Sostinėje, prie Seimo, dar kartą surengtas protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Jo rengėjai teigia, kad šiuo metu parlamente svarstomi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimai gali apriboti nacionalinio transliuotojo savarankiškumą ir padidinti politinę įtaką jo veiklai.
Apie tai „Dienos temoje“ – organizacijos „Reporteriai be sienų“ atstovas Pavolas Szalai ir Europos transliuotojų sąjungos (angl. European Broadcasting Union, EBU) viceprezidentė, Švedijos visuomeninio radijo generalinė direktorė Cilla Benko.
– Nuo gruodį vykusių dešimttūkstantinių protestų dėl buldozeriu bandomų prastumti LRT įstatymo pataisų mums buvo sakoma, kad bus įtraukti ekspertai, vyks diskusijos ir bus pateiktas geriausias variantas. Kaip jums, ponia Benko, iš šalies atrodo šiandien – ar buvo atsižvelgta į tarptautinių ir vietos ekspertų siūlymus?
C. Benko: Mes Europos transliuotojų sąjungos vykdomosios tarybos vardu išsiuntėme laišką Lietuvos valdžios institucijoms, ragindami atsiimti šį įstatymo projektą. Manome, kad šis įstatymo projektas padidintų politinį spaudimą nacionaliniam transliuotojui ir neleistų jam tinkamai vykdyti savo pagrindinės funkcijos, t. y. informuoti visuomenės. Taip pat atidžiai stebime tai, kas vyksta Europos Komisijoje ir Venecijos komisijoje, ir šie įvykiai mums kelia nerimą.
– Pone Szalai, valdantieji kol kas neatsako, ar dėl dabartinių pataisų sulauks Venecijos komisijos vertinimo, kuri jau kartą konstatavo, jog greitis ir būdas, kuriuo buvo nagrinėjamos ankstesnės pataisos, neatitiko geros teisėkūros praktikos. Ką tai sako apie Lietuvos valdančiųjų požiūrį ne tik į LRT, bet ir į europinius demokratijos standartus?
P. Szalai: Manome, kad Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, demokratine valstybe ir viena geriausiai vertinamų šalių demokratijos indekse, turi stiprų visuomeninį transliuotoją ir tai ypač svarbu šiuo dezinformacijos laikotarpiu. Lietuvos piliečiai yra ypač jautrūs ir paveikiami Rusijos skleidžiamos dezinformacijos.
Protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio. Nepasiduosime“ | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Esame išsiuntę laišką Seimo nariams, prašydami nestumti šio įstatymo projekto, kuris prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui ir yra priimamas tinkamai nepasikonsultavus su kitomis suinteresuotomis šalimis. Išreiškėme susirūpinimą, kad nebuvo atsižvelgta nei į tarptautinių ekspertų, nei į Lietuvos teisininkų ir konstitucinės teisės ekspertų nuomonę. Problema yra ne tik įstatymo turinys, bet, kaip minėjote, ir pati procedūra.
C. Benko: Galiu pritarti ir pasakyti, kad šiuo metu matome tris pagrindinius susirūpinimą keliančius aspektus.
Turėtume įsiklausyti į Venecijos komisijos nuomonę pirmiausia dėl finansavimo klausimo, kuris yra įšaldytas. Tačiau atliktas išsamus vertinimas rodo, kad transliuotojas geba vykdyti savo funkcijas.
Taip pat norime, kad būtų persvarstytas pagrindas dėl išankstinio generalinio direktoriaus atleidimo dėl neva netinkamo pareigų atlikimo. Ši formuluotė man atrodo labai subjektyvi ir abstrakti, paliekanti daug erdvės netinkamoms interpretacijoms, o tai akivaizdžiai prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui ir jo reikalavimams.
Trečia, kalbant apie Venecijos komisijos rekomendacijas, svarbu pabrėžti, kad redakcinės veiklos priežiūra neturėtų kirstis su Europos transliuotojų sąjungos nuostatomis, su redakciniais sprendimais. Turime atkreipti dėmesį, kieno vis dėlto tai yra darbas.
Protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio. Nepasiduosime“ | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– Kalbant apie redakcinius sprendimus, viena naujausių idėjų yra viešųjų paslaugų pavedimo sutartis su Vyriausybe, kur būtų numatytos užduotys, rodikliai, apimtis ir finansavimas. Ponia Benko, jums, kaip visuomeninio transliuotojo vadovei, ar skamba įtikinamai argumentas, kad politikai nenustatinės turinio, jei tuo pačiu metu jie nustatytų, ką, kiek ir už kiek transliuotojas turi pagaminti?
C. Benko: Tai priklauso nuo tų detalių aprėpties. Švedijoje mes turime tokį susitarimą, ir, man atrodo, tai yra problema, kadangi esame finansuojami valstybės. Tačiau tai yra labai plačios aprėpties sutartis, ji nedetalizuota. Mes esame susitarę tik dėl sumos, bet patys laisvai sprendžiame, kaip tas lėšas naudojame, kam jas išleidžiame, kiek ir kokių laidų transliuojame. Politikai neturi leistis į detales, bandydami skirstyti lėšas ir apriboti kokį nors turinį. Tai yra per daug detalu ir jokiu būdu neatitinka Europos Tarybos rekomendacijų.
P. Szalai: Norėčiau pridurti dėl viešųjų paslaugų sutarties su Vyriausybe. Aišku, sutarties sudarymas priklauso nuo valstybės, tačiau kalbant apie turinį, neturi būti jokio kišimosi į redakcinę laisvę. Būtent todėl LRT redakcinė laisvė turi būti nepriklausoma.
Tokie pakeitimai paprastai užtrunka mėnesius, kartais net metų metus, nes reikia konsultuotis su visais suinteresuotais asmenimis. Dabar labai akivaizdžiai matome politinį norą pakeisti įstatymą, tačiau nematome politinės valios, kad tie pakeitimai atneštų naudos piliečiams ir suteiktų jiems teisę turėti nepriklausomą transliuotoją.
C. Benko: Švedijoje buvo priimtas Viešųjų paslaugų įstatymas ir jame gana aiškiai parašyta, kad turime būti finansiškai, politiškai ir ideologiškai nepriklausomi nuo bet kokių įtakų ar galios Švedijos visuomenėje. Tai yra labai svarbus faktorius. Tik vyriausiasis redaktorius Švedijoje gali nuspręsti, ką transliuosime ar ko netransliuosime. Tai yra esminė nuostata, užtikrinanti redakcinę nepriklausomybę gerai funkcionuojančioje demokratijoje.
Turime tai vertinti ne tik iš demokratijos perspektyvos. Prieš kelias savaites Geteborgo universitetas paskelbė ataskaitą, kurioje matyti, jog vis mažiau žmonių gyvena vadinamojoje liberalioje demokratijoje. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuva, kuri yra labai artima Švedijos kaimynė, nepatektų į spąstus ir neimtų nukrypti nuo liberalios demokratijos. Jei norime apginti demokratiją, mums reikia tikrai nepriklausomos žiniasklaidos.
– Europos Komisija jau paprašė Lietuvos pasiaiškinti, kaip bus užtikrintas Europos žiniasklaidos laisvės akto laikymasis. Pone Szalai, kiek yra rimtas pats faktas, kad Briuselis jau klausia ne abstrakčiai apie žiniasklaidos laisvę, o labai konkrečiai – kaip bus apsaugotas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas?
P. Szalai: Manau, Europos Komisija ir jos klausimai aiškiai rodo jos ryžtą įgyvendinti Europos žiniasklaidos laisvės aktą, nes per pastaruosius metus prieš Vengriją buvo pradėtos procedūros dėl šio akto pažeidimų. Deja, Lietuva atsiduria šalia tokių valstybių kaip Vengrija.
Protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio. Nepasiduosime“ | V. Raupelio / LRT nuotr.
Kalbant apie finansavimo įšaldymą, tai vertinama kaip pažeidimas. Finansavimas turi būti didinamas remiantis objektyviais ir skaidriais kriterijais. Būtent to reikalauja Europos žiniasklaidos laisvės aktas. Šiame akte taip pat nustatytas prognozuojamo stabilaus finansavimo principas, kuris negali būti pažeidžiamas. LRT įstatymo planai ir kriterijų pakeitimai, siekiant atleisti generalinį direktorių, kelia pavojų. Bet koks direktoriaus atleidimas prieš kadencijos pabaigą turi būti tik išimtinėmis aplinkybėmis.
– Kritiką reiškia universitetai, pasiaiškinti prašo Europos Komisija, Venecijos komisija jau kartą pasakė, jog procesas kelia rimtų problemų. Ar dar galime kalbėti tik apie ginčą dėl modelio, ponia Benko?
C. Benko: Manau, turime į tai žvelgti iš platesnės perspektyvos. Ukrainoje vyksta plataus masto invazija. Pastaruoju metu šioje valstybėje lankiausi tris kartus ir iš labai arti mačiau, kaip ne tik krizės laikotarpiu, bet ir karo laikotarpiu svarbu turėti patikimą, nepriklausomą šalies žiniasklaidą kartu su komercine žiniasklaida. Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas, vadovaujantis kariuomenei, sako, jog norint laimėti karą karo lauke, visų pirma, turime laimėti ir informacinį karą. Tai yra labai aišku.
Pirmąkart toks aiškumas, ko gero, tapo akivaizdus Ukrainoje. Jei norime laimėti karą, reikia sveikos, politiškai nepriklausomos žiniasklaidos, kuria visuomenė pasitikėtų. Jei patikimo žiniasklaidos šaltinio nėra, žmonės informacijos ieško kitur ir tampa pažeidžiami propagandos bei dezinformacijos, kuria ima tikėti, užuot rėmęsi patikima informacija karo metu. Man atrodo, kad tokie dalykai turėtų būti vertinami platesnėje perspektyvoje, ypač kalbant apie šalies pasirengimą.
– Dėkoju jums.
