Šiandien, sausio 27-ąją Jurbarke paminėta Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena – diena, kuri ne tik simbolizuoja praeities skausmą, bet ir primena atsakomybę saugoti atmintį. Miesto gyventojai ir svečiai susirinko prisiminti, pagerbti ir kalbėtis apie tai, ką reiškia atkurti ir saugoti praeitį.
Šiai dienai paminėti skirti renginiai prieš pietus prasidėjo Jurbarko viešojoje bibliotekoje. Čia kultūros paveldo specialistė ir edukacinių veiklų iniciatorė Jurga Jackevičiūtė-Meškienė skaitė paskaitą „Medinių sinagogų architektūra Lietuvoje: paveldas ir unikalumas“. Dalyviai susipažino su žydų maldos namų statybos principais, medinių sinagogų architektūrine specifika, simbolika bei funkcinėmiss erdvėmis. Buvo aptarta ne tik kaip šie pastatai atrodė praeityje, bet ir kuo jie tapo tuomet, kai dingus žydų bendruomenei miestiečiai liko be šio svarbaus kultūrinio paveldo, bei kaip šiandien jie – atgimstantis ir restauruojamas istorijos ženklas.
Vidurdienį, Jurbarko senosiose žydų kapinėse vyko žydų bendruomenės pagerbimo ceremonija
O po jos prie Jurbarko Sinagogų memorialo vyko istorijos priminimo akcijoja. Jos metu minėjimo dalyviai su šūkiais #WeRemember ir #MesPrisimename dar kartą išreiškė savo įsipareigojimą – prisiminti Holokausto aukas ir neleisti istorijai būti užmirštai.
17:00 val. viešojoje bibliotekoje bus pristatytas Boris Maftsir dokumentinis filmas „Jėgerio sąrašo pėdomis“.
Režisieriaus Boris Maftsir komanda yra sukūrusi daugiau nei 200 dokumentinių istorinių filmų. Filmo „Jėgerio ataskaitos pėdomis“ kūrybinė grupė iš Izraelio: režisierius Boris Maftsir, vaizdo režisierius Rony Katzenelson 2023-2024 metais lankėsi ir Palangoje, kur filmavo Holokausto vietas. Tai dešimtoji ir paskutinė dokumentinių filmų serijos, kurioje nagrinėjamas Holokaustas buvusios Sovietų Sąjungos teritorijose, dalis.
Šiame filme Boris Maftsir leidžiasi į kelionę po Lietuvos miestelius, bandydamas suprasti gilų istorinį lūžį: kodėl Lietuvoje – šalyje, turinčioje turtingą, giliai susipynusią žydų ir lietuvių istoriją, – daugelis lietuvių po 1940 m. sovietų okupacijos ėmė laikyti žydus išdavikais? Kaip šis suvokimas išsivystė į varomąją jėgą, lėmusią Lietuvos žydų persekiojimą ir masines žudynes po vokiečių invazijos 1941 m. birželio 22 d.? Kaip šimtmečius gyvuojanti litvakų istorija vos per kelis mėnesius žiauriai baigėsi masiniuose kapuose?
