Per Antrąjį pasaulinį karą, nacių okupacijos metu, Lietuvoje buvo nužudyti maždaug 500 romų kilmės asmenų, t. y. maždaug kas trečias Lietuvos romas. Romų naikinimas vyko visose okupuotose valstybėse.
Nacių okupacijos laikais mėginta romus priskirti prie nenaudingų žmonių ir juos atskirti nuo visuomenės. Pirmosiomis karo savaitėmis Vokietijos pasienio miesteliuose buvo sušaudytų romų. Masiniai romų areštai prasidėjo 1942 m. vasarą ir rudenį. Operatyvinė SS grupė naikino romus. Daug jų sušaudyta, nunuodyta dujų kamerose. Romus vertė „savanoriškai“ sterilizuotis.
Apie 1000 romų išvežta iš Lietuvos darbams. Deportuojami romai būdavo laikinai patalpinami policijos areštinėse arba kalėjimuose. Vėliau jie būdavo išsiunčiami į paskirstymo punktą – Pravieniškių darbo stovyklą, kur dalis jų nužudyta.
Vienos akcijos metu buvo sušaudyta apie 50 mažamečių vaikų, ir senelių, kaip netinkamų dirbti fizinį darbą. Kiti toliau būdavo išvežami darbams į Štuthofo-Buchenvaldo koncentracijos stovyklas ir į Branderburgo lėktuvų gamyklą Vokietijoje, į Prancūzijos Boilingo Faringo ir Versalio stovyklas.
Dalis romų karo pabaigoje išvežti į masines naikinimo stovyklas.
Romai buvo taip pat žudomi Šalčininkų rajone, netoli Kirtimų – Parubankos, Kauno IX forte ir Aukštuosiuose Paneriuose.
