Dar šiais metais Jurbarke gali atsirasti nauja prekyvietė. Tokia žinia nuskambėjo gegužės pabaigoje vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje svarstant Raseinių gyventojų Dalios ir Ramučio Lukauskų prašymą leisti rengti detalųjį planą ir pakeisti iš TEO LT, AB įsigytų patalpų paskirtį.
TEO LT, AB nenaudojamų patalpų pačiame Jurbarko centre iki šiol nepanoro įsigyti nė vienas Jurbarko verslininkas, todėl raseiniškių pasiryžimas įkurti čia prekyvietę po stogu daugeliui pasirodė utopija. Tuo tarpu raseiniškiai Lukauskai mano, kad palyginti nesenas pastatas turi daug pritaikymo galimybių.
„Žinoma, iš karto visko nepadarysi, todėl pradėsime nuo prekyvietės po stogu, kur savo užaugintą produkciją galėtų parduoti ūkininkai, amatininkai. Manau, kad ši vieta bus patraukli ir turgaus prekiautojams – kam žmonėms šalti lauke, jei už nedidelę kainą jie gali turėti darbo vietą po stogu. Raseiniuose yra trys tokios prekyvietės ir žmonės tuo labai patenkinti“, – neslėpė D. Lukauskienė.
Iš Jurbarko kilusiems verslininkams labiausiai patiko ketvirtame pastato aukšte pro langą atsiveriantis vaizdas į Nemuną, todėl ateityje jie planuoja ten įrengti keletą nedidelių butų.
Verslininkė neslėpė, kad į Teo Lt, AB pastatą žvalgėsi jau seniai, tačiau prieš penkerius metus jo kaina buvo keturis kartus didesnė nei dabar. Kritusios nekilnojamojo turto kainos suteikė galimybę plėsti verslą ir D. Lukauskienė tiki, kad jų užmojai Jurbarke bus sėkmingi.
„Žinoma, įveikti biurokratines kliūtis mums nėra lengva. Taryba priėmė palankų sprendimą, tačiau kiekvieną veiksmą derinti reikia su kaimynais, o kaimynų – valstybės įmonės „Lietuvos paštas“ ir TEO LT, AB valdžia yra toli, su ja nelengva susikalbėti“, – guodėsi verslininkė.
Pastate jau pradėtas remontas, išardytos ten veikusio telegrafo užtvaros ir telefono pokalbių kabinos, verslininkai planuoja keisti langus, tvarkyti aplinką. Darbų laukia daug, tačiau D. Lukauskienė įsitikinusi, kad jurbarkiečių geranoriškumas bus paskata greičiau juos pabaigti. „Juk to pastato iš Jurbarko mes niekur neišsinešim – čia bus kuriamos darbo vietos, dirbs jūsų žmonės“,– tikino D. Lukauskienė.
Tik vargu ar taip geranoriškai raseiniškiai verslininkai galėtų atsiliepti apie mūsų rajono politikus, nerodžiusius jokio džiugesio dėl to, kad atsirado žmonių, norinčių investuoti Jurbarke.
Smulkiuosius verslininkus lyg ir turinti palaikyti Zita Sorokienė rajono savivaldybės tarybos posėdyje taip ilgai aiškino, kas yra turgavietė ir kodėl ji negalės būti įrengta patalpose, kad tarybos nariams susidarė įspūdis, jog turguje prekiaujanti politikė stengiasi išgąsdinti būsimus konkurentus. Išgirdusi priekaištų Z. Sorokienė pareiškė, kad „nuo balsavimo nusišalina“ ir tik tuomet išėjo iš salės.
Tačiau konkurencija – ne vienintelis dalykas, dėl kurio Jurbarko politikai į panorusius investuoti verslininkus žiūrėjo atsargiai. Daugelis nuogąstavo, kad miesto centre atidarius naują prekybos paviljoną nebus kur statyti prekiautojų ir pirkėjų automobilių. Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjai Gražinai Gadliauskienei teko aiškinti, kad 30 kv. m prekybos ploto reikalaujama įrengti vieną automobilių sustojimo vietą. „Kiek bus automobilių stovėjimo vietų, tiek ir prekybos ploto bus galima įrengti – nė daugiau, nė mažiau“,– garantavo G. Gadliauskienė.
Nors miesto problemos investuoti susiruošusiems verslininkams turėtų rūpėti tik tiek, kiek jos svarbios jų verslui, kažkodėl tik atsiradus norinčių panaudoti dešimtmečius tuščią stovintį TEO LT, AB pastatą, savivaldybės politikams parūpo automobilių parkavimo reikalai. J. Bučinskas prisiminė, kad nėra kur statyti automobilių Jurbarko kredito unijos klientams, Kasparas Jurevičius kažkodėl pradėjo piktintis, jog bus pažeisti tame pačiame pastate patalpas nuomojančio Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko biuro interesai. Abi šios įstaigos Jurbarke veikia ne mažiau kaip dešimtmetį ir senų seniausiai buvo galima surasti vietą automobilių stovėjimo aikštelei įrengti.
Tačiau net apie tai, kad Dariaus ir Girėno gatvėje reikėtų išpjauti prie pašto augančius medžius ir praplatinti automobilių stovėjimo aikštelę, irgi prabilta tik dabar.
Toks politikų požiūris perša mintį, kad norintieji kurti verslą Jurbarke ne tik nėra laukiami – jiems dar ir pagaliai kaišiojami į ratus, kad sunkiau būtų įveikti kliūtis.
Jurbarkiečiams ne taip svarbu, ar pavyks raseiniškiams Lukauskams miesto centre įrengti prekyvietę po stogu ir kaip ji bus pavadinta. Svarbiausia, kad rajone atsiras dar vieni iniciatyvūs žmonės, mokantys ir norintys kurti verslą, steigti naujas darbo vietas ir mokėti mokesčius, o ne laukti kitų malonės.
Daiva BARTKIENĖ
