Valstybės turto privatizavimo bumas baigėsi praėjusio šimtmečio pabaigoje, kai buvo išparduotos vertingiausios įmonės ir geriausiose vietose esantys pastatai. Tačiau nugraibius grietinėlę privatizavimo procesas nesustojo – nuolat atsiranda savivaldybei ir valstybei nereikalingų pastatų, kuriems verkiant reikia naujų šeimininkų.
Kasmet kartu su rajono biudžetu tvirtinama ir savivaldybės privatizavimo fondo ataskaita. Pristatydama ją Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė apgailestavo, kad praėjusieji metai buvo prasti – parduoti pavyko tik vieną pastatą, nors į privatizavimo objektų sąrašą buvo įtraukta net 14 įvairios paskirties pastatų. Už buvusių Rutkiškių kultūros namų pastatą su kiemo statiniais pirkėjas sumokėjo 10 tūkst. Lt. Tuo tarpu turtui įvertinti privatizavimo fondas išleido 6,4 tūkst. Lt.
Pasak savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausiosios specialistės Aldonos Pečkaitienės, Valstybės turto fondo privatizuojamų objektų sąraše dabar yra įtraukta 60 įvairios paskirties pastatų, kuriuos savivaldybė galėtų privatizuoti. Tai ne tik nenaudojami, dažniausiai nugriauti skirti sandėliai. Privatizuojamų objektų sąraše yra ir Seredžiaus seniūnijoje išlikęs Padubysio dvaras, buvusi kolūkio kontora Baltraitiškės kaime, senieji kultūros namai Eržvilke, pirtys Veliuonoje ir Viešvilėje, visas buvusios Viešvilės profesinės technikos mokyklos pastatų kompleksas, Smalininkų plaukimo baseinas, Pavidaujo ir Smalininkų vaikų darželių pastatai, miesto vaikų poliklinikos pastatas, keletas negyvenamais pripažintų butų Jurbarke. Privatizuojamų objektų duomenų bazėje nurodoma, kad parduodamos ir UAB „Jurbarko autobusų parkas“ akcijos.
Tačiau savivaldybės administracijoje privatizavimo ir turto reikalus tvarkanti A. Pečkaitienė tikina, kad ne viską, kas nurodyta duomenų bazėje, galima įsigyti vos tik panorėjus.
Ką privatizuoti, sprendžia savivaldybėje veikianti Privatizavimo komisija. „Kad pastatą būtų galima parduoti, po juo turi būti suformuotas žemės sklypas, įregistruotas nekilnojamojo turto registre, pastato ir žemės kainą turi nustatyti turto vertintojas. Kadangi detaliųjų planų rengimas kainuoja brangiai ir užtrunka ilgai, privatizavimo programos sudaromos iš tų objektų, kurie jau turi suformuotus žemės sklypus ir yra įvertinti turto vertintojų“, – sakė A. Pečkaitienė.
Privatizuojamas turtas parduodamas uždaruose aukcionuose, kainą pirkėjams siūlant vokuose. Laimi tas, kuris pasiūlo didesnę kainą, nors dažniausiai, pasak A. Pečkaitienės, tebūna vienas pasiūlymas. Kadangi privatizuojamas savivaldybės turtas didelės paklausos neturi, neiškyla ir pastatų kaina. „Beveik visada aukcionuose nurodoma tokia kaina, kurią nustatė turto vertintojai. Bet jei pirmasis aukcionas neįvyksta, komisija sprendžia, ar kainą sumažinti. Rutkiškių kultūros namų pastatus pardavinėjome labai ilgai, todėl jų kaina sumažėjo trigubai“, – sakė A. Pečkaitienė.
Bet ne visada savivaldybės turtas parduodamas pusdykiai – pavyzdžiui, 2010 metais už privatizuotus objektus savivaldybė gavo 118 tūkst. Lt. Tuomet buvo parduota Viešvilės sporto salė, Kartupių pieno supirkimo punktas, keli sandėliukai mieste. Gauti pinigai naudojami smulkiajam verslui ir ūkininkams remti bei privatizuojamiems pastatams įvertinti, inventorizuoti.
„Šiemet į privatizavimo programas greičiausiai bus įtrauktas buvusio Smalininkų vaikų darželio pastatas, Viešvilės mechaninės dirbtuvės, dalis Vadžgirio kultūros namų pastato. Tikrai ne visi sulauks susidomėjimo, tačiau dar sunkiau parduoti tuos pastatus, kurie skirti nugriauti, nes žmones, kurie norėtų tuo užsiimti, baugina reikalavimai sutvarkyti statybvietę“, – sakė A. Pečkaitienė.
Įsigiję aukcione pastatą naujieji savininkai Valstybės turto fonde turi išsipirkti ir žemę po juo. Dalis pinigų už žemę pervedama į savivaldybės sąskaitą ir yra skiriami privatizavimui rengti.
Kovo 22 d. viešame aukcione bus privatizuojami Pavidaujo vaikų darželio griuvėsiai, penki sandėliai ir gyventi netinkamas butas Jurbarke. Ir darželio pastatas, ir visi sandėliai skirti nugriauti. Už butą mansardoje, iš kurio telikusios vien apgriuvusios sienos, savivaldybė pageidauja gauti 5237 Lt, dar 1100 Lt būsimam savininkui teks sumokėti už žemę po namu. Nors pirmajame aukcione butas Kauno gatvės 58 name nebuvo parduotas, savivaldybės privatizavimo komisija nusprendė jo kainos nesumažinti.
Bus parduodamas ir panašus butas virš senosios miesto veterinarijos vaistinės, irgi pripažintas netinkamu gyventi, tik dar neįtrauktas į privatizavimo programą.
Pasak A. Pečkaitienės, seniūnai kasmet pateikia pastatų, kuriuos reikėtų privatizuoti, sąrašus, todėl nuolat atsiranda naujų į privatizuojamų objektų duomenų bazę įtraukiamų pastatų. Tik kelias iki jų pardavimo paprastai būna labai ilgas. Lapkričio mėnesį savivaldybės taryba nusprendė privatizuoti 13 naujų objektų, tačiau Vyriausybės nutarimas dėl jų perdavimo Valstybės turto fondui vis dar nepriimtas. Vyksta, pasak A. Pečkaitienės, ir atgalinis procesas. Anksčiau nusprendusi privatizuoti visų uždarytų mokyklų pastatus, savivaldybės taryba neseniai atsižvelgė į kaimo bendruomenių prašymą palikti juos gyventojų reikmėms ir nutarė neprivatizuoti. Tačiau Valstybės turto fondo privatizuojamų objektų duomenų bazėje vis dar nurodoma, kad Baltraitiškės, Armeniškių, Vosbutų, Stakių, Žindaičių, Vertimų mokyklų pastatai yra privatizuojami.
Daiva BARTKIENĖ
