Senjorai užsiėmimą atranda Trečiojo amžiaus universitete (3)

Beveik 100 tūkst. eurų skirta šimtui pagyvenusių žmonių dvejiems mokslo metams (spalio-gegužės mėnesiais) pagal projektą „Socialinę atskirtį patiriančių asmenų užimtumo didinimas“. Didžiąja lėšų dalimi – beveik 88 tūkst. eurų projektą remia Europos Sąjunga, daugiau kaip 13 tūkst. paskirta iš socialinių fondų bendrojo finansavimo, per 7 tūkst. eurų pridėjo savivaldybė iš rajono biudžeto. Šios lėšos skirtos Jurbarko trečiojo amžiaus universiteto (TAU) veiklai užtikrinti.

Atgaiva pagyvenusiems žmonėms

Projekto veiklos atviros pensinio amžiaus žmonėms, gaunantiems mažesnę nei vidutinę senatvės pensiją arba socialinę paramą, asmenims su negalia, išėjusiems į pensiją ir nenorintiems būti tik namie. Yra nemažai žmonių, kurie, sulaukę pensinio amžiaus, atsisako darbo ir gyvena, kaip tvirtina, savo malonumui – užsiima įdomia ir patinkančia veikla. Todėl kai kurių žvilgsniai ir krypsta į TAU.

Jie ir yra daugiausia šiemet jau dvyliktus metus veikiančio Jurbarko TAU lankytojai arba klausytojai. Studentais vadinti kažkaip neišeina, kad nei įskaitų, nei egzaminų nelaiko, kiek nori, tiek studijuoja. O be to, daugelis studentais kažkada jau buvę. Pasak TAU rektorės Dianos Straukienės, apie pusę lankytojų yra įgiję aukštąjį mokslą, įvairiausių profesijų ir specialybių, o dabartinis tikslas – pagal pomėgį gerai praleisti laiką su panašių interesų turinčiais bendraamžiais. Klausytojų amžius įvairuoja nuo 92-ejų metų iki tik senatvės pensijos sulaukusių, o vidutinis siekia 70.

Rektorė tvirtina, kad TAU „studentija“ išskirtinai moteriška: iš šiuo metu esančių 102 narių, gal tik šeši vyrai. Iš jų trys su žmonomis, kuriuos, galima įtarti „mokytis“ atviliojo žmonos.

Į TAU pageidauja įstoti ir daugiau klausytojų, tačiau rektorė sako, kad tenka riboti narių skaičių, nes tiesiog fiziškai į užsiėmimus nebetelpa. Šiuo metu dar priima, o netrukus priėmimą stabdys. Gal, tik siekiant padidinti vyriškąją klausytojų pusę, išimtį padarytų šeimoms.

Darbas – kasdien

Jurbarko TAU įsteigtas prieš dvylika metų tuometinio Jurbarke išrinkto Seimo nario Broniaus Paužos iniciatyva, nes šalyje kaip tik buvo pats Trečiojo amžiaus universitetų kūrimosi pakilimas. Tiesa, kai kurie universitetai, pasak D. Straukienės, pavyzdžiui Marijampolės, tuomet jau minėjo veiklos dešimtmetį.

Kadangi TAU yra nevyriausybinė organizacija, bet veikia kaip juridinis asmuo su visomis jam privalomomis pareigomis, susirinkę būsimi klausytojai rektore išsirinko D. Straukienę, tuomet jauniausią narę, baigusią du aukštuosius pedagoginius mokslus. Tad ir visus dvylika metų garbingos visuomeninės rektorės pareigos ir aibė organizacinių rūpesčių tenka jai. Šalies Trečiojo amžiaus universitetai sudarę asociaciją, nes taip lengviau spręsti įvairius organizacinius ir finansinius reikalus.

Universitetas veikia keturias dienas per savaitę – pirmadieniais-ketvirtadieniais, o penktadienis paliktas organizaciniams reikalams ir iš anksto nenumatytiems renginiams. „Tai gali būti kokia paskaita ar susitikimas su įdomiu žmogumi, surengta išvyka, – patikslina rektorė. – Vieni klausytojai ateina tik į vieną užsiėmimą, o yra kurie lanko net kelis.“

Šiuo metu senjorų universitetas darbą pradeda 10 val. ryto ir kasdien propaguoja vis kitokią veiklą: pirmadieniais renkasi norintieji sportuoti ir užsiimti kūno sveikatinimu. Trenerė Liudmila Pokvytytė taiko įvairias metodikas, lankytojai ypač domisi Sebastiano Kneipo sveikatinimo mokymu. L. Pokvytytė Vokietijoje yra baigusi specialus mokslus. Užsiėmimai vyksta salėje Ugniagesių gatvėje, tačiau, pasak rektorės, į ją lankytojai sunkiai sutelpa, tad pilateso – komplekso treniruočių, skirtų visiems kūno raumenims stiprinti, lankstyti ir ištempti, skausmui ir stresui mažinti ir bendrai savijautai gerinti – vakare vyksta jau Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos salėje.

Antradieniais iš ryto – anglų kalbos mokymasis pradedantiesiems. Paskaita ir praktiniai užsiėmimai dažnai užsitęsia gerokai ilgiau nei akademinę valandą. Dėstytoja Asta Akutaitienė savanoriškai visuomeniniais pagrindais dirba su universiteto klausytojais. Po pietų renkasi norintieji mokytis dainuoti ar tiesiog dainuoti – TAU yra susibūręs moterų ansambliukas.

Trečiadieniais – anglų kalba pažengusiesiems. Naujamiesčio progimnazijos anglų kalbos mokytoja, TAU dėstytoja savanorė Daiva Petrauskaitė, pasibaigus pamokoms mokykloje, anglų kalbos moko pažengusiuosius.

Trečiadieniais renkasi tapybos mėgėjai ir norintieji išmokti piešti. Ši grupė turėjo keletą labai įdomių dėstytojų. Pirmoji buvo jau amžiną atilsį iš Amerikos grįžusi dailininkė Karilė Baltrušaitytė, savanoriavo ir jurbarkiečiams gerai žinoma Alma Busch, šiuo metu savanoriauja menininkė Romarika Pikelienė.

Labai didelis bruzdesys būna ketvirtadieniais, kai renkasi floristikos mėgėjai, norintieji išmokti patys sukurti įvairioms progoms skirtas kompozicijas. Rektorė dėkinga, kad čia ypač padeda Dariaus ir Girėno gatvėje ir didžiojoje „Maximoje“ esančių gėlių salonų savininkės. Lina Bukauskienė, baigusi specialius floristikos kursus Šveicarijoje ir ten dirbusi, įgytą patirtį mielai perduoda TAU floristikos mėgėjoms.

Ne vien paskaitos

Jurbarko TAU įsikūręs Jurbarko miesto seniūnijos pastate, Kauno g. 25. Čia universitetas turi jam skirtas patalpas, tapusias ir administracinio darbo vieta, ir literatūros bei įvairių mokymo priemonių saugykla, o paskaitos ir užsiėmimai vyksta seniūnijos salėje. TAU kaip juridinis asmuo moka visus komunalinius mokesčius. „Labai esame dėkingi Jurbarko miesto seniūnui Romualdui Kurui, visuomet suteikiančiam mums reikalingą pagalbą“, – sako rektorė D. Straukienė.

Universiteto veikla neapsiriboja vien paskaitomis ar vietiniais praktiniais užsiėmimais. Rengiamos pažintinės ekskursijos po Lietuvą, sveikatingumo mankštos Šakių baseine, kolektyviniai spektaklių lankymai. Rektorė apgailestauja, kad negali patenkinti visų klausytojų poreikių. Dar planuojamos ekskursijos į Birštoną ir Šakių baseiną, nes tik vieninteliame Jurbarke iš aplinkinių rajonų jo nėra. „Ekskursijai samdome 50 vietų autobusą, o norinčiųjų važiuoti – beveik šimtas. Tad nelabai patraukli misija – skirstyti, kurie buvo perėjusioje ekskursijoje, prašyti, kad pakentėtų, dabar tegul važiuoja kiti“, – sako D. Straukienė.

Atrodo, kad dvejus metus vykdomam projektui skirta nemažai lėšų, tačiau TAU rektorė sako, kad jas reikia labai taupyti. Vien metinio „studento“ nario mokesčio – tik 15 eurų ne kažkam užtenka. Naujai stojantieji dar sumoka 5 eurų stojamąjį mokestį. O štai tikėdamosi prisikvieti daugiau vyrų, nutarė, kad jeigu ateitų šeima, tai pakaktų ir po dešimt eurų iš kiekvieno.

Biurokratiniai vingiai

Rektorė tvirtina, jog daug ką galėtų padaryti pigiau, bet dėl biurokratinių kliūčių pinigų reikia išleisti daugiau. Kaip pavyzdį pamini kolektyvinio bilietų įsigijimo į spektaklius tvarką. Šiaip bilietus iš anksto užsisakyti ir teatro kasoje tiesiogiai pirkti universitetui negalima, būtinai reikia įsigyti per estams arba latviams priklausančią bilietų platinimo organizaciją. „O kai pažiūri į gautą sąskaitą, tai matai, kad prie bilietų kainos platintojas dar gerokai pridėjęs papildomų mokesčių už įvairias paslaugas“, – sako rektorė ir guodžiasi, kad jau pamiršusi tuos laikus, kai į Jurbarko TAU su paskaitomis atvykdavo įdomūs pašnekovai. „Jie mums nieko nekainuodavo, o dabar be keturių ar penkių šimtų eurų neprisikviesi. Atvažiuos, papliurps pusantros valandos ir mokėk keturis ar penkis šimtus eurų. O kai Seimo nariu buvo Bronius Pauža, jis į Jurbarką buvo atsivežęs ir Česlovą Juršėną, ir Vilių Kavaliauską, daktarų, keliautojų ir kitokių lektorių. Universiteto lankytojai su įdomumu jų klausydavo. O dabartinis Seimo narys Ričardas Juška iki šiol dar nė su vienu neatvažiavo, nėra net pasiteiravęs, kaip čia mums sekasi. Tikimės…“ – sako D. Straukienė.

Rektorė dėkinga rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyr. specialistei Ilmai Adomaitei, padedančiai rašyti projektus ir visuomet nuoširdžiai patariančiai, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį. Todėl Jurbarko TAU dabar jau vykdo trečiąjį panašaus turinio projektą ir tikisi jo tęstinumo ateityje. Taip pat D. Straukienė ypač nuoširdžia pagalbininke vadina ir Janiną Rybakovienę, nuo pat universiteto veiklos pradžios tvarkančią buhalteriją, padedančią rengti įvairias ataskaitas.

Aktyviai veikiančiame Jurbarko TAU senjorai ne tik į šoną pastumia senatvę, bet ir atranda naujų gabumų ir pomėgių, kuriems atsikleisti anksčiau neturėjo galimybių. O dabar – štai tau ir Trečiasis amžius!

Gintautas Šimboras