Tarptautinę savanorių dieną Jurbarko savanoriai pasitinka su šūkiu „Savanorystės nepapasakosi. Savanorystę reikia patirti.“ Šiandien gatvėse pasklis jaunuoliai, dalijantys balionus su žinute, kur galima savanoriauti, o vakare į renginį JŠC Atviroje jaunimo erdvėje kviečiami visi, nors kartą pagalvoję apie neatlygintiną darbą bendruomenės labui. Ir nesvarbu, kas tu, kiek tau metų, ką dirbi, kokią religiją ir pažiūras išpažįsti. Ateik ir pabandyk!
Susipažinkime!
Išgirdę žodį „savanoris“ dažniausiai jį susiejame su kariuomene. Tai tik viena šio žodžio reikšmė. Kur kas plačiau pasaulyje žinomi kiti savanoriai – žmonės, kurie savo laiką skiria visuomenės labui, dirba įvairiose organizacijose, negaudami už tai jokio atlygio.
Apsispręsti savanoriauti skatina skirtingi tikslai: vieni nori realizuoti ar išbandyti save kitokioje, nesusijusioje su tiesioginiu darbu, veikloje, kiti – ieško bendraminčių, nori užmegzti naujų ryšių.
Savanorystė gali būti ilgalaikė, kai žmogus organizacijoje dirba ilgiau nei porą mėnesių, ateina bent kartą per savaitę kelioms valandoms. Trumpalaikė savanorystė trunka iki 2 savaičių. Tai pagalba įvairiuose festivaliuose, miestelių šventėse, renginiuose. Sparčiai populiarėja tarptautinė savanorystė, kai dažniausiai jauni žmonės dirba neatlygintinai įvairiose užsienio šalyse. Dar yra savanoriai-profesionalai. Tai medikai, psichologai, dirbantys krizinėse situacijose, karinio konflikto zonose.
Įstatymas apibrėžia, kad savanorių negali turėti verslo įmonės, tačiau jie laukiami biudžetinėse įstaigose, įvairiose organizacijose. Plačiausiai savanoriškas darbas paplitęs socialinėje srityje, tačiau galima rinktis ir kitas kryptis: kultūrą, švietimą, aplinkosaugą, sportą.
Savanorystę palengvino 2011 metais priimtas savanoriškos veiklos įstatymas, numatantis savanorio atsakomybę ir pareigas, galimybę sudaryti savanoriškos veiklos sutartis.
2011 m. Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad 34 proc. gyventojų dalyvavo ar dalyvauja savanoriškoje veikloje, tiek pat to niekada nedarė ir nedaro, 23 proc. – nedalyvavo, bet mielai pabandytų. Nustatyta, kad daug žmonių sutiktų savanoriauti, jei jiems pasiūlytų.
Veikla Jurbarke
Jurbarke plačiau savanorystės idėjas pradėjo skleisti Švietimo centro Atviros jaunimo erdvės (AJE) jaunimo darbuotoja Laura Molčankinaitė. Mergina, turinti daugiau nei 10 metų patirties šioje srityje, pradėjo nuo to, kad baigusi studijas ieškojo naujos veiklos ir išvyko metams į tarptautinę savanorystę Slovakijoje.
Grįžusi L. Molčankinaitė pradėjo bendradarbiauti su Europos savanorių tarnybos asociacija (SALTES) – savanorius vienijančia organizacija, vykdančia tarptautinius bei vietinius savanorystės projektus ir jaunimo iniciatyvas. Šiuo metu Laura ir dar viena jurbarkietė – Gintarė Dobilaitė yra savanorystės ambasadorės. Tai SALTES suburti aktyvūs žmonės, turintys savanoriavimo patirties ir pasiruošę skleisti žinią apie savanorystę.
Laurai daug padeda Lukas Dapkus, Gabrielė Žuolytė, Erika Greičiūtė, Aida ir Milda Matulaitytės bei daugelis kitų.
Jurbarko savanoriai organizuoja įvairias akcijas ir pakviesti padėti mielai sutinka. Jaunieji savanoriai dalyvavo Neįgaliųjų dienos centro šventėje – žaidė ir užsiėmė darbeliais su centro lankytojais, fotografavo, padėjo šventę ruošti. Minint Europos dieną Jurbarko viešojoje bibliotekoje linksmino vaikus. Paprašyti samarietės Kristinos Vančienės judriuosius žaidimus vaikams surengė Vaikų gynimo dieną. Tolerancijos dieną savanoriai miesto gyventojus apdovanojo nemokamais apkabinimais ir balionais.
Jurbarkiečiai kasmet išradingai pamini Tarptautinę savanorių dieną. 2012 m. mokyklose buvo įrengti infopunktai, patirtimi dalijosi Europos savanorių tarnybos duonos ragavę Jonas, Irma ir pati Laura.
Kitais metais surengtos savanorystės orientacinės varžybos. Jų tikslas, kad dalyviai sužinotų apie organizacijas, įstaigas, kurios palaiko savanorystės idėją ir yra potencialios savanoriavimo vietos. Nuo tada AJE kabo didelis žemėlapis su visomis tomis organizacijomis ir savanoriškos veiklos aprašymais, tad kiekvienas norintis save išmėginti savanorystėje gali greičiau rasti informaciją. Šalia žemėlapio atrado vietą ir mažų žingsnelių savanorystės link aprašymai.
Pernai savanoriai kvietė dalyvauti draugiškame konkurse „Mano savanorystės istorija“, kūrė filmuką apie savanorystę, AJE veikė savanorystės infopunktas. Bene daugiausia dėmesio sulaukė akcija „Savanoris vienai dienai“, kai visi norintieji galėjo vieną dieną savanoriauti skirtingose organizacijose, įstaigose. Jaunuoliai dirbo policijoje, ligoninėje, bibliotekoje, darželiuose.
Praėjusį spalį į Jurbarką sugužėjo per 20 savanorystės ambasadorių iš visos Lietuvos, kurie kas mėnesį renkasi skirtinguose šalies miestuose aptarti veiklos, pasimokyti, pabendrauti.
Lapkričio pabaigoje L. Molčankinaitė kartu su G. Dobilaite dalyvavo konferencijoje „Kompetencijų stiprinimas darbe su savanoriais“ Vilniuje. Konferencijoje pristatyti Savanorystės ambasadorių tinklo rezultatai, kitų miestų savanorystės ambasadoriai pasidalijo patirtimi dirbant su savanoriais bei skleidžiant savanorystę, vyko mokymai.
Savanoriauti gali visi
Greičiausiai į savanoriškas veiklas pasineria jauni žmonės, tačiau savanoriauti gali visi. Jei žmogus turi laiko ir apsisprendė jį skirti neatlygintinai veiklai, jis visą informaciją ir pagalbą gali gauti Atviroje jaunimo erdvėje pas L. Molčankinaitę. Nedrįstantys užeiti gali rašyti el. paštu arba skambinti tel. 51 330.
Nuo informacijos ieškojimo savanorystė prasidėjo ir Lukui Stasiūnui. Besimokydamas gimnazijoje vaikinas dažnai lankėsi AJE, o baigęs mokyklą išvyko į ilgalaikę, beveik metus trukusią, savanorystės programą Slovėnijoje, dirbo jaunimo centre.
Nuo 2014 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvoje įgyvendino projektą „Jaunimo savanoriška tarnyba“ , skirtą 15–29 metų niekur nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems jaunuoliams. Jame sudalyvavo ir dvi jurbarkietės – Gintarė Dobilaitė ir Brigita Beržinskaitė. Merginos po keletą mėnesių dirbo AJE, padėjo organizuoti renginius, rengti projektus. Baigusi savanoriavimo programą Gintarė sėkmingai įsidarbino, o Brigita tęsia mokslus.
Savanorius gali priimti nemažai organizacijų: VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“, ligoninė, policijos komisariatas, senelių namai, Skirsnemunės motinos ir vaiko dienos centras, samariečių vaiko dienos centras, AJE, viešoji biblioteka, miškų urėdija, kūno kultūros ir sporo centras, sporto klubas „Pantera“, „Bočių“ draugija, šaulių ir skautų organizacijos, bendruomenių centrai.
Savanoris gali atnešti labai daug naudos, tačiau įstaigos neskuba tuo naudotis. Į mokymus, kaip dirbti su savanoriais, atėjo tik keturių organizacijų atstovai.
Žvilgsnis pirmyn
L. Molčankinaitė žada imtis sudėtingo darbo, kad AJE taptų savanorius siunčiančiąja ir priimančiąja organizacija. Tada būtų galima lengviau ir be tarpininkų išsiųsti jaunuolius į tarptautines savanorystes, o ir Jurbarke priimti tarptautinius savanorius.
Daug laiko reikia skirti darbui su organizacijomis, kad jos taptų atviresnės savanorystei. Norisi, kad jaunimą greičiau ir lengviau pasiektų informacija apie įvairias programas ir galimybes savanoriauti. Savanorystė gali tapti gyvenimo universitetu, padėti atrasti savo pašaukimą, jei žmogus dar neapsisprendęs dėl kelio, kuriuo norėtų eiti.
L. Molčankinaitė kviečia prie savanorystės prisidėti ir senjorus. Jų gyvenimiška patirtis ir žinios gali būti labai naudingos bendruomenei.
Kol įsibėgės darbai, Jurbarko savanoriai kviečia kartu paminėti tarptautinę savanorių dieną. Jau visą savaitę įvairiose miesto vietose ant medžių kabo ryškiai geltoni lapeliai su informacija apie šią šventę, o po mokyklas ir įstaigas keliauja informacinis plakatas apie savanorystę.
Šiandien AJE bus atidaryta nuotraukų paroda „Savanoriška akimirka“, kuriai fotografijas siuntė bendruomenių atstovai, savanoriškų akcijų, tarptautinės savanorystės dalyviai, apie savo patirtį ir galimybes savanoriauti kitoje šalyje pasakos L. Stasiūnas, muzikuos Gabija Mockevičiūtė ir Almantas Tamošaitis, bus surengta viktorina. Jaunieji savanoriai demonstruos ką tik sukurtą filmuką ta pačia tema.
Pasak L. Molčankinaitės, kartais žmonės nė nežino, kad dirba savanorišką darbą – Jurbarko jaunimo organizacijų sąjungos nariai nepailsdami organizuoja renginius ir akcijas už tai negaudami jokio atlygio, beveik kiekviename kaime į bendruomenių rengiamas talkas renkasi ir dirba įvairaus amžiaus žmonės, sulaukdami vien „ačiū“. Jei kiekvienas atrastume laiko veiklai, kuri ne tik atneštų naudos visuomenei, bet taptų maloniu užsiėmimu sau pačiam, gautume daugiau negu materialinį atlygį, juk duoti – visada smagiau negu imti.
Jūratė Stanaitienė
