Vasario 24-osios rytą Rusijai užpuolus Ukrainą ir pradėjus plataus masto karą prieš šią valstybę, kilo ir humanitarinė krizė. Per Ukrainos ir Lenkijos sieną pradėjus plūsti pabėgėliams savivaldybė sulaukė „Manvesta“ prašymo priimti pusės tūkstančio įmonėje dirbančių ukrainiečių šeimas.
Vasario 25-osios rytą savivaldybėje įvyko Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, per kurį buvo aptartos galimybės priimti nuo Rusijos sukelto karo bėgančius ukrainiečius. Kiek tokių žmonių galėtų būti kol kas lieka neaišku.
Visus norinčius prisidėti prie paramos nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams kviečiame kreiptis į Jurbarko rajono savivaldybės administraciją el. paštu arba šiais telefonų numeriais 8 664 37 590, 8 649 29 983. Šiuo metu renkama informaciją, todėl kreipiantis prašoma nurodyti, kuo kiekvienas iš jūsų galėtumėte padėti.
„Tikėtina, kad pabėgėlių srautas Lietuvą pasieks labai greitai. Pirmiausia, tai bus šeimos vyrų, kurie dirba įmonėje „Manvesta“. Buvo aptarti įvairūs scenarijai – kur bus apgyvendinti, kaip priimti, kaip pamaitinti, kaip patikrinti dėl Covid-19 infekcijos. Galiausiai, kaip jie bus užimti. Tai – daugybė klausimų, kuriems reikės rasti atsakymus“, – po komisijos posėdžio sakė Jurbarko r. meras Skirmantas Mockevičius.
Penktadienį savivaldybė suderino pagrindinius veiksmus dėl pirminio karo pabėgėlių apgyvendinimo. Tačiau meras taip pat kreipėsi į rajono gyventojus prašydamas vienybės ir visokeriopos pagalbos. Politikas buvo atviras – be žmonių pagalbos pasirūpinti karo aukomis būtų labai sunku.
„Kurie gyventojai galėtų priimti tiek savo butuose, tiek savo turimuose kitose gyvenamosiose valdose prašomi apie tai pranešti savivaldybei. Kai ši informacija bus surinkta, bus susisiekta su šiais gyventojais. Taip pat žiūrėsime, koks maitinimas bus reikalingas. Šis klausimas gali būti sprendžiamas įvairiai. Taip pat ir vietinių bendruomenių pagalba“, – kalbėjo meras.
Jau sulaukta ir pirmųjų siūlymų maitinti pabėgėlius – tokias paslaugas galėtų teikti liuteronų parapijos diakonija „Jurbarko sandora“ ir samariečiai. Politikas taip pat prašė informuoti savivaldybę visus, kurie galėtų tiekti maistą didesniais kiekiais.
Rajono vadovas sakė, kad dalis pabėgėlių bus apgyvendinti ir savivaldybei priklausančiose patalpose. Tai galėtų būti buvusios Vadžgirio ir Girdžių mokyklos, Raudonės pilis, „Turto banko“ valdomi bendrabučiai Smalininkuose. Siūlymų priimti ukrainiečius sulaukta ir iš verslininkų Viešvilėje – žmonės galėtų būti apgyvendinti buvusiuose vaikų globos namuose. Taip pat – Panemunės piliai priklausančiame bendrabutyje.
„Turėsime spręsti ir sveikatos paslaugų teikimo, ir užimtumo klausimai. Tai bus darbai medicinos, švietimo ir kultūros sektoriams. Taip pat prašysime ir savanorių pagalbos, kurios tikrai reikės įvairios“, – kalbėjo S. Mokcevičius.
Ukrainiečių atvežimą iki Lietuvos organizuoja įmonė „Manvesta“. Tačiau kada tiksliai pabėgėliai atvyks – kol kas niekas negali pasakyti. Taip pat lieka neaišku, kiek pabėgėlių rajone bus apgyvendinta apskritai.
Pasak mero, ši situacija ir jos sprendimai parodys, kiek tvirta ir pasiaukojanti yra rajono bendruomenė.
Lietuvos institucijos tikina pasiruošusios suteikti reikiamą pagalbą Ukrainos piliečiams, bėgantiems nuo Rusijos sukelto karo. Pasak vidaus reiklų ministrės Agnės Bilotaitės, šiuo metu Lietuva rengiasi priimti nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos.
Ties buvusiais Kalvarijų ir Lazdijų pasienio kontrolės punktais bus įrengti informaciniai stendai su skiriamaisiais ženklais ir palapinės, kuriose bus teikiama aktuali informacija per Lenkiją atvykstantiems Ukrainos piliečiams. Čia budės Šaulių sąjungos savanoriai.
Pabėgėliai bus nukreipiami į Alytuje arba Marijampolėje įrengtus registracijos centrus. Juose žmonės bus apgyvendinti iki 72 val., čia bus vykdomos migracijos procedūros ir paskirstymas į laikino apgyvendinimo vietas.
Vidaus reikalų ministerijos prašymu, visos Lietuvos savivaldybės jau anksčiau pateikė duomenis apie turimas galimybes priimti pabėgėlius – šiuo metu jos galėtų laikinai apgyvendinti apie 10 tūkst. žmonių. Pasak ministrės, Lenkija šiuo metu pasirengusi priimti 200 tūkst., Latvija, Slovakija ir Rumunija po 10 tūkst., Estija 3 tūkst. pabėgėlių.
Artimiausiu metu svetainėje bus kviečiami registruotis visi, norintys ir galintys suteikti pagalbą apgyvendinant ar pavežant pabėgėlius iš Ukrainos.
Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos informuoja, kad Ukrainos piliečiai, turintys biometrinius pasus ir kurių nacionalinių vizų ar leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas baigiasi, pasibaigus šių dokumentų galiojimui iš karto gali pradėti naudotis 90 d. beviziu režimu.
Šiuo metu dėl Ukrainos piliečių ir jų šeimos narių nebus priimami sprendimai dėl grąžinimo ar išsiuntimo.
ŠVIESOS inform.
vėl durniaus vietoj esi nutrauk sutartis su rusais ,Tauragė ,Šakiai protingesni!