Metų pradžioje Jurbarko darbo biržos slenkstį peržengė kone penktadaliu daugiau žmonių nei gruodį. Nors panašiai tiek pat padaugėjo ir laisvų darbo vietų, nedarbo lygis rajone per mėnesį padidėjo 0,7 proc.
Pirmąjį 2010-ųjų metų mėnesį Jurbarko darbo biržoje užsiregistravo 333 rajono gyventojai. Nedarbo draudimo pašalpas birža pradėjo mokėti 97 bedarbiams, įsidarbinti pavyko 78 asmenims. Kitiems gali tekti ilgai varstyti darbo biržos ir darbdavių kabinetų duris, nes Jurbarko rajone šiuo metu yra 3002 oficialūs bedarbiai. Dar maždaug 700 rajono gyventojų biržoje užsiregistravę kaip ieškantys darbo. Maždaug šeštadalis oficialių bedarbių gauna nedarbo draudimo išmokas.
Sausio mėnesį Jurbarko darbo biržoje užsiregistravo 80 vyresnių nei 50 metų asmenų ir 64 – jaunesni nei 25 metų rajono gyventojai. Iš 333 užsiregistravusių darbo biržoje 77 iki šiol niekur nedirbo, 89 nedirbo 2 ir daugiau metų. Darbo atėjo ieškoti ir 4 profesiją įsigiję absolventai.
Beveik 59 proc. bedarbių – vyrai, daugiau kaip pusė darbo ieškančių žmonių gyvena kaime. Bedarbio statusą turi 404 jaunesni nei 25 metų žmonės. 77 biržoje užsiregistravę jaunuoliai dar nepradėjo dirbti pagal įsigytą profesiją, 141 turi aukštąjį, 345 – aukštesnįjį išsilavinimą. Dar maždaug 1000 biržoje užsiregistravusių rajono gyventojų turi vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją.
Bedarbių amžiaus vidurkis, ilgą laiką artėjęs prie penkiasdešimties, dabar yra labai nedidelis – tik 39,2 metai. Taip yra dėl to, kad darbo rajone neturi beveik 1300 žmonių nuo 16 iki 40 metų.
Jurbarko darbo biržos globojami asmenys darbo ieško vidutiniškai 7,4 mėnesius. Ilgiausiai – daugiau nei 2 metus, nedirba 15 biržoje užsiregistravusių žmonių. Dar 459 rajono gyventojai darbo neranda ilgiau nei metus.
Didžiausias nedarbo lygis šiuo metu yra Jurbarke ir Skirsnemunės seniūnijoje. 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, Jurbarke yra 8267 darbingo amžiaus gyventojai. Darbo ieško 16, 7 proc. darbingo amžiaus miestiečių arba 1754 asmenys. Iš 1226 darbingų Skirsnemunės seniūnijos gyventojų darbo neturi 275 žmonės, iš jų 223 – bedarbiai. Didesnis nei 16 proc. nedarbas yra ir Viešvilės seniūnijoje. Šiame rajono pakraštyje darbo ieško 148 gyventojai, iš jų 123 – bedarbiai. Oficialus bedarbio statusas nesuteikiamas asmenims, turintiems žemės, įregistravusiems ūkininko ūkį ar užsiimantiems individualia veikla.
Mažiausias nedarbo lygis, nesiekiantis 10 proc., yra Seredžiaus ir Šimkaičių seniūnijose.
Nedarbas sausio mėnesį ūgtelėjo visoje šalyje. Lietuvos darbo birža pranešė, kad darbo neturi 13,3 proc. visų darbingų šalies gyventojų. Tačiau darbo rinkoje jau pastebima ir pozityvių pokyčių. Darbo biržų specialistams aktyviai bendradarbiaujant su darbdaviais, per pirmąjį šių metų mėnesį nuolatinį darbą pavyko gauti ketvirtadaliui daugiau žmonių nei gruodį.
„ŠVIESOS” inform.
