Antradienį Seime bus pateiktas 2023 metų valstybės biudžeto projektas. Šiuo įstatymo projektu siekiama patvirtinti kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Teikiamame 2023 metų biudžeto projekte valstybės biudžeto pajamos sudaro 15624,5 mln. eurų, iš kurių 3144,4 mln. eurų yra Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, o asignavimai sudaro 18608,5 mln. eurų, iš jų 3571,4 mln. eurų – ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos.
Patvirtinus tokius valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, valstybės biudžeto deficitas siektų –4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).
Nustačius išskirtines aplinkybes, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės 2023 metais valdžios sektoriui netaikomos.
Prioritetinės 2023 metų biudžeto kryptys yra: infliacijos pasekmių mažinimas (didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA), išmokos pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms ir kt.); energetikos paketas (numatoma pagalba dėl pasaulinių elektros ir dujų kainų augimo); šalies ir visuomenės saugumas (išlaikomas 2,52 procento BVP finansavimas gynybai, skiriama lėšų sienos apsaugos pareigūnų ginkluotei ir kt.); investicijos į tvarią ir pažangią Lietuvos ateitį (priemonės švietimui, skaitmeninimui ir kt.).
Kartu su biudžetu siūlomas Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projektas. Juo siekiama tiems gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršija 1926 eurų (maždaug vieno Finansų ministerijos 2022 metų rugsėjį parengtame ekonominės raidos scenarijuje 2023 metams projektuojamo vidutinio darbo užmokesčio), už 2023 metus taikyti didesnį nei šiuo metu galiojantį maksimalų mėnesio neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) – 625 eurų (atitinkamai didesnį – 7500 eurų – metinį NPD); gyventojams, kurių pajamos per mėnesį viršija 1926 eurus, būtų išlaikytas šiuo metu taikomas NPD, t. y. jiems taikytinas NPD ir toliau būtų apskaičiuojamas pagal šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą formulę.
1926 eurų bruto mėnesio atlyginimo riba, iki kurios taikomas NPD didėtų (palyginti šiuo metu galiojanti riba, iki kurios taikomas didesnis NPD, yra 1704 eurai), parinkta atsižvelgiant į projektuojamą vidutinį mėnesinį kitų metų darbo užmokestį ir siekiant užtikrinti tolygų mokesčių naštos pasikeitimą tarp asmenų, kuriems NPD didėja, ir asmenų, kurių NPD nesikeičia, kartu išlaikant NPD formulės paprastumą.
Atotrūkis tarp MMA ir ją uždirbantiems asmenims taikomo NPD išliktų nepakitęs – šiuo metu NPD sudaro 74 procentus MMA, o priėmus pasiūlymą jis sudarytų 74,4 procento MMA.
Kartu siūloma neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims taikytiną NPD proporcingai didinti nuo 870 iki 1005 eurų (didesnį neįgalumą ar mažesnį darbingumą turintiems asmenims), o kitiems asmenims – nuo 810 iki 935 eurų.
Priėmus pakeitimus, asmens, uždirbančio MMA, mėnesio pajamos į rankas padidėtų 83,55 euro (įskaitant paties MMA didėjimo poveikį), uždirbančio 1000 eurų asmens pajamos padidėtų 21,92 euro, o uždirbančio 1926 eurus ir daugiau – nesikeistų.
Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš NPD formulės kintamųjų yra MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydis, siekiant išlaikyti tolygų mokestinės naštos pasikeitimą tarp asmenų, kuriems NPD didėja, ir asmenų, kurių NPD nesikeičia, siūloma GPM įstatymo projekto įsigaliojimą numatyti nuo 2023 m. sausio 1 d.
Taip pat, numatoma siūlyti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo projektą, kuriuo norima nuo 2023 m. sausio 1 d. neribotam laikui pratęsti lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymą apgyvendinimo paslaugoms.
Tuo tarpu kitu PVM įstatymo projektu siūloma nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. pratęsti lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymą maitinimo paslaugoms, kultūros, poilsio ir sporto paslaugoms ir atlikėjų paslaugoms.
Ignas Dobrovolskas (ELTA)