Penktadienio vakarą oficialiai atidarytas Jurbarko dvaro parkas. Jurbarko savivaldybė kartu su partneriais įgyvendino projektą „Turizmo ir rekreacinės infrastruktūros plėtra atkuriant ir išsaugant miesto parkų istorinį-kultūrinį paveldą“. Sveikinimo kalboje Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro (JTVIC) direktorė Gaiva Mačiulaitienė paskutiniame projekto įgyvendinimo etape iškilusias kolonas pavadino Vilties vartais.
Baigiamasis akcentas
Baltosios kolonos – paskutinis darbas įgyvendinant dar 2010 metais pradėtą projektą. Derinimas užtruko ilgai – sutartis pradėti darbus pasirašyta tik 2013 m. sausio 7 d. Tada keitėsi ir JTVIC vadovybė – reorganizavus įstaigas ir iš darbo išėjus Vidmantai Marcinkevičienei direktore tapo G. Mačiulaitienė. Šis projektas buvo bene didžiausias jos rūpestis pastaruosius trejus metus.
Projektą „Turizmo ir rekreacinės infrastruktūros plėtra atkuriant ir išsaugant miesto parkų istorinį-kultūrinį paveldą“ įgyvendino Jurbarko r. savivaldybės administracija kartu su partneriu iš Rusijos – Karaliaučiaus miesto apygardos administracija. Šis projektas buvo vykdomas pagal 2007-2013 m. Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos EKPP bendradarbiavimo per sieną programą. Bendras projekto biudžetas buvo 2863200 Eur, o Europos Sąjungos paramos dalis sudarė net 90 proc. visos sumos.
Užbaigus projektą surengtoje konferencijoje dalyvavo partneriai iš Rusijos, kaimyninių rajonų, Kultūros paveldo departamento atstovai, Jurbarko r. savivaldybės administracija, rangovai. Susirinkusiesiems rūpėjo pasidžiaugti nuveiktu darbu bei pažvelgti į ateities perspektyvas.
Konferencijoje ne iš vienų lūpų skambėjo mintis, kad kiekvienas rajonas atskirai yra per mažas vykdyti didelius projektus, todėl pabrėžta bendradarbiavimo būtinybė. Įgyvendinant Jurbarko dvaro parko atkūrimo projektą patikimu partneriu tapo Kaliningrado miesto administracija ir šio miesto regioninio parko direkcija. Galvojant apie 2014-2020 m. finansavimo laikotarpį žvelgiama į aplinkines savivaldybes – Šakių, Kauno miesto ir rajono, Tauragės. Šių savivaldybių atstovai taip pat pasiryžę dirbti kartu.
Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius būtent bendradarbiavime mato turizmo ir verslo plėtros galimybes, sujungiant kaimyninių savivaldybių parkus, dviračių ir pėsčiųjų trasas, muziejus į bendrus patrauklius maršrutus. Dirbant kartu su kaimynais galima galvoti apie didesnius projektus, tikėtis sėkmingesnio jų finansavimo.
Apie finansavimo galimybes, deja, nedžiugiai kalbėjo LR vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas Gediminas Česonis. Buvusiam jurbarkiečiui buvo smalsu, kaip pavyko įgyvendinti projektą, kurio dokumentaciją ministerijoje teko derinti ne kartą. G. Česonis pasidžiaugė, kad Jurbarkas sugebėjo būti pagrindiniu partneriu net trijuose įgyvendintuose projektuose pagal 2007-2013 m. Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos EKPP bendradarbiavimo per sieną programą: Jurbarko dvaro parko sutvarkymo, Jurbarko stadiono rekonstrukcijos darbų bei Skirsnemunės nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros.
Pastarųjų dviejų projektų įgyvendinimo sėkme dar galima abejoti dėl nekokybiškai atliktų darbų ar nevykdomų prisiimtų įsipareigojimų, o parko sutvarkymo projektas gali būti puikiu pavyzdžiu, ką galima nuveikti dirbant žmonėms, kuriems rūpi tai, kas ir kaip bus padaryta, kokios naudos atneš projektas miestui.
Kalbėdamas apie ateitį G. Česonis pabrėžė, kad regioninė programa eina ne revoliucijos, o evoliucijos keliu, ir turi išlikti darbų tęstinumas. Pasak Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjo, nors 2014-2020 metų finansavimo laikotarpiu regionams paramos bus skirta daugiau, Jurbarkas nebepatenka į teritorijas, kurioms bus skirta daugiau dėmesio. Manoma, kad Jurbarke pagrindinės investicijos jau padarytos, tad galimos tik nedidelės tęstinės investicijos. Lėšos priklausys ir nuo to, kokią strategiją savivaldybės administracija sugebės paruošti iki vasario mėnesio. Naujojo laikotarpio pagrindiniai uždaviniai – socialinės atskirties mažinimas ir užimtumo skatinimas įtraukiant į procesą bendruomenes, verslą.
Nieko paguodžiamo G. Česonis negalėjo pažadėti ir Lietuvos–Rusijos bendradarbiavimo programos lėšų besitikintiems abiejų šalių projektų rengėjams – programa dar nepateikta ES dėl visiems žinomų politinių priežasčių, ir nežinia, kada ji pradės veikti.
Liūdnoką ateities viziją pabandė praskaidrinti 2007-2013 m. Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos EKPP bendradarbiavimo per sieną programos Jungtinio techninio sekretoriato filialo Lietuvoje projektų ekspertas Vaidas Jokubaitis, pristatęs pagal šią programą įgyvendintus projektus ir siūlydamas pasisemti minčių ir idėjų ateities planams. V. Jokubaitis pasidžiaugė žmonėmis, su kuriais teko dirbti Jurbarke, jų reiklumu, nes, pasak eksperto, dirbusio bene su 10 projektų visoje Lietuvoje, 50 proc. viso savo darbo krūvio turėjo skirti būtent Jurbarko miestui.
Jurbarkiečių entuziazmą ir reiklumą pabrėžė ir projekto administratorius – grupės „ADEM“ projektų vadovas Evaldas Žibaitis. Pasak jo, gal ir ramiau dirbti su užsakovais, kurie nieko nereikalauja, tačiau daug įdomiau su tais, kurie siekia aukščiausių rezultatų. Būtent tokia buvo JTVIC direktorė G. Mačiulaitienė, privertusi projektą keisti daugybę kartų.
Pasak E. Žibaičio, vykdant ir derinant pakeitimus, kurių pageidavo JTVIC direktorė, projekto vykdymo laikas išsitęsė nuo 22 iki 33 mėnesių, tačiau darbų padaryta maksimaliai, kiek jų buvo galima atlikti. Aplink JTVIC pastatą atlikti drenažo darbai, nes neseniai rekonstruotas pastatas jau buvo pradėjęs nuo drėgmės prarasti išvaizdą, parko alėjoje link Vinco Grybo muziejaus nuspręsta puikios asfalto dangos nekeisti trinkelėmis, o už tą sumą nutiesti takus palei Mituvos šlaitą, įrengti laipteliai prie upės gyvenantiems žmonėms, pakoreguoti leidžiamų knygų kiekiai.
Iš sutaupytų projekto lėšų įrengtas viešasis tualetas, restauruoti ir atstatyti buvusios muitinės pamatai prie Mituvos tilto, surengtas dvaro parko atidarymo renginys.
Paskutinis, bet, ko gero, gražiausias parko akcentas – kolonos, atsirado tik G. Mačiulaitienės užsispyrimo dėka.
Pokyčiai ir veiklos
Įėjimo į dvarą portalas, arba kitaip – kolonos daug kam atrodė utopinė idėja, tačiau darbas judėjo. Pirmiausia už 18 tūkst. Lt buvo paruošta dokumentacija.
Pasak G. Mačiulaitienės, ji kolonas įsivaizdavo daug kuklesnes, tačiau pasirodė, kad galima statyti tik autentiškas, kokios buvo dvaro rūmuose, arba jokių – toks buvo Kultūros paveldo departamento nurodymas. Beliko tik Lietuvos valstybės istorijos archyve ieškoti nuotraukų, planų, atkurti visus parametrus ir padaryti projektą. Projektavimo darbų ėmėsi UAB „Senamiesčio projektai“ architektas Ramūnas Buitkus. Kadangi tokio dydžio kolonas pagaminti ir atgabenti į parką pasirodė sudėtinga, jas UAB „Jurmelstai“ teko lieti vietoje.
Dvaro portalo statyba ir buvusios muitinės sienos rekonstravimas kainavo 93 tūkst. Eur, iš kurių tik 10 proc., 9,3 tūkst. Eur, pridėjo Jurbarko r. savivaldybė. Dabar kolonos pasitinka kiekvieną įžengiantį į išpuoselėtą dvaro parką. Dvaro portalas buvo paskutinis darbas parke – iki tol nuveikta labai daug. Parkas priklauso kultūrinio paveldo teritorijai, todėl visų pirma turėjo būti atlikti archeologiniai kasinėjimai – detalieji ir žvalgomieji tyrimai. Jurbarke dirbusi P. Vutkino kasinėtojų komanda centimetras po centimetro atkasė istorinių pastatų liekanas. Atkasti pastatų fragmentai konservuoti ar rekonstruoti.
Po archeologų atėjo UAB „Jurmelsta“ darbuotojai. Buvo valomas parkas, retinami medžiai, atidengiamas vaizdas į Mituvos upę. Parką išvagojo dolomitinės skaldos takeliai su skaldytų akmenų intarpais ten, kur kažkada stovėjo pastatai. Dviračių takai nutiesti iki pat prieplaukos, kur susijungė su panemunės ir paimsrio takais. Prie takų įrengtos žaidimo aikštelės dabar pilnos vaikiško klegesio, o turistai eidami vaizdingais pamituvio takais atranda net 9 informacinius stendus, kuriuose gali pasiskaityti apie vietovę ir istorinius objektus. Per Mituvą nutiestas naujas tiltas, nuo kurio galima grožėtis išvalyta upės vaga, prieplauka mažiesiems laiveliams bei pliažu maudynių mėgėjams.
Miestiečiai ir Jurbarko svečiai gėrisi parko apželdinimu, ypač rožynais centrinėje parko dalyje tarp fligelių, bei ratą sukančiu dolomito trinkelių taku. Parke įrengtas apšvietimas jį daro dar patrauklesnį ir jaukesnį. Įrengta daugiau sėdimų vietų renginių žiūrovams. Restauruota ir atnaujinta tvoros dalis ties gimnazija.
Šalia pagrindinių darbų vyko ir kitos iš projekto finansuotos veiklos, nutiesusios ryšius tarp abiejų šalių.
Jurbarkiečiai išleido dvi knygas: „Jurbarko dvaras vakar ir šiandien“ po 1000 egz. lietuvių ir rusų kalbomis bei „Jurbarkas – turizmo kraštas“ keturiomis kalbomis. Pernai ir užpernai surengti du Miestelėnų festivaliai, kurie, projekto įgyvendintojų manymu, galėtų tapti tradiciniais. Dvaro parke esančioje cerkvėje surengti penki romansų vakarai bei paroda „Žalias Kaliningrado rūbas“, kurioje demonstruota 30 nuotraukų su parkų, žaliųjų zonų vaizdais.
30 Jurbarko gimnazistų vyko į stovyklą Kaliningrade, kur buvo supažindinti su apylinkėmis, istorija, liaudies kūryba, muziejais, povandeniniu laivu, gintaro kasykla. Vaikai susirado draugų, užsimezgė bendravimas. Praėjusią vasarą Jurbarke svečiavosi 30 Kaliningrado technikos universiteto studentų, kurie aplankė ne tik Jurbarką, bet ir Kauną bei Trakus.
Pagal projektą surengtos ir konferencijos bei seminarai. Į Kaliningradą vyko Jurbarko gidų delegacija. Keliaudami vieni pas kitus abiejų miestų gyventojai pamato galimybes turistauti, ilsėtis kaimyninėje šalyje.
Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centre įrengtos salės: konferencijų salei nupirkta įranga, įrengtas ekranas, palėpės salėje įrengtas apšvietimas, nupirkta kėdžių, pagaminti baldai kabinetui. Oficinoje įrengta multimedijos ekspozicija „Jurbarkas turistams“. Sukurti filmai leidžia miesto svečiams virtualiai keliauti po Jurbarko kraštą, pasižvalgyti po dvarą ar keliauti dviračių takais.
Takai į ateitį
Dvaro atidarymo renginyje žalią juostelę, simbolizuojančią žaliąjį parko rūbą, perkirpo Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius ir Seimo narys Bronius Pauža. Padėkų ir dėmesio sulaukė dirbę prie šio projekto buvęs meras Ričardas Juška, buvęs administracijos direktorius Petras Vainauskas ir jo pavaduotojas Donatas Jackis, vyr. architektė Gražina Gadliauskienė, JTVIC direktorė G. Mačiulaitienė. Didžiausi aplodismentai buvo skirti darbų rangovui – UAB „Jurmelsta“ vadovui Kęstučiui Naujokui.
Jurbarkiečiams ir miesto svečiams padovanota paskutinė daugiau nei 1,9 mln. Eur investicijų į Jurbarką atnešusio projekto šventė. Penktadienio vakarą žiūrovams koncertavo Panevėžio muzikinio teatro simfoninis orkestras, diriguojamas Vidmanto Kapučinsko, ir grupė „El fuego“. Šeštadienį parke šurmuliavo amatininkų mugė, vaikų žaidimų zonos, grojo kapelos bei kantri muzikantai. Svarbiausiu renginiu tapo žirgų konkūras „Dvaro eiklieji“.
G. Mačiulaitienė šį konkūrą mato kaip tradicinį miesto renginį, nes raiteliams Jurbarkas patinka. Belieka ruošti projektą ir įrengti aikštelę, tinkamą tarptautinėms varžyboms. JTVIC direktorės planuose ir gamtinių treniruoklių aikštelė prie Mituvos. Taip pat parką būtų galima dar valyti ir tvarkyti, restauruoti jį juosiančią tvorą.
Parke nutiesti puikūs takai, o takai visada kažkur veda. Pradėjus jais keliauti, belieka eiti tik į priekį.
Jūratė STANAITIENĖ
