Savivaldybės lėktuvas – be sparnų ir sraigto (2)

Daugiau nei prieš penkerius metus į Jurbarką atskraidintas nurašytas Krašto apsaugos pajėgų lėktuvas „Wilga 35A“ jau seniai ir, atrodo, ilgam įkalintas Jurbarko aeroklubo garaže. Kilti padangėn lėktuvui trukdo ne tik gedimas, bet ir aeroklubą užklupusi krizė bei nesantaika su užnemunės skraidymo mėgėjais.

Politikai pasigedo lėktuvo

Sklandytuvų, kuriems iškelti savivaldybė prisiėmė lėktuvą „Wilga 35A“, Jurbarko padangėje pasigedo rajono tarybos Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto nariai. Į posėdį pasikvietę Jurbarko aeroklubo vadovą Julių Šliuževičių politikai bandė išsiaiškinti, kodėl lėktuvas šią vasarą neskraidė, ar jį dar galima suremontuoti ir kokia ateitis laukia klubo.

J. Šiuževičius politikams prisipažino, kad lėktuvas sugedęs, jam suremontuoti trūksta labai svarbios detalės, o gauti ją galima tik radus išardyti skirtą tokį patį lėktuvą.

„Prieš trisdešimt šešerius metus pagamintam lėktuvui atsarginių dalių gamykla nebegamina, todėl gauti jų sunku. Detalė gal ir nebus brangi, bet remontas tikrai kainuos, nes reikia vežti lėktuvą į gamyklą arba prašyti, kad iš jos atvyktų specialistai – patys neturime teisės remontuoti“, – pripažino J. Šiuževičius.

Jurbarko aeroklubo vadovas tvirtino, kad 2012 ir 2013 metų vasarą „Wilga 35A“ skraidė ir kėlė į dangų sklandytuvus. Privačius, o ne Jurbarko aeroklubo, nes civilinės aviacijos kontrolieriai jau kone prieš dešimtmetį visame pasaulyje uždraudė naudoti tokį sklandytuvų modelį. Be to, kai lėktuvas skraidė, juo, pasak J. Šliuževičiaus, naudojosi ir savivaldybė: ilgai ir ne kartą iš dangaus fotografavo Jurbarko apylinkes.

Atrodo, kad sunkiausia J. Šliuževičiui buvo kalbėti apie Jurbarko aeroklubo veiklą. Viršininkas pripažino, kad klubui krizė nesibaigė, o veikla, kuria Jurbarko aeroklubas garsėjo nuo 1957 metų, nevyksta, todėl Jurbarko vaikai pamiršo apie sparnus užauginantį sklandymo sportą.

„Lėktuvas nėra kurio nors jūsų ar kokios privačios bendrovės nuosavybė. Tai savivaldybės turtas, iš valstybės paimtas visuomenės poreikiams. Sakote, kad lėktuvas skraidė, bet niekas iš mūsų jo nematė – ir jurbarkiečiai negirdėjo, kad lėktuvas būtų kam nors naudojamas. Žmonės klausia, kam savivaldybei jo reikia. Kada skelbėte, kad lėktuvas skraidys, kada kvietėte vaikus mokytis sklandyti?“, – klausė tarybos narė Zita Sorokienė.

Politikės nuomone, jei savivaldybė turi lėktuvą, tai tikrai ne privačiam naudojimui.

Posėdyje dalyvavusi savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Pečkaitienė, atsakinga už savivaldybės turto apskaitą, priminė politikams, kad lėktuvas skraidė ne Jurbarke, o Šakių rajone, Valenčiūnuose, todėl jurbarkiečiai jo ir negalėjo matyti.

J. Šliuževičius teisinosi, kad į savivaldybės renginius lėktuvas skristi negalėjo, nes nėra pritaikytas apžvalginiams skrydžiams. „Nauji lėktuvai nukrenta, o jūs norite, kad 36 metų skraidytų“, – politikų priekaištais stebėjosi J. Šliuževičius.

Klubą alina įtarimai

 Pažadas atnaujinti Jurbarko aeroklubo veiklą ir mokyti vaikus sklandymo meno prilygsta rožinei svajonei – vien tik žvilgtelėjus į apleistą, krūmais baigiančią užželti Jurbarko aeroklubo teritoriją, išdaužytais langais pastatus, susidaro vaizdas, kad klubo veikla merdėja.

Gali būti, kad Jurbarko aeroklubą gerokai nusilpnino ne tik ekonomikos sunkmetis, nes sklandymo sportas – brangus malonumas, bet ir nesantaika su šakiečiu aviatoriumi Antanu Unikausku, kaltinančiu jurbarkiečius ne tik aeroklubo, bet ir Valenčiūnuose veikiančios Liorentaitės sklandymo mokyklos turto ir lėšų iššvaistymu.

Šakietis įtaria, kad piktnaudžiauta buvo ir Jurbarko r. savivaldybės lėktuvui suremontuoti skirtais pinigais – esą iš 20 tūkst. Lt pagal paskirtį panaudota tik 5 tūkst. Lt, kiti pinigai tiesiog dingo, o lėktuvą be atlygio suremontavo ir dokumentiškai įteisino aviacijos inžinierius ir licencijuotas lakūnas Romualdas Konteikis, kurį jurbarkiečiai vėliau nušalino nuo skraidymų. „Todėl jau dveji metai lėktuvas stovi nenaudojamas, nes dabartinių Jurbarko aeroklubo vadovų kompetencija, leidžianti šį lėktuvą pilotuoti ir aptarnauti, lygi nuliui“, – rašo A. Unikauskas redakcijai skirtame prašyme.

Šakietis tvirtina, kad lėktuvas nuo 2009 iki 2013 metų buvo saugomas Valenčiūnų angare, kurį Jurbarko aeroklubo nariai pavertė siaubą keliančia landyne – purve ir šiukšlėse skęstančios pardavimui skirtos aviacinės technikos sąvartynu.

Jurbarko aeroklubo vadovas J. Šliuževičius visus iki vieno kaltinimus neigia. „Tai grynas prasimanymas. Turiu visus finansinius dokumentus, patvirtinančius, kad savivaldybės lėšos panaudotos teisėtai. Tas ponas daug skundų prirašė, ne kartą dėl jų buvome kviesti į apklausas ir teismus, bet nėra nė vieno sprendimo, kad esame ką nors blogai padarę. Atvirkščiai, jis pats mokės baudas dėl šmeižto“, – atrėmė kaltinimus J. Šliuževičius.

Lėktuvas tebėra Jurbarke

Ketvirtadienį įsitikinome: savivaldybės lėktuvas „Wilga 35A“ stovi Jurbarko aeroklubui priklausančiame garaže. Jis per mažas dideliam padangių paukščiui, todėl saugomas be sparnų ir sraigto.

Jurbarko aeroklubo narys, aviacijos mechanikas Vytautas Sabas tvirtina, kad lėktuvas galėtų skristi – Jurbarko auksarankiai meistrai sukonstravo ir pritvirtino aukščio vairą, tačiau jis nesertifikuotas, todėl lėktuvo naudoti neleidžiama. „Tai jautriausia lėktuvo vieta. Kitu atveju gal ir leistų naudoti neoriginalią detalę, bet kai šitiek skundų rašoma – kas rizikuos?“ – svarstė inžinierius.

Pasak jo, piktumai su A. Unikausku prasidėjo tuomet, kai „Wilga 35A“ buvo įkurdinta Valenčiūnų aeroklubo angare.

V. Sabas įsitikinęs, kad Jurbarko aeroklubas veiklą dar atnaujins – jis ir pats į savo namus galėtų pakviesti norinčius išmokti skraidyti vaikus, nes turi ne tik didelį bagažą žinių, bet ir tam būtiną lėktuvą bei sklandytuvą.

V. Sabas neabejoja, kad skris dar ir savivaldybės „Wilga 35A“, tik ar atsipirks investicija į šio lėktuvo remontą, inžinierius atsakyti nesiryžo. „Wilgos“ normatyvinės skraidymo valandos baigiasi – liko gal tik 50, ir nors jų galėtų būti skaičiuojama net triskart daugiau, inžinierius abejojo, ar civilinės aviacijos kontrolieriai ryšis jurbarkiečiams daryti kokių nors nuolaidų.

Keli fotografų skrydžiai virš Jurbarko – tiek naudos per šešetą metų savivaldybė turėjo iš lėktuvo, į kurį sudėta daugybė vilčių ir 20 tūkst. Lt. Dėl šio lėktuvo net dukart posėdžiavo Vyriausybė, o kiek kartų į Prienus važiavo lėktuvo gavimo iniciatorius, buvęs savivaldybės administracijos direktorius Jonas Bučinskas – sunku ir suskaičiuoti. Nekyla net abejonių, kad kur kas didesnę naudą turėtume, jei ši energija būtų buvusi nukreipta ne savimeilei patenkinti.

Daiva BARTKIENĖ