Rugsėjo 1-oji: mokyklos pradeda bendruomenių metus (6)

Vasara visada prabėga per greitai, rugsėjis ateina netikėtai. Bet tik ne mokytojams, kurie neretai net per atostogas nenustoja galvoję apie mokyklą ir savo mokinius. Kai rugsėjo pirmąją vaikai suguža į klases, švietimo vadovai ir pedagogai jau būna apgalvoję ir apsvarstę naujųjų mokslo metų darbus. Belieka susitelkus visai mokyklos bendruomenei auginti ir ugdyti jauną žmogų – mūsų valstybės ateitį.

Mažėja mokinių, trūksta mokytojų

Jurbarko rajono savivaldybėje naujuosius mokslo metus pradeda 3 gimnazijos, 13 pagrindinių, profesinė ir meno mokyklos, vienas darželis-mokykla ir vaikų lopšelis-darželis – tinklo optimizavimas šiemet nebuvo įsisukęs į mokymo ir ugdymo įstaigas.

Didžiausias pokytis – Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinė, Rugsėjo 1-ąją pasitinkanti turėdama mokyklos-daugiafunkcio centro statusą.

Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinė mokykla – jauniausia rajone – švęs dvidešimtąjį savo rugsėjį.

Mokslo ir žinių diena – visose mokyklose vienodai didelė šventė: ir didžiausioje rajone – Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje, į kurios klases suplūs 555 gimnazistai, ir Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinėje, kurioje mokysis 55 vaikai.

Eržvilko gimnazijoje šiemet planuoja mokytis 299 mokiniai, iš jų – 17 pirmokų. Eržvilke dar bus ir dvi paralelinės klasės.

Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijoje paralelinių klasių nebus, o pirmokų – tik devyni.

Netikėtai daug – net 69 – pirmokų sulaukė Jurbarko Naujamiesčio pagrindinė mokykla, čia bus trys pirmos klasės.

Kiek tiksliai mokinių rajono mokyklose pradės naujuosius mokslo metus, paaiškės pirmąją rugsėjo savaitę, bet jau ir dabar aišku, kad jų bus mažiau negu pernai.

Ryškėja tendencija, kad mokyklose, ypač kaimų, ima trūkti ir mokytojų. Daugiausia dėl to, kad darbą paliko pensinio amžiaus pedagogai, šiemet ypač daug mokyklų ieškojo įvairių dalykų specialistų.

Gausantiškių mokyklai tik prieš porą dienų pavyko gauti istorijos mokytoją, nes pagal šiemet įsigaliojančią tvarką istorikas mokyklos direktorius Gediminas Klangauskas pamokų vesti nebegali. Į Gausantiškius šiemet atvažinės net keturi mokytojai iš Ariogalos Raseinių rajone – kone pusė šios kaimo mokyklos pedagogų – atvažiuojantys. Tai – ne blogiausia išeitis.

Sudėtingiau Viešvilėje – ketvirtadienį mokyklos vadovai dar nežinojo, kas dėstys direktorės paliekamas 5 lietuvių kalbos pamokas, taip pat etiką, nes to dalyko specialisto mokykloje nėra, o kito dalyko mokytojui – aukštąjį išsilavinimą turinčiam pedagogui – neleidžiama. Norinčių atvažiuoti triskart per savaitę dėl kelių pamokų – neatsirado.

Ministerija akcentuoja mokymąsi

Rugpjūčio 27-ąją rajono ugdymo įstaigų vadovai susirinko į Jurbarko švietimo centrą aptarti švietimo naujienų ir aktualijų. Jas, ką tik parvežtas iš Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusios konferencijos „Mokinių pasiekimai. Ką turime daryti kitaip?“, išdėstė Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Gvildys.

Vedėjas sakė, kad ministerija akcentuoja dėmesį švietimo kokybei ir konstatuoja, kad gerų rezultatų nepasiekiama. „Kas daroma, kad kokybė pagerėtų?“ – pakartojo A. Gvildys švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės konferencijoje keltą klausimą, skirtą ir valstybei, ir savivaldybei, Švietimo skyriui ir mokyklai, mokytojui, mokiniui ir jo tėvams.

Priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo kokybės ir prieinamumo didinimas – vienas svarbiausių šių mokslo metų darbų. Privalomo priešmokyklinio ugdymo įvedimas atidėtas kitiems metams – šiemet tam pritrūko lėšų. Užtat 5 savivaldybėse, kol kas neaišku, kokiose, nuo 2016-ųjų prasidės naujo mokyklų finansavimo modelio – klasės krepšelio – eksperimentas. Eksperimentui reikės papildomai 4,6 mln. eurų. O planuojamam įvesti nuo 2017 m. sausio 1 d. visose savivaldybėse klasės krepšeliui – apie 14 mln. eurų.

Užtat jau šiemet, nuo spalio 1 d., įvedamas neformaliojo švietimo krepšelis. Kiekvienam mokiniui, dalyvaujančiam neformaliajame vaikų švietime, numatyta skirti po 15 eurų per mėnesį.

Švietimo skyriaus vedėjas A. Gvildys sakė, kad ministrė pažadėjo, kad 2022 metais švietimui bus skirti 6 proc. bendrojo vidaus produkto (dabar – 4,6 proc.), ir čia pat suabejojo, kad dar taip greit tų 6 proc. turbūt negausime.

Poreikį stiprinti lietuvių kalbos ir literatūros mokymą padiktavo ne tik brandos egzaminų rezultatai – lietuvių kalbos prastesni negu anglų (tiesa, pastarasis yra pasirenkamas, lietuvių – privalomas), bet ir akivaizdus jaunimo neraštingumas.

Beje, dėl mokymo, ir ne tik lietuvių kalbos. Švietimo skyriaus vedėjas perdavė mokyklų vadovams ministrės prašymą akcentuoti mokymąsi – būtent aktyvų vaiko mokymąsi, ne mokymą, ir mokytojo pagalbą mokiniui.

Efektyvus mokymasis aktualus visai Lietuvai, nes pagal tarptautinius tyrimus beveik trečdalio šalies vaikų raštingumas – žemiausio lygio (net 26 proc. penkiolikmečių matematikos raštingumas žemesnis nei 2 lygio (iš 6), 20 proc. mokinių nepasiekia skaitymo raštingumo vidutinio lygio). Dėl to kaltos ir bendrosios programos bei vadovėliai, orientuoti į žemesnių ir vidutinių pasiekimų mokinius.

Vilniuje diskutuota ir apie namų darbus – jų daugėja, kai neveiksmingai dirbama pamokoje. Šalyje atlikti tyrimai įrodė, kad mokinių namų darbų trukmė per ilga, o jų panaudojimas labai menkas. Kokia nauda iš namų darbo, jei jis nepatikrinamas ir neįvertinamas? Arba iš pratybų sąsiuvinių? Įvardyta ir tokia problema: gal vaikas neturi sąlygų namuose atlikti namų darbus? Į tai mokytojas irgi turi atsižvelgti.

Ministerija rekomenduoja pertvarkyti mokinių pasiekimų vertinimą į kaupiamąjį, įtraukiant galimybę ir mokiniui pačiam įsivertinti.

„Ministrė pabrėžė, kad švietimo profesionalams turi rūpėti ne kažkokios abejotinos reitingų lentelės, bet kiekvieno mokinio pažanga, geresni visų mokinių rezultatai, aukštesnio lygio ugdymo procesas, jo kokybė“, – sakė vedėjas A. Gvildys.

Apie kokybę byloja ir praėjusį pavasarį gauti 10 šimtukų ir dar 123 didesni nei 80 balų įvertinimai. „Realybė tokia, kad aštuntokai iš pagrindinių mokyklų išeina į gimnaziją, dažniausiai dėl to, kad mokantis mažoje klasėje nėra su kuo konkuruoti“, – sakė vedėjas ir prisiminė, kaip priėmime pas merą geriausi abiturientai su dėkingumu minėjo ir buvusias savo mokyklas, kuriose klojo pagrindus savo šimtukams.

Žymiai daugiau informacijos apie švietimo esmę – savo mokinių pažangą, pasak vedėjo, turėtų būti viešinama mokyklų internetinėse svetainėse. Dabar pagal el. svetaines atrodo, kad mokyklose tik šventės ir akcijos. A. Gvildys ragino mokyklas atvirai per visas įmanomas priemones deklaruoti, ką patobulins per metus, kas bus geriau vaikui, jeigu jis pasirinks būtent šią mokyklą.

Į nelengvus, pasak Švietimo skyriaus vedėjo, darbus mokyklų vadovus palydėjo rajono mero Skirmanto Mockevičiaus ir administracijos direktorės Vidos Rekešienės sveikinimai.

O Švietimo ir mokslo ministerija šiuos mokslo metus paskelbė Mokyklos bendruomenės metais, kad bendradarbiaudami mokytojai, mokiniai, jų tėvai siektų ugdymo pažangos. Tėvai turėtų mokykloms padėti spręsti problemas.

Apklausos rodo, kad apie 20 proc. tėvų norėtų būti aktyvesni mokyklos veikloje. Taigi, mokykloms tereikia juos pakviesti – ir ne tik tam, kad kartu su vaikais pažaistų krepšinį.

Danutė KAROPČIKIENĖ