Gedimino diena paskelbta rugsėjo 28-oji. Šią dieną prisimenama Vilniaus įkūrimo istorija. Anot legendos, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo sapną, pranašavusį Vilniui garbingą Lietuvos sostinės ateitį. Minima, kad Gediminas prigulęs poilsiui rudens medžioklės metu, tad spėjama, kad tai turėjo įvykti rugsėjo pabaigoje. Paklausęs sapną išaiškinusio žynio Lizdeikos, Gediminas Vilniuje pastatė pilį ir įkūrė sostinę.
Gedimino dienos proga Vilniuje organizuojami šventiniai renginiai – miesto karnavalai, koncertai. Kartais Gedimino dienos šventė sujungiama su Rudens lygiadieniu, taigi švenčiama anksčiau.
2006-aisiais Lietuvos Respublikos Seimas į atmintinų dienų sąrašą įtraukė Tuskulėnų aukų atminimo dieną. Vilniuje, buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje masinėse kapavietėse buvo užkasti 1944–1947 metais sovietų saugumo vidaus kalėjime Vilniuje sušaudytų asmenų palaikai – pagal SSSR karo tribunolų nuosprendžius mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims. Pirmaisiais antrosios sovietinės okupacijos metais okupacinė valdžia vykdė žiaurias represijas prieš Lietuvos piliečius, pasitelkdama neteisėtus „įstatymus“. NKVD, NKGB, MGB ir joms pavaldžios arba su jomis susijusios institucijos persekiojo ir žudė sovietų valdžios priešininkus. Žmonės, nesusitaikę su Lietuvos okupacija, buvo persekiojami, tardomi ir žudomi, vėliau slepiant nusikaltimų pėdsakus.
Tuskulėnų dvaro memorialiniame komplekse (Vilniuje, Žirmūnų g. 1F) galima apžiūrėti koplyčią-kolumbariumą (egzekucijų aukų amžinojo poilsio vietą), Tuskulėnų rimties parką, Tuskulėnų dvaro rūmus ir oficiną, Baltąjį dvarelį (Francišeko Valickio vilą), Šv. Teresės koplytėlę. Konferencijų salėje eksponuojamos parodos, rengiami minėjimai, vyksta dokumentinių filmų peržiūros.
Rugsėjo 28 diena paskelbta Pasauline pasiutligės diena. Šios dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į pasiutligės grėsmę žmonėms ir gyvūnams.
Pasiutligė – virusinė liga, kuria gali užsikrėsti gyvūnai ir žmonės. Liga dažniausiai plinta per įkandimus, tačiau užkratas su infekuoto gyvūno seilėmis taip pat gali patekti per pažeistą odą ar gleivinę. Išryškėjus neurologiniams pasiutligės simptomams, liga tampa mirtinai pavojinga.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kiekvienais metais įgyvendina pasiutligės likvidavimo programą, o nuo 2006 m. pradėta įgyvendinti oralinė laukinių gyvūnų vakcinacija, kuri vykdoma 2 kartus per metus visoje Lietuvos teritorijoje.
Pasaulinės pasiutligės dienos proga, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įvairiuose Lietuvos rajonuose ir miestuose organizuoja naminių gyvūnų augintinių nemokamą vakcinaciją nuo pasiutligės, renginius, skirtus pasiutligės prevencijai.