2024 metai kaimyninių Kidulių gyventojams yra ypatingi – miestelis pažymi 465-erių gyvavimo sukaktį. Šiai progai skirti renginiai prasidėjo dar praėjusią vasarą, o jos pabaigoje surengta paroda „Romantizmo mada. Suvaržymai ir kontrastai“ iš lietuviškų šaknų turinčio mados istoriko, rašytojo, scenografo, meno kritiko Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcijos.
Į parodos atidarymą atvykęs A. Vasiljevas pasakojo, kad jo vardu pavadintas fondas savo kolekcijas saugo Lietuvoje, Visagine, ir pirmą kartą eksponuoja Kidulių dvaro muziejuje. Dalis maždaug pusės milijono daiktų kolekcijos buvo eksponuota visuose 5 žemynuose, surengta daugiau nei 250 parodų nuo Australijos iki Japonijos, nuo JAV iki Prancūzijos, nuo Čilės iki Italijos. Šiandien dalį šių unikalių kūrinių galime pamatyti ir mes.
Dvaro svirne eksponuojama šiai parodai atrinktų 40 vyriškos, moteriškos ir vaikiškos aprangos romantizmo laikotarpio komplektų, įvairūs papuošalai, skrybėlaitės, rankinės, skėčiai ir kiti aksesuarai. Ekspoziciją papildo ir kruopščiai atrinkti portretai.
Romantizmo laikotarpis pasirinktas ne atsitiktinai. Jis apima 1815-1848 metus. Tai dvarų klestėjimo laikotarpis. Ši era nubrėžia aiškią ribą tarp vyriškų ir moteriškų drabužių, o Paryžiaus ir Vienos mados diktatas kasmet įvesdavo suknelių ir vyriškų apsiaustų kirpimo naujovės.
Mados istorikas šį laikotarpį apibūdino rankų darbo triumfo laikotarpiu – visi komplektai siūti rankomis, puošti siuvinėtais ir nėriniuotais rankdarbiais, karoliukais išpuoštos piniginės, kelnių petnešėlės ir netgi papuošalai, pagaminti iš plaukų.
Akį patraukia mažutės moteriškos plokščios atlasinės kurpaitės, kurios buvo populiariausi vakariniai ir proginiai bateliai XIX a. pirmoje pusėje. To laikotarpio damų pėdutės buvo išties mažos, o ,,varšuvietiškas‘‘ kurpaites žinojo pusė to meto Europos.
O kokia gi dama be vėduoklės? Romantizmo laikotarpio vėduoklės – tikri šedevrai, nepamainomas to meto madingos moters aksesuaras. Vėduoklės pasitarnavo ne tik kaip garderobo dalis, bet ir padėdavo bendraujant, kai norėdavosi pasakyti daugiau nei pridera.1827 m. Paryžiuje netgi buvo paskelbtas vėduoklių kalbos vadovas. Jos autorius buvo vėduoklių gamintojas Duvelleroy, kuris į reklaminę brošiūrą surašė slaptuosius bendravimo vėduoklėmis ženklus.
Parodoje demonstruojami moteriškų rūbų komplektai pūstomis rankovėmis, kurios atrodo tiesiog milžiniškos. Prancūziškai jos vadinamos gigot (pranc.) rankovės, liaudiškai dar vadinamos „avies šlaunimi”.
To laikotarpio rašytojas rašė: „Jūs sutiksite plonas talijas, ne storesnes nei butelio kaklelis…, o kokias sutiksite rankoves! Jos panašios į du vandenyje plaukiančius balionus, kad dama, atrodytų tuoj pakils į orą , jei jos nesulaikys vyras… Dėl to damą taip malonu ir lengva pakelti į orą, kaip iškelti šampano pripildytą taurę!”
Labai savotiškas parodos eksponatas – aksesuaras, vadintas prancūzišku pavadinimu chatelaine. Aksesuarą sudaro daiktai ant grandinėlių, atspindintys to meto moters veiklą: piniginė, žirklės, sulankstomas peilis, adatinė, pieštukas, laiškų peiliukas.
Žodis chatelaine kilęs iš prancūzų kalbos, reiškia ,,pilies šeimininkė“. Pilies šeimininkė paprastai saugojo raktus nuo užrakinamų namų durų, spintelių, sandėliukų. Pilies raktų turėjimas bylojo aukštą moters statusą ir privilegiją vadovauti namų tarnams bei priimti svečius. Tai buvo aukščiausia to laikotarpio moterų privilegija ir siekiamybė. Jaunos merginos svajojo pasiekti pilies šeimininkės statusą, todėl dėvėjo pilies šeimininkės atitinkančių daiktų imitacijas tarsi sėkmės talismaną, tvirtinamą ant juosmens.
Šios ir dar daug kitų įdomybių laukia Kidulių dvare. Paroda dar veiks iki spalio 15 d., o kiekvienas joje apsilankęs pamatys ir išgirs daug svajingų istorijų, kurias atskleidžia ne tik A. Vasiljevo fondo eksponatai, bet ir parodą kuruojanti Irma Svetlauskienė.
