ir daugiau – didinti tiesiogines išmokas, nes „dabar lietuviai už pieną gauna Europoje pačią mažiausią kainą ir mažiausias tiesiogines išmokas, dėl to tik trečdalis iš 65 tūkst. pieno gamintojų yra modernizavę savo ūkius“. J. Vilionis klausė ūkininkų, ar jie sutiktų, kad Vyriausybė išpirktų jų paimtus kreditus bei panaikintų penkerių metų įsipareigojimų laikotarpį. J. Vilionio nuomone, kitaip pieno ūkiai gali bankrutuoti.

Svečias garantavo, kad po suvažiavimo žemdirbiai ilgiau kaip mėnesį nelauks – jei niekas nesikeis, ims pavyzdį iš europiečių ir traktoriais važiuos prie prezidentūros.

Jam pritarė ir žemės ūkio kooperatyvo „Panemunys“ pirmininkė E. Petrylienė: „Bus dar blogiau. Vasarą nežada mokėti nė lietuviškų 40 ct .“

Jauniems rankos jau nusviro

„Gal ir neteisingai galvoju, bet turit visi stoti į pieno gamintojų asociaciją, nes mes turime žinoti, ko norite ir kaip jums padėti. Saulės vienas jums neatnešiu. Galiu nueiti pas valdžią, viską jai išsakyti, bet tuoj klausia, kiek mūsų organizacijoje yra narių, reikalauja pridėti sąrašą. Jūsų buvimas man duoda teisę jums atstovauti“, – Jurbarko krašto ūkininkus ragino J. Vilionis.

Pritariančiųjų atsirado tikrai nemažai – per eiles paleistas lapas greitai pilnėjo, kaip ir sąrašas planuojančių dalyvauti Vilniuje rengiamame suvažiavime. Tačiau Pieno gamintojų asociacijai Jurbarke atstovaujantis Paulių kaimo ūkininkas Vygantas Baršauskas pieno gamintojų entuziazmu neužsikrėtė. „Ir kitus kartus taip buvo – daug prisirašė, o kai reikėjo važiuoti, į autobusą vos keli žmonės sulipo“, – tikino V. Baršauskas.

Klausimų J. Vilioniui negailėjo tik Viešvilės seniūnijoje ūkininkaujanti Birutė Murauskienė – jai rūpėjo ir kas bus su kvotomis, ir kiek gali laikytis tokia pieno kaina, ir kaip sutramdyti pieno perdirbėjus. Kiti nuleidę galvas santūriai tylėjo, tarsi leisdami suprasti, kad nieko gero nebesitiki sulaukti.

Kai kurie ūkininkai išėjo nesulaukę net renginio pabaigos – pakilo iškart, kai tik salės duris uždarė žodžio taip ir neprataręs Jurbarko rajono meras Ričardas Juška.

„Dešimt karvių turint reikia ne dėl kainų kautis, o kuo skubiau darbo ieškoti“, – sakė vieni pirmųjų salės duris uždarę jauni ūkininkai ir neslėpė, kad kai darbas tampa beverčiu, nusvyra rankos, nebelieka meilės gyvuliui. Ir joks suvažiavimas to negali sugrąžinti – juo labiau kad ūkininkai Lietuvoje dar nėra pasiekę nė vienos tikros pergalės.

Daiva BARTKIENĖ