Nors Klausučių gyventojai seniūnaitę išsirinko dar kovo 14-ąją, po rinkimų nusėdusios drumzlės niekur nedingo. Klausutiškiai sujaukė ramią ir įprastą seniūnaičių rinkimų tėkmę, kai dažniausiai balsuojama tik „už“. Šįkart į surengtą apklausą aktyviai rinkosi ir nepritarusieji vienintelei rinkimų dieną likusiai kandidatei į Klausučių seniūnaitijos seniūnaičius.
Seniūnaitis – visuomeninės pareigos, neapmokamos, o tik, atrodytų, pasiglemžiančios asmeninį laiką. Tačiau rinkimų aistros Klausučiuose patvirtina, kad seniūnaičiai tampa vis svarbesni bendruomenėms, o aktyvūs ir gerai dirbantys yra ne vien rimta parama seniūnams, bet ir kontrolė.
Bendruomenės lydere, organizatore mano esanti Klausučių seniūnaite ne pirmą kadenciją renkama Daivutė Gvildienė. Moteris išties aktyvi – dirba Klausučių kredito unijoje, yra bendruomenės centro valdybos pirmininkė, sukasi savame versle. Seniūnaitės statusas D. Gvildienei suteikia dar daugiau pareigų, o tuo pačiu ir įtakos. D. Gvildienė nemato reikalo slėpti ar išsisukinėti, kad pati pasisiūlė kandidatuoti į seniūnaičius. Norėjo būti seniūnaite ir tapo. Tačiau jos norai ir nemažos dalies klausutiškių požiūris nesutapo. Žmonės ėjo ne palaikyti vėl pasiryžusios seniūnaite tapti D. Gvildienės, o balsuoti prieš jos kandidatūrą.
Apklausos komisijai Klausučiuose vadovavusi Seredžiaus seniūnė Rimantė Pavalkienė teigia, kad pati apklausos lape nepasirašiusi – apklausos lapai „atviri“, todėl kiekvieno apsisprendimą galima matyti, o ji nenorėjusi daryti niekam jokios įtakos. Seniūnė patvirtino, kad 80 žmonių pritarė D. Gvildienės kandidatūrai, tačiau 63 pasisakė prieš. Pasak R. Pavalkienės, tai tikrai daug, nes paprastai nepritariantieji tiesiog neateina į apklausą ar susirinkimą, kuriame renkami seniūnaičiai.
Užimti Klausučių seniūnaičio pareigas iš pradžių kandidatavo dviese. Be D. Gvildienės, rinkimuose ketino dalyvauti ir Klausučių Stasio Santvaro pagrindinės mokyklos mokytojas, sporto klubo „Jaunuolynas“ vadovas Rimantas Slavikas. Tačiau prieš pat rinkimus persigalvojo, o savo sprendimą komentavo labai santūriai. Pasak R. Slaviko, užteko priešrinkiminių intrigų, purvo pylimo ir nesąžiningo rinkėjų įkalbinėjimo, o kai kuriais atvejais gal ir šantažo. Jis mano, kad seniūnaitis turėtų vienyti, o ne skaldyti bendruomenę, kelti įtampą ar primesti savo valią.
Ar yra tokių požymių Klausučiuose? Greičiausiai, kad taip, nes palyginti nedidelei gyvenvietei vienos bendruomenės neužteko – be D. Gvildienės vadovaujamo Klausučių bendruomenės centro buvo įsteigta dar viena bendruomenė. Klausutiškiai tokį susiskaldymą aiškina galimybe bendruomenėms rašyti projektus ir gauti finansavimą jiems įgyvendinti.
Skirtingai nuo savivaldos, Seimo ar dar kitos rūšies rinkimų, seniūnaičiai renkami be rinkimų stebėtojų ar kitos kontrolės. Nuo seniūnaitijos gyventojų skaičiaus priklauso, ar bus balsuojama susirinkimuose, ar, jei yra per 500 gyventojų, rengiama apklausa. Paprastai pretendentų niekas nestebi – ką ten stebėsi, jei kartais tenka tiesiog prikalbinti ir tą vienintelį galimą kandidatą.
Tačiau Klausučiuose nutiko kitaip. Į redakciją skambinę žmonės teigė, kad seniūnaite norinti tapti D. Gvildienė skambina žmonėms ragindama balsuoti už ją, apklausos dieną kai kuriuos gyventojus netgi pasirūpino atvežti, o jau pareiškusius savo nuomonę esą primygtinai klausinėjo, kaip jie balsavę.
Tokių klausutiškių kalbų D. Gvildienė nelinkusi klausytis ir mano, kad tai tik vienos visiems žinomos nestabilios psichikos moters paistalai. „Gali manęs ir nerinkti, aš vis tiek darysiu tai, ką darau“, – apie savo visuomeninę veiklą sakė moteris. Ji kategoriškai neigė kam nors dariusi įtaką dėl rinkimų, juo labiau vežusi į apklausą. „Niekam neskambinau, jei skambinau, galėjau skambinti unijos reikalais. Ar maža kas ką šneka“, – tvirtai sakė D. Gvildienė.
Seniūnaitės darbas D. Gvildienei jau žinomas ir ji įsitikinusi, kad dirbo gerai. Pasak moters, yra daug darbų, kuriuos mato ne visi – reikia padėti socialiai silpnesniems asmenims, tarpininkauti seniūnijoje ar savivaldybėje, pernai ji talkino įregistruojant pastatus. D. Gvildienė mano, kad matomi kultūriniai renginiai yra ne seniūnaičio rūpestis, nes Klausučiai turi kultūros centrą.
Seniūnaite vėl tapusios moters nejaudina, kad tiek daug klausutiškių pasisakė prieš jos kandidatūrą. „Nieko blogo“, – sakė ji ir apklausą vertino kaip galimybę pasitikrinti, ar esi reikalingas. D. Gvildienė įsitikinusi, kad Klausučiams ji reikalinga.
Deja, dalis kalbintų klausutiškių apie vykusius seniūnaitės rinkimus išvis nieko nežinojo. Kiti piktinosi (ir visai ne psichikos negalią turinti moteris), kad seniūnaitė, bendruomenės pirmininkė, verslininkė ir kredito unijos darbuotoja D. Gvildienė savo rankose sutelkė tiek postų, kad nebemato ir nebegirdi, ko iš tiesų reikia Klausučių žmonėms.
Klausutiškė Rasa Bukauskienė, beje, kaip teigė, taip pat „tardyta“ dėl parašo apklausos lape, sakė, kad seniūnaitis, kaip ir bendruomenės pirmininkas, turėtų labai gerai įsiklausyti į gyventojų poreikius imantis projektų. R. Bukauskienė mano, kad bet koks projektas bendruomenei bus svarbus, jei jo imsimės kaip tiesdami takelį prie namų. Kur brydė praminta, ten ir takelis bus patogus, taip ir su projektais, nes priešingu atveju valstybės ir savivaldybės pinigai išleidžiami neapgalvotai. Todėl gyventojai ir svarsto, ar Klausučių bendruomenės centro inicijuojami projektai tikrai naudingi Klausučiams, ar tik devyndarbės D. Gvildienės vadovaujamam bendruomenės centrui?
Klausutiškiai taip pat tikėtųsi, kad seniūnaitė atstovaus visai seniūnaitijai ir bendraus su gyventojais, pristatys planuojamus darbus. „Kai pasikeitė Seredžiaus seniūnė, dėmesio jaučiame daugiau, ir manau, ne tik todėl, kad R. Pavalkienė gyvena Klausučiuose. Apie seniūnaitę to nepasakyčiau. Problemų yra daug, bet jos nejudinamos“, – sakė taip pat klausutiškė Valė Švėgždienė. Moteris su sarkazmu sako, kad rūpestis priklauso nuo to, kur gyveni, o Klausučiuose vieni gyvena prie tvenkinio, kiti – prie sąvartyno, kurį nuo pagrindinės gatvės užstoja gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Jei seniūnaitė kada būtų paskambinusi pasitarti, ką daryti su apleistais pastatais ar ne vietoje verčiamomis šiukšlėmis, žmonės gal susitelktų, gal net šiukšlintojai suklustų pajutę kitokias bendruomenės nuostatas. Tačiau klausutiškiai tikina sulaukę skambučių tik dėl apklausos. Nors seniūnaite tapusi D. Gvildienė tokią savo iniciatyvą neigia, V. Švėgždienė sako, kad apklausos dieną D. Gvildienė jai skambinusi net du kartus ir tikrai ne dėl kredito unijos ar kitokių reikalų, ji esą prašė balsuoti už ją.
Seniūnaite nepatenkinti klausutiškiai dalį atsakomybės už Klausučių bendruomenės reikalus turėtų patys prisiimti, bent jau dėl to, kad nebuvo aktyvūs, nesusivienijo ir nepasiūlė daugiau kandidatų į seniūnaičius. Vien kalbėti apie permainas neužtenka, jų tiesiog reikia imtis.
Tai jei koks kandidatas į seimūnus sugalvotų vežioti rinkėjus balsuoti, tai jam būtų šakės, o ši švari ir dar rajono valdžia nerodo jokios reakcijos.