Prieš Kalėdas Šimkaičiai lengviau atsikvėpė – miestelio ramybę trikdę ir baimę kėlę nusikaltėliai pagaliau sulaukė teismo nuosprendžio. Už dviejų žmonių nužudymą trys jauni vyrai ilgus metus turės praleisti už grotų. Vis dėlto šimkaitiškiams niekas neuždraus manyti, kad tragedijos galėjo ir nebūti, jei nuo mažens nusikalsti linkusiam jaunimėliui Jurbarko teisėjai nebūtų buvę tokie gailestingi.
2013 m. rugsėjo 12-osios tragedijos miestelio gyventojai ilgai neužmirš – tą vakarą vietiniai chuliganai žiauriai sumušė ir myriop pasmerkė čia gyvenusius du vyriškius. Rytą grybauti ėjęs kaimynas rado juos gulinčius kraujo klane. Petras Gudžiūnas dėl sunkios galvos smegenų traumos po dešimties dienų komos mirė Kauno klinikų reanimacijoje. Nuolat blogėjo ir Jono Algimanto Mažeikos būklė – dėl galvos smegenų traumos išsivystė išsekimas, kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumas, todėl lygiai po penkių mėnesių 72 metų vyriškis mirė slaugos ligoninėje.
Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigūnams plėšikus pavyko nustatyti tą pačią dieną – jų akys savaime nukrypo į keliskart teistą septyniolikmetį Egidijų Salduką ir jo šutvę – 27 metų Ovidijų Kuraitį ir 22 metų Ovidijų Jasaitį. Visi trys vyrai tą pačią dieną buvo sulaikyti. Bet O. Jasaitis po paros paleistas laukti teismo namuose. Toks pareigūnų sprendimas šokiravo miestelio gyventojus – pergąsdinti žmonės pasijuto nesaugūs, dėl to komisariato vadovams net teko vykti į Šimkaičius ir kalbėtis su bendruomene.
Nors pareigūnai tvirtino, kad įrodymai surinkti ir nusikaltėliai bus nuteisti, miestelyje iki pat teismo nuosprendžio paskelbimo sklandė kelios nusikaltimo versijos, žmonės spėliojo, ar pavyks išsisukti net keturis kartus už smurtą ir vagystes teistam, šįkart kaltę sėbrams bandžiusiam suversti O. Kuraičiui. Daugeliui atrodė, kad ir O. Jasaičiui pavyks išsisukti, nes iki nuosprendžio paskelbimo jis buvo laisvas. Atpildo diena O. Jasaičiui tapo praėjusių metų gruodžio 19-oji, kai Kauno apygardos teismo salėje pareigūnai jam uždėjo antrankius.
Teismas privertė visus tris iki smulkmenų prisiminti, ką veikė 2013 m. rugsėjo 12-ąją ir kaip ši diena baigėsi. Iš teismo nuosprendžio atrodo, kad nusikaltimo iniciatorius buvo tądien smarkiai nuobodžiavęs, todėl nuotykių ieškojęs septyniolikmetis E. Saldukas. Dešimt klasių šiaip ne taip baigęs vaikinas nedirbo ir nesimokė, todėl kasdien šlaistydavosi po miestelį, gerdavo, o prisigėręs mušdavosi.
Kaip tik tuo metu E. Saldukas laukė pirmosios bausmės – rugsėjo 20 d. Jurbarko rajono apylinkės teisme jam turėjo būti skelbiamas nuosprendis už vagystę, teismui jau buvo perduota plėšimo byla, vyko ikiteisminis tyrimas dėl vagystės ir žmogaus sumušimo. Toks nusikaltimų kraitis E. Salduko, atrodo, negąsdino, nes galvoti, kur ritasi gyvenimėlis, vaikinas neturėjo laiko.
Tragedija pažymėtą dieną jis pradėjo nuo susitikimo su O. Kuraičiu. Užėjo pas jį lyg ir užsirašyti telefono, o iš tiesų ieškojo kompanijos ir alaus. Abu išėjo į miestelį, sutiko J. A. Mažeiką, gavo iš jo butelį alaus, išgėrė jį pas O. Kuraičio tėvą – ir vėl patraukė ieškoti J. A. Mažeikos. Radę jį su kompanija, kartu išgėrė dar penkis bambalius, tada pasikvietė į lauką ir pareikalavo paskolinti 10 arba 20 Lt. Nusipirko dar kelias pūsles, nuėjo už mokyklos išgerti. Taip visą dieną vaikščiojo po miestelį ir gėrė, kol O. Kuraičiui paskambino žmona ir paprašė pareiti namo.
E. Saldukui pasirodė, kad vienam bus nuobodu, tad kompanijon pasikvietė O. Jasaitį. Kai šis dviračiu atvažiavo į stadioną, veiksmas prasidėjo iš naujo: vaikščiodami po miestelį vyrai vėl ieškojo alaus, pramogavo daužydami langus, įsibrovę į Šimkaičių kultūros namus ieškojo muzikos aparatūros. Nieko nepešę patraukė prie parduotuvės, ten vėl susitiko su O. Kuraičiu. Apsistojo autobusų stotelėje, ten ir gimė sumanymas dar kartą nueiti pas J. A. Mažeiką – septyniolikmetis E. Saldukas informavo draugus, kad jis jau turėtų būti gavęs pensiją, ir pasiūlė ją pavogti.
Nuo šios vietos bičiulių parodymai skiriasi. Vieną dieną jie tvirtino, kad nusikaltimą padarė E. Saldukas su O. Jasaičiu, kitą dieną sakė, kad kartu buvo ir O. Kuraitis. Paskui vėl apsigalvojo – teisme aiškino, kad prisipažinimas buvo išgautas naudojant psichologinį spaudimą, kad buvo pasimetę ir išsigandę, nes patyrė šoką ir dėl to visiškai neatsimena, ką darė nukentėjusiųjų namuose.
O. Kuraitį bandė išsukti žmona Aistė ir tą vakarą iš Raseinių neva su žentu pasikalbėti atvykusi jos motina. Abi aiškino, kad Ovidijus buvo namuose, kūrė krosnį, žaidė su vaikais ir gal tik 20 minučių buvo išėjęs į miestelį.
Vienintelis E. Saldukas neslėpė, kad pirmas įlindo per langą į Mažeikos namą ir abiems nukentėjusiesiems „davė bumbulų“. Pasak jo, O. Jasaitis švietė mobiliuoju telefonu, o mušė senukus visi trys. Tikrinant parodymus E. Salduko malkinėje buvo rasta J. A. Mažeikai priklausanti banko kortelė.
O. Jasaitis tvirtino, kad įlipo į kambarį paskui Egidijų, girdėjo, kad jis muša Mažeiką, paskui nubėgo į kitą kambarį, ten vėl girdėjo smūgius. Pats nemušė, atvirkščiai, ramino Egidijų, ką darė Kuraitis – nematė.
Kaltu neprisipažino ir O. Kuraitis. Nors iškart po nusikaltimo atskleidimo prisipažino, kad buvo Mažeikos namuose, smulkiai paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes ir aiškino, jog visi trys mušė nukentėjusiuosius, vėliau tai ėmė neigti – esą jis gėrė ir su E. Salduku vaikščiojo po miestelį, bet nusikaltime nedalyvavo, tik dieną buvo pas Mažeiką užėjęs išgerti alaus. Apie įvykius žinojo, nes jam viską papasakojo E. Saldukas.
Visų trijų kaltę pareigūnams teko įrodinėti ekspertizėmis, todėl procesas užtruko ilgiau nei metus. Biologinio DNR tyrimo specialistai nustatė, kad ant E. Salduko džinsų rastas žmogaus kraujas sutampa su J. A. Mažeikos krauju. Tokio pat kraujo rasta ir ant Egidijaus šlepečių bei O. Jasaičio treninginių kelnių.
Pluoštinių medžiagų tyrimas patvirtino, kad ant lipnių juostų su mikrodalelėmis, surinktomis nuo J. A. Mažeikos lovos apmušalo, rasta juodos spalvos su melsvu atspalviu medvilnės pluošto – tokio pluošto džemperį tądien dėvėjo O. Kuraitis. Ant lipnių juostų su mikrodalelėmis, surinktomis nuo P. Gudžiūno lovos antklodžių ir megztinio, rasta E. Salduko džinsinių kelnių pluošto mikrodalelių, o ant O. Jasaičio rūbų aptikta akrilinio pluošto nuo P. Gudžiūno antklodės.
Kauno apygardos teismas konstatavo, kad visi trys nusikaltėliai, siekdami padėti išvengti atsakomybės bendrui, davė nenuoseklius parodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžiuose jie patvirtino vienas kito dalyvavimą nusikaltime ir kad visi mušė nukentėjusiuosius. Jie visi veikė kaip bendrininkai, sutarę įsibrauti į J. A. Mažeikos namą, naudojant fizinį smurtą užvaldyti jo turtą – atimti pensiją. Smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo naudojamas jiems esant bejėgiškoje būklėje – abu vyriškiai miegojo ir negalėjo nusikaltėliams pasipriešinti.
E. Salduko prisipažinimo teismas nelaikė lengvinančia aplinkybe, nes ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neigė esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, siekdamas padėti išvengti atsakomybės O. Kuraičiui.
Vienintelis O. Jasaitis gailėjosi padaręs nusikaltimą. Jis baigė Raseinių technologijos ir verslo mokyklą, dirbo, buvo charakterizuojamas teigiamai, nusikaltimo metu buvo įtakojamas bendrininkų, dėl to teismas jam skyrė artimą minimaliai bausmei – 9 metus laisvės atėmimo pataisos namuose.
O. Kuraičiui jokių lengvinančių aplinkybių nenustatęs teismas skyrė didesnę nei vidutinę bausmę – šešiolika metų laisvės atėmimo.
E. Saldukui, nusikaltusiam dar nesulaukus aštuonioliktojo gimtadienio, paskirta maksimali Baudžiamojo kodekso nepilnamečiui numatyta laisvės atėmimo bausmė – dešimt metų kalėti pataisos darbų kolonijoje.
Visi trys turės atlyginti ir materialinę bei moralinę žalą. Mirusių vyriškių artimiesiems teismas priteisė 15,6 tūkst. Lt turtinės ir 100 tūkst. Lt neturtinės žalos, o Valstybinei ligonių kasai – 31,8 tūkst. Lt.
Pataisos darbų kolonijoje įkurdinti Šimkaičių žudikai teismo nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Byla bus peržiūrima kovo 12 d.
Daiva BARTKIENĖ
