Dvi dienas, antradienį ir trečiadienį, buvo prisimenama ir pagerbiama buvusi gausi Jurbarko žydų bendruomenė, hitlerininkų sunaikinta 1941 metų vasarą. Būtent tų metų liepos 3 d. Jurbarke pradėta žydų genocido akcija. Tą dieną sušaudyta daugiau kaip trys šimtai Jurbarko žydų, keletas lietuvių, tarp jų ir skulptorius Vincas Grybas, bei keletas rusų. Iš viso 1941 metų vasarą nužudyta daugiau kaip du tūkstančiai vien tik Jurbarko žydų.
Žudynės ne tik Jurbarke, bet ir krašto miesteliuose tęsėsi visą vasarą, kol žydų bendruomenė galutinai sunaikinta. Antradienį prisiminti skaudžią prieš 83-ejus metus pradėtą vykdyti žydų tautybės žmonių naikinimo akciją, pagerbti nužudytuosius atvyko Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas ir grupė jo tautiečių, kuriuos priėmė ir lydėjo rajono meras Skirmantas Mockevičius ir vicemeras Edmundas Mačieža.
Ž. Gercas dėkojo Jurbarko rajono savivaldybei už nuolatinį dėmesį buvusiai žydų bendruomenei atminti. „Kaip matote, mes Jurbarko nepamirštam, atvažiavo grupė, buvo dar daugiau norinčių atvažiuoti pagerbti nužudytuosius, nes Jurbarke buvo gausi bendruomenė, padėjusi Lietuvai klestėti, – sakė Ž. Gercas. – O ką mes galim padaryti? Tik nepamiršti šitų įvykių, nekaltai nužudytų žmonių, – ragino Kauno žydų bendruomenės pirmininkas ir priminė išskirtinį Jurbarko dėmesį dėl Sinagogų aikštės ir memorialo įrengimo. „Priimkite nuoširdžią mūsų padėką“, – sakė Ž. Gercas.
Svečiai ir grupė jurbarkiečių aplankė Sinagogų aikštėje Kauno gatvėje buvusiai žydų bendruomenei ir lietuviams žydų gelbėtojams pastatytą memorialą, o rajono viešojoje bibliotekoje svečiai ir miesto visuomenė klausėsi bibliotekos iniciatyva surengtą klezmerių muzikos ansamblio „Rakija Klezmer Band“ koncerto.
Ansamblis daugiausia grojo tradicinę žydų muziką, žydiškas muzikinis paveldas priminė tarpukariu čia, prie bibliotekos, klestėjusį Jurbarko žydų „Tel Avivo“ parką. Bibliotekoje atidaryta iki liepos 31-osios veiksianti kilnojamoji paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“.
Trečiadienį į genocido aukų kapines prisiminti tragiškus įvykius ir pagerbti nužudytuosius atvyko Seimo narys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška, Jurbarkų seniūnas Audronis Kačiušis, grupė miesto gyventojų. Vilnijant jurbarkiečio kompozitoriaus, rajono Garbės piliečio Kęstučio Vasiliausko smuiko melodijai vėl prisiminta išžudyta Jurbarko bendruomenė.
Ankstų 1941 m. birželio 22-osios rytą prasidėjus Vokietijos ir Sovietų sąjungos karui, Jurbarkas praktiškai be mūšio buvo užimtas jau tos pačios dienos rytą. Dalis žydų jau tuomet suvokė, kas jų galėtų laukti. Kauno žydų bendruomenės narė Dobrė Rozenbergienė, kuriai tuomet buvo trylika metų yra liudijusi, kad jos tėvas Jurbarke turėjo didelį ūkį – laikė karvių, arklių. Prasidėjus karui šeima suskubo trauktis, tačiau nuo Jurbarko suspėjo atsitraukti tik kokius dvidešimt kilometrų. Tėvas ir brolis buvo sušaudyti liepos 3-ąją. Netrukus buvo sušaudyta ir motina.
„Kai pagalvoji, ką nuo fašizmo kentėjo mūsų krašto žmonės, jurbarkiečiai žydai, suvoki, kaip viskas yra netoli – šiandien galvą kelia rusiškasis rašizmas, karą Ukrainoje susiejam su savo krašto istorija. Vertinkim savo praeitį, padarykim viską, kad užmarštin nenusėstų tos skaudžios istorijos prieš ateinančias kartas. Tik taip galim išlikti kaip tauta, kaip valstybė“, – primindamas tragišką Jurbarko žydų bendruomenės likimą sakė Seimo narys R. Juška.
Veliuonos krašto istorijos muziejaus muziejininkas Gediminas Klangauskas, plačiau apžvelgęs žydų istoriją, priminė, kad tik naciams užėmus Jurbarką, buvo įsteigtas Jurbarko getas, į jį suvaryti žydai ir greitai Jurbarko bendruomenė sunaikinta: pirmosios žudynės 1941 m. liepos 3-ąją, o rugsėjo 14-ąją praktiškai bendruomenės jau nėra. Išsigelbėjo tik keletas žydų.
Liepos 25-ąją likusiems žydams įsakyta savo rankomis nugriauti istorinę Jurbarko sinagogą, po trijų dienų naujas įsakymas: į nugriautos sinagogos vietą sunešti visas maldos ir žydų kalba parašytas knygas ir sudeginti. „Tuo pačiu su didžiulėmis patyčiomis ir paniekinimu vyko žydų naikinimas ir aplinkinėse teritorijose. Labai panaši yra ir kitų mūsų rajono žydų bendruomenių istorija – ir Skirsnemunės, ir Veliuonos, Seredžiaus“, – sakė G. Klangauskas.
Iš viso per holokaustą sunaikinta apie šeši milijona žydų. Praeities įvykius reikia atsiminti dėl ateities. Prisimindami Jurbarko ir visų žydų tragediją, vis dažniau atsigręžiame į karą Ukrainoje, kur rusiškasis rašizmas užsimojo ginklu sunaikinti ir Ukrainos valstybę, ir ukrainiečių tapatybę. Deja, iš istorijos ne visuomet pasimokoma.
