Jurbarkų darželio-mokyklos pirmokai – drąsūs ir šnekūs, linksmi, ir jų visiškai negąsdina, kad į mokyklą kasdien reikės eiti daug metų ir išmokti daugybę dalykų.
„Rašytinių raidžių, skaityti ir rašyti, draugauti, skaičiuoti, drąsos ir tvarkos, klausyti ir klausytis, nesistumdyti…“, – vardija ir vardija Jurbarkų pirmokai – tiek daug dalykų jiems reikės išmokti. O mokytoja Rita Bartkaitienė dar primena, kad po skambučio reikia tvarkingai susėsti klasėje, kad per pamoką nedera valgyti bandelės ar šnekėtis su draugu. Nekeista, kad vaikai primiršta – juk dar tik pirmos dienos mokykloje.
„Mokysimės čia 4 metus, tada jau būsim studentai“, – sako Aistė, bet Erikas ją pataiso – dar reikės eiti į trečiąją vidurinę arba į gimnaziją, tik tada – studentai. Mažieji pirmokai jau žino, ir kuo norėtų būti užaugę – kirpėjomis ir pardavėjomis, gaisrininkais ir verslininkais.
Jurbarkuose pirmokų – dvylika, bet kai „Vaikų trečiadienis“ juos aplankė, klasėje sėdėjo tik vienuolika, nes Tėja susirgo ir pateko į ligoninę. „Bet ji greitai pasveiks, nes mes visi jai to linkime“, – užtikrino vaikai.
Rugsėjo 1-ąją pirmokai gavo nepaprastą laišką – jį parašė prie mokyklos gyvenanti voveraitė. Dabar vaikai su ja labai draugauja. Voveraitė atliuoksi, tupi medyje ir žiūri, kaip mokiniai rašo ir piešia, klausosi, kaip dainuoja ir pasakoja. Kažin ar dar kurios mokyklos pirmokai turi tokią nuostabią draugę?
„O žiemą pas mus atskris kėkštai ir strazdai“, – pažada vaikams mokytoja ir visi kartu nusprendžia, kad mokydamiesi tokiame gražiame gamtos kampelyje vaikai užsigrūdins, valgys sveiką maistą ir niekada nesirgs.
