Vietos savivaldos dienos proga į Jurbarko rajono savivaldybę pakviesti aktyvūs jaunuoliai iš rajono mokyklų. Susipažinti su savivaldybės darbu, čia dirbančiais žmonėmis ir sudalyvauti simuliaciniame tarybos posėdyje kviesti 25 moksleiviai, tačiau atvyko vos ne dukart tiek.
Smalsu pamatyti
Į savivaldybę sugužėjo Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos gimnazistai, lydimi direktoriaus pavaduotojos ugdymui Jolantos Gudelienės ir istorijos mokytojo Jono Laurinaičio, Eržvilko gimnazijos atstovai su socialine pedagoge Jolita Mockaitiene ir pilietiškumo pagrindų mokytojos Rasos Klasauskaitės palydėti Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos moksleiviai.
Savivaldybės šeimininkai jaunimą pasitiko prie įėjimo, kaip ir dera priimant mielą svečią. Moksleivius pasveikino Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, vicemeras Saulius Lapėnas, administracijos direktorė Vida Rekešienė ir administracijos direktorės pavaduotojas Viktoras Ganusauskas. Gimnazistus drąsino jaunimo reikalų koordinatorė Rasida Kalinauskienė.
Moksleiviai buvo palydėti pasižvalgyti po ilgus savivaldybės koridorius ir kabinetus. Ekskursiją vedė vicemeras S. Lapėnas. Ekskursantai ilgėliau stabtelėjo prie jiems svarbiausio – Švietimo skyriaus durų, kur juos pasveikino skyriaus vedėjas Antanas Gvildys.
Aktyviai posėdžiavo
Iš šiltų savivaldybės koridorių jaunieji svečiai pakviesti į vėsią didžiąją salę užsiimti rimtu darbu. Iš pradžių kiek nedrąsiai, o netrukus – entuziastingai moksleiviai užėmė tarybos narių vietas, netilpę įsitaisė žiūrovų salėje, o posėdį vesti patikėta Jurbarko jaunimo organizacijų sąjungos (JJOS) pirmininkei Tomai Simanavičiūtei, kurios dešiniąja ranka ir patarėju tapo meras S. Mockevičius.
Prieš pradedant dirbą meras pabrėžė, kad vietos savivalda yra viena svarbiausių valstybės valdymo sričių, nes per ją visa bendruomenė įgyvendina savo teisę tvarkytis savarankiškai remiantis LR Konstitucija ir įstatymais.
S. Lapėnas pristatė, kaip veikia savivaldos sistema, kas ir už ką atsakingas. Pasak vicemero, simuliacinis posėdis – geriausias būdas susipažinti su tarybos narių darbu.
Administracijos direktorė V. Rekešienė papasakojo apie savo darbo sritį, darbuotojus – nuo skyrių vedėjų iki kiemsargių, ir didžiulį srautą informacijos.
Posėdžio darbotvarkėje buvo trys jaunimui svarbūs klausimai. Problemą dėl jaunimo užimtumo Eržvilke pristatė Aistė Milerytė. Pasak pranešėjos, jaunimui Eržvilke nėra kuo užsiimti po pamokų, nėra patalpų kur susiburti, o į miestą nuvykti sudėtinga dėl susisiekimo problemų. Jaunieji tarybos nariai siūlė rodyti daugiau iniciatyvos patiems, įtraukti į veiklą jaunesnius moksleivius bei ieškoti pagalbos savivaldybėje. Po konstruktyvios diskusijos buvo priimtas sprendimas sukurti jaunimo grupę, kuri skatintų jaunesnius moksleivius užsiimti užklasine veikla, ieškoti patalpų veiklai bei kreiptis į rajono savivaldybę dėl finansavimo.
Svarstant antrąjį klausimą – dėl jaunimo laisvalaikio organizavimo Jurbarko mieste ir rajone – gimnazistai jautėsi vis laisviau. Diskusija tapo aštresnė, atsirado kritikos. Nors meras S. Mockevičius pristatė posėdžio reglamentą, kuris riboja pasisakymų laiką ir kiekį, jaunuoliams kalbėti buvo taip smagu, kad reglamentas buvo nuolat pažeidžiamas. Dėl to niekas nepyko – naujieji tarybos nariai, nors ir pasislėpę po tikrųjų narių pavardėmis, turėjo ką pasakyti.
Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos gimnazistės Laura Žičkutė ir Benita Vilčinskaitė kvietė diskutuoti, kaip į veiklas, kurių Jurbarke tikrai netrūksta, įtraukti niekuo nesidomintį jaunimą, kaip atrasti užsiėmimų, kurie būtų įdomūs visiems ir leistų bendradarbiauti su kitų mokyklų jaunimu.
Šio klausimo svarstymas iškėlė keletą problemų. Paaiškėjo, kad Jurbarko jaunimui itin sudėtinga gauti vietą renginiams. Ne visiems sumanymams tinka Atvira jaunimo erdvė, o ir nusibosta vis ta pati vieta. Jaunuoliai skundėsi, kad neįmanoma patekti į gimnazijos sporto salę, nes ji, pasak gimnazijos valdžios, skirta kitokiems renginiams, ir reikia saugoti salės dangą.
Kita problema – jaunimo pasyvumas. Moksleiviai sakė nežinantys, kur rasti informacijos apie renginius, kad jos trūksta, kad kažkas jiems turėtų ją pranešti. Pasak „Meno infekcijos“ rengėjų, jaunimui besiskundžiant, kad nėra kuo užsiimti, visiškai nėra besiregistruojančių į šį renginį.
Toks jaunimo požiūris gerokai nustebino merą. Pasak jo, reikia suaugti ir įprasti rodyti iniciatyvą, planuoti ir domėtis patiems, nes dažnai tie, kurie laukia, pralaukia visą gyvenimą.
Nusprendę kreiptis į savivaldybę dėl galimybės naudotis sporto sale ir galimybės užsiėmimus rengti savaitgaliais, patys pasirūpinti informacijos sklaida, šį klausimą posėdžiaujantieji baigė.
Karšti žodžių mūšiai užvirė po gimnazisto iš Veliuonos Aušriaus Kopicos pranešimo dėl šokių vakarų mokyklose ir tvarkos, saugumo juose užtikrinimo.
Veliuoniečiai skundėsi, kad jų mokykloje uždrausta rengti šokių vakarus, nes budintys mokytojai ir tėvai nesusitvarko su neblaiviais pašaliniais asmenimis, o ir patys moksleiviai nevengia į šokius ateiti apsvaigę, o po šokių lieka netvarka mokykloje ir aplink ją.
Nors Veliuonos gimnazistai sakė, kad šokių vakarai puiki proga jiems pabendrauti po pamokų, o ir meras prisiminė, kad jaunystėje neįsivaizdavo savaitgalių be šokių, kitiems jaunuoliams šis klausimas pasirodė neaktualus ir balsuojant sprendimas nebuvo priimtas.
Posėdis baigėsi visai linksmai, klegesio ir juoko netrūko paliekant salę bei spaudos konferencijoje, kurioje paaiškėjo, kad politikais norėtų tapti vos penketas, o savo ateitį su Jurbarku sieja dar mažiau gimnazistų. Tačiau mero kėdę pasimatuoti panoro ne vienas. Ne itin patogi ji pasirodė daugeliui išdrįsusių joje pasėdėti.
Jau su stažu
Antrą kartą į panašų savivaldybės renginį atvykę jurbarkietė L. Žičkutė ir Veliuonos gimnazijos atstovas A. Kopica liko patenkinti.
Laura – Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos abiturientė laiko randa viskam – ir teatre vaidinti, ir renginius organizuoti, ir daug dėmesio mokslams skirti. Renginių režisūrą besirengianti studijuoti mergina spėja dalyvauti ir visuomeniniuose renginiuose. Istorijos mokytojui J. Laurinaičiui pasiūlius dalyvauti savivaldos dienoje L. Žičkutė negalėjo nepasinaudoti proga.
Pasak Lauros, apie jaunimo užimtumą jau diskutuota mokykloje, tad norėjosi sužinoti ir kitų moksleivių nuomonę. Problema, žinoma liko, bet vien tai, kad merą pasiekė žinia apie sunkiai pasiekiamą gimnazijos sporto salę, leidžia tikėtis teigiamų rezultatų.
Laura tvirtina, kad ir tapusi tikra politike pirmiausia spręstų jaunimo problemas, nes jeigu Jurbarke bus gerai jauniems žmonėms, jie čia grįš. Laurai nebūtų pats baisiausias dalykas, jei tektų grįžti į gimtąjį miestą gyventi, nes aktyvus žmogus veiklos ras bet kur.
Nors Laurai, kaip ir daugeliui posėdyje balsavusių gimnazistų, veliuoniečių keltas šokių klausimas pasirodė neaktualus, visai kitaip mano pranešimą pristatęs Aušrius. Pasak pranešėjo, miesto jaunimui lengviau – jie bet kada gali susirinkti vienoje ar kitoje vietoje, o į gimnaziją suvažiuoja moksleiviai iš aplinkinių kaimų, tad bendravimas šokių vakaruose jiems tampa bene vienintele laisvalaikio veikla, kada gali paprasčiausiai pabūti drauge.
Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos trečiokas nuomonę turi visais klausimais – jis buvo bene aktyviausias simuliacinio posėdžio dalyvis.
„Man lengva kalbėti. Nebijau reikšti savo nuomonę, nes nebijau suklysti“, – sako drąsus atsakingai posėdyje dirbęs vaikinas. Aušrius mielai prisijungia prie įvairių iniciatyvų, jei jam pasiūlo. Itin kalbus gimnazistas savo ateitį sieja su kompiuteriais, kuriuos jau ir dabar puikiai remontuoja, programuoja.
Pasak A. Kopicos, po iškeltos šokių problemos dar jokios reakcijos mokykloje nesulaukė, tačiau bent išsiaiškino, kad apsauga šokių metu – įmanoma. Po diskusijos aukščiausiu lygiu galbūt sureaguos ir mokyklos valdžia? Juk pernai po diskusijos apie rūkymą mokyklos teritorijoje rūkaliai pradėti gaudyti griežčiau.
Gimnazistas mano, kad politiko darbas sudėtingas tiems, kurie nežino, ką reikia daryti. Politikui reikia mokėti sklandžiai kalbėti, turėti psichologijos žinių, kad galėtų susikalbėti su įvairiais žmonėmis. Į savivaldybę atėjęs bet kuris žmogus privalo sulaukti dėmesio.
Aušriui teko pabuvoti ir Seime, ir Prezidentūroje. Į ją prieš keletą metų vyko atsiimti apdovanojimo už antrą vietą istorijos konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“, kuriam kompiuteriu sukūrė animaciją.
A. Kopica politika nesidomi, tačiau mano, kad šis darbas galėtų būti įdomus. Jei tektų pačiam vadovauti savivaldybei, pirmoji problema, kurią imtųsi spręsti – alkoholizmas. Gyvendamas kaime vaikinas mato daug bėdų: alkoholiniai gėrimai parduodami nepilnamečiams, daug geriančių žmonių, dėl to atsiranda kitos socialinės problemos.
„Jei kas kviestų į politiką, eičiau“, – juokiasi dėl ateities, matyt, ne visiškai apsisprendęs Aušrius. O kodėl ne? Kalbėti nebijo, problemas mato – kompiuteriai gali ir palaukti. Galbūt kitais metais atvykęs į savivaldybę išbandys jau mero, o ne tarybos nario vietą?
Jūratė Stanaitienė
