Kvaišalai, elektroninės cigaretės su neaiškiais priedais ir tokiomis medžiagomis apsinuodiję paaugliai, kuriuos medikams tenka traukti iš mirties gniaužtų, – tai pastarųjų savaičių visos Lietuvos gydytojų kasdienybė. Tarp spalvingų Klaipėdos vaikų ligoninės sienų sprendžiamos anaiptol ne vaikiškos bėdos. Čia dirbantys medikai skambina pavojaus varpais: reanimacijos skyriaus gydytojams kova dėl narkotinėmis medžiagomis apsinuodijusių paauglių gyvybės ir sveikatos jau tapo įprasta darbo praktika.
Medikai pripažįsta – liūdina tendencija, kad neretai tuos pačius paauglius tenka gelbėti ir ne po vieną kartą, mat vos išėję iš gydymo įstaigos jie vėl krinta į kvaišalų liūną, o kai kurie įsitraukia ir į platintojų gretas. Įvairių sričių specialistai sutinka – situacija yra labai rimta, o gydytojai sako tiesiai: ji tragiška.
Pastaruoju metu policijos įvykių suvestinėse vis dažniau pasitaiko pranešimų apie į gydymo įstaigas dėl apsinuodijimo patekusius nepilnamečius.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Medikai pripažįsta – liūdina tendencija, kad neretai tuos pačius paauglius tenka gelbėti ir ne po vieną kartą.
- Šiemet pareigūnams yra įkliuvęs ir itin jaunas kvaišalų platintojas iš Klaipėdos, kuriam – vos 15 metų.
- Tėvai slepia savo vaikų priklausomybę, bijo, kad jiems bus taikoma atsakomybė, nes jų atžala vartoja kvaišalus.
- Prokurorai: ant eilinio platintojo prekystalio – kilogramai narkotikų, platina ne tik „žolę“, bet ir kur kas pavojingesnius kvaišalus.
- Pavojingos tendencijos internete: narkotikų pirkėjas ir pardavėjas nė nesusitinka, kvaišalai paliekami ir miesto centre.
Už tokių lakoniškų pranešimų slepiasi ir tragiškų padarinių galinčios turėti paauglių akistatos su narkotinėmis medžiagomis.
Rugsėjo pradžioje Klaipėdos vaikų ligoninės reanimacijos skyriuje medikai kovėsi dėl, kaip tuomet neabejota, narkotinių medžiagų parūkiusio ir jomis apsinuodijusio nepilnamečio sveikatos.
„Tai nebuvo elektroninė cigaretė. Tai buvo kažkoks rūkomasis tabakas. Iš tikrųjų neaišku, ką tiksliai vaikai rūkė, bet tai nebuvo cigaretė. Per kažkokį aparatą, per kažkokią kolbą jie tai darė“, – tuomet LRT.lt sakė Klaipėdos vaikų ligoninės Vaikų reanimacijos skyriaus gydytoja, medicinos mokslų daktarė Luknė Taurasevičė.
Praėjus mažiau nei savaitei medikams į rankas dėl apsinuodijimo alkoholiu pateko 2008 m. gimusi nepilnametė.
Tokios situacijos, anot L. Taurasevičės, uostamiesčio vaikų gydytojams jau tapo įprastos.
„Deja, apsinuodijimai įvairiomis toksinėmis ir narkotinėmis medžiagomis yra beveik reanimacijos kasdienybė“, – sakė pašnekovė.
Pavyzdžiui, kai kuriems į Klaipėdos vaikų ligoninę patenkantiems nepilnamečiams pacientams nustatomas net daugiau nei 4 promilių girtumas.
Kenčia ir medikai – kai kurie nepilnamečiai pacientai būna itin agresyvūs
Medikams neretai tenka gelbėti ne tik tuos, kurie kartą pasielgė neapgalvotai ir išbandė Lietuvoje draudžiamas medžiagas, bet ir tuos, kurie kenčia dėl priklausomybės ir į ligoninę dėl apsinuodijimų grįžta ne kartą.
„Vaikų apsinuodijimai alkoholiu, toksinėmis medžiagomis – tikrai kritiška situacija Lietuvoje“, – paklausta, ar situacija medikams kelia nerimą, patikino pašnekovė.
Taigi, tarp šviesiomis spalvomis nudažytų, burlaiviais, ruoniais ir kitais personažais išpuoštų ligoninės sienų verda dramos, nulemtos ne tik vaikų pasaulio neturėjusių pasiekti, bet net ir suaugusiesiems draudžiamų medžiagų.
Būna, kad į ligoninės reanimacijos skyrių tenka kviesti policijos pajėgas – dalis narkotinių medžiagų pavartojusių nepilnamečių pacientų būna agresyvūs ir smurtauja prieš jiems padėti bandančius medikus.
„Mes susiduriame su labai agresyviais pacientais. Patiriame smurtą, būname sumušti, suspardyti, kviečiame policiją. Situacija – tragiška“, – apie pasitaikančias situacijas pasakojo gydytoja.
L. Taurasevičės teigimu, šiuo metu padėtis jau pasiekė tokį lygį, kad imamas jausti tokių gydymo centrų, kur problemų dėl narkotikų turintys nepilnamečiai galėtų būti gydomi stacionaro skyriuje, poreikis. Kada tokių įstaigų mūsų šalyje gali atsirasti, medikė sakė klaususi ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, tačiau atsakymo nesulaukusi.
„Pusė mūsų reanimacijos skyriaus žmogiškojo potencialo, pusė žmogiškųjų resursų yra naudojama įvairiausioms priklausomybėms gydyti“, – apibendrino medikė.
Nerimą keliančių signalų buvo jau 2019-aisiais
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina dabartinę narkotikų vartojimo tarp nepilnamečių situaciją vertinanti rimtai tiek dėl paplitimo visuomenėje, tiek dėl klinikinių pasekmių.
Vis dėlto apie tai, kad narkotinių medžiagų plitimas įgauna pagreitį, signalizavo dar 2019 m. atlikti tyrimai.

Ligoninė / D. Umbraso / LRT nuotr.
Europos mokyklose kas ketverius metus vykdomo alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimo (ESPAD) duomenimis, 2019 metais 19 proc. apklaustų 15–16 m. Lietuvos mokinių bent 1–2 kartus gyvenime buvo bandę kokių nors narkotikų. Jau tuomet kanapių vartojimo paplitimas Lietuvoje buvo didesnis nei ESPAD tyrime dalyvavusių šalių vidurkis.
Panašu, kad padėtis blogėja ir toliau, o narkotinėmis medžiagomis apsinuodiję nepilnamečiai sudaro didelę visų tokio pobūdžio apsinuodijimų dalį – trečdalį.
Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2022 m. dėl apsinuodijimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nepilnamečiai asmenys į sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi 133 kartus, tai sudarė 34,9 proc. visų registruotų apsinuodijimų narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atvejų.
2021 m. šių pacientų dalis buvo menkesnė ir siekė 30,6 proc.
Palyginti su dar keletu ankstesnių metų, taip pat fiksuojamas nepilnamečių asmenų apsinuodijimų atvejų augimas. 2019 m. užfiksuoti 104 atvejai, 2020 m. atvejų skaičius ūgtelėjo iki 124, 2021 m. – vis dar siaučiant COVID-19 pandemijai – fiksuoti 96 atvejai, o pernai, kaip minėta, nepilnamečiams medikų pagalbos prireikė 133 kartus.
SAM atstovų teigimu, didžioji dalis atvejų nebūtinai yra itin sudėtingi, ne visada reikalingas gydymas.
„Didžiajai daliai yra reikalingos prevencijos, ankstyvosios intervencijos paslaugos. Tačiau, be abejo, gydymo ir pagalbos paslaugų prieinamumo gerinimas išlieka rimtu iššūkiu ir tam dedamos pastangos“, – teigiama SAM atstovų LRT.lt perduotame atsakyme.
Siekiant gerinti gydymo ir pagalbos nuo narkotikų kenčiantiems paaugliams paslaugų prieinamumą, šiemet atidarytas kompleksinės pagalbos centras vaikams, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, ir jų šeimos nariams Vilniaus mieste. Čia paslaugos teikiamos ir stacionaro skyriuje.

Reanimacijos skyrius / E. Genio / LRT nuotr.
Praėjusių metų pabaigoje atidarytas kompleksinės priežiūros centras vaikams ir paaugliams, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, ir jų šeimos nariams Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filiale, ten teikiamos ambulatorinės ir dienos stacionaro paslaugos.
Policija: „Kovojame su pasekmėmis“
Kaip minėta, ne tik medikai, bet ir kitų sričių atstovai pripažįsta, kad nepilnamečių narkotikų vartojimo problema Lietuvoje jau tapo itin opi, o svaiginimosi ir platinimo tempai yra sunkiai sustabdomi.
„Policija irgi mato, kad mes kovojame su pasekmėmis, ta problema turbūt yra nuo šių metų pradžios, kai mes daug informacijos teikėme viešajai erdvei, kai buvo Klaipėdos miesto ugdymo įstaigose atlikti vadinamieji narkotiniai testai ir pateikti rezultatai“, – apibendrino Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė.
Minėto Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro atlikto tyrimo metu narkotinių medžiagų pėdsakų buvo aptikta 27-iose iš 28 tirtų uostamiesčio mokyklų, dažniausia aptikta medžiaga – kokainas.
Anot R. Bekėžienės, problemų dėl narkotikų yra ir progimnazijose, ir gimnazijose. Apie tai, kad kvaišalai gali būti platinami kai kuriose mokyklose, policijos pareigūnams pripažino patys tų švietimo įstaigų atstovai.

Policijos pareigūnai / E. Genio / LRT nuotr.
Tai, kad nepilnamečiai platina kvaišalus savo bendraamžiams, įrodo ir policijos užfiksuoti faktai.
Šiemet pareigūnams yra įkliuvęs ir itin jaunas kvaišalų platintojas iš Klaipėdos, kuriam – vos 15 metų.
Atlikus kratą pastarojo gyvenamojoje vietoje, pareigūnai rado apie 200 g kanapių, kokaino, tris trintuves, dvejas svarstykles bei įtariama nedidelės šaunamosios galios ginklą.
Tačiau policijos dėmesys tuomet už narkotikų platinimą dėl jauno amžiaus atsakyti dar negalinčio jaunuolio nesustabdė.
Pareigūnai turėjo duomenų, kad minėtas nepilnametis, sulaukęs 16 m., ir toliau vykdė nusikalstamą veiką – 2023 m. birželį užfiksuota, kaip jis Klaipėdoje, įtariama, pardavė kitam asmeniui kanapių.
2023 m. rugpjūčio pabaigoje Klaipėdoje pareigūnai antrą kartą sulaikė šį nepilnametį, pas kurį kratos metu rado galbūt platinimui paruoštų kanapių, peilį bei dujų balionėlį. Atlikus kratą jo gyvenamojoje vietoje, rasta kanapių ir elektroninės svarstyklės.
Jaunuoliui pareikštas įtarimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti.

Marihuana / AP nuotr.
Pasak R. Bekėžienės, uostamiestyje šiuo metu yra fiksuojama problema tiek dėl narkotikų vartojimo, tiek dėl jų platinimo.
Kaip žinoma, narkotinės medžiagos neretai platinamos internetu – prekeiviai ir jų klientai susitaria dėl prekės per „Snapchat“, „Telegram“ ir kitas susirašinėjimo programėles. Šioje erdvėje veikiančiųjų schemas atsekti nėra lengva, tačiau pareigūnai tvirtina kontroliuojantys šiuos procesus.
Tėvai slepia savo vaikų priklausomybę
Nerimą kelia ir jaunuolių itin pamėgtos elektroninės cigaretės. Neretas atvejis, kai jos yra užpildomos kanabinoidais ar kitomis panašiomis medžiagomis ir taip pat paauglį gali nuvesti tiesiai į medikų rankas.
„Kiek man teko domėtis ir kiek medikai minėjo, problema yra ta, kad tos medžiagos labai greitai išsiskaido ir nepavyksta jų nustatyti. Tų skysčių parsisiunčia per internetą ar įsigyja kitais būdais ir maišo patys nepilnamečiai. Tai vienu kartu tos medžiagos patenka daugiau, kitu – mažiau, problema, kad jie patys tampa „chemikais“ ir padaro tas dozes tokias, kad jos gali sukelti sveikatos sutrikimų, ir gana sudėtingų“, – dėstė Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkė.

Elektroninės cigaretės / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
R. Bekėžienė akcentuoja, kad pagalbos, siekiant mažinti narkotikų vartojimą, tikimasi ir iš nepilnamečių tėvų, mat būtent jie greičiausiai gali pastebėti pakitusį savo atžalos elgesį ir turėtų į tai sureaguoti, bendradarbiauti su ugdymo įstaiga, policija.
„Mes turime informacijos, kad tėvai nenori informuoti ir tą slepia. Kiek teko kalbėti su medikais, tėvai bijo, kad jiems bus taikoma atsakomybė už tai, kad vaikai vartoja narkotikus, kad turi priklausomybę. Kartais net ir iš gydymo įstaigų negauname informacijos apie tai, kokie vaikai yra pakartotinai atvykę į gydymo įstaigą ir tai rodo, kad tai yra tų vaikų problema“, – pasakojo pašnekovė.
Tokiu elgesiu tėvai kenkia ne tik pačiam nepilnamečiui, bet ir jo artimiesiems, visuomenei, mat negydomas toks vaikas, tikėtina, rinksis asocialų gyvenimo kelią, gali pradėti nusikalsti.
R. Bekėžienė patikino, kad apie vaiko priklausomybes tarnyboms pranešę nepilnamečio tėvai sulauks ne bausmės, o įvairių institucijų pagalbos sprendžiant šią bėdą.
Ant eilinio platintojo prekystalio – kilogramai narkotikų
Augant narkotikų vartojimo ir jų platinimo problemai Lietuvoje, teisėsaugai pavyksta išaiškinti vis daugiau kvaišalų vartotojų, platintojų ir tai organizuojančių grupuočių.
Teisėsaugininkų surinkti duomenys atskleidžia smarkiai išsikerojusį narkotikų platinimo tinklą, platintojų metodus ir gudrybes ilgam laikui prisivilioti priklausomais tampančius asmenis.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausioji prokurorė Inga Mačiulienė LRT.lt teigė, kad narkotikų prekeiviai ir kvaišalus vartojantys asmenys dažnai turi ne vienos rūšies narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
Dar vienas ramybės neduodantis faktas yra tai, kad pastebimas narkotikų, įskaitant kanapes, kiekių narkotikų rinkoje augimas bei kvaišalų „tobulinimas“ siekiant padidinti priklausomybę.
„Iš eilinių narkotikų prekeivių paimami kiekiai skaičiuojami ne gramais ar dešimtimis gramų, o dažnai ir kilogramais. Į nelegalią rinką ateina kanapės, kurių sudėtyje yra naujų sintetinių narkotikų, skatinančių priklausomybę. Tokių medžiagų plitimas itin didina rizikas tarp nepilnamečių bei jaunimo, šiais laikais itin liberaliai žiūrinčio į tokius narkotikus kaip kanapės. Daugėja atvejų, kai nepilnamečiai, pavartoję tokių modifikuotų narkotikų, pristatomi į gydymo įstaigas dėl apsinuodijimų“, – pastebėjo I. Mačiulienė.
Tiek į Lietuvą atgabenti kvaišalai, tiek čia užauginti narkotiniai augalai gali būti platinami arba siekiami platinti ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių gyventojams.
Pirkėjas ir pardavėjas nė nesusitinka
Ne vienerius metus nusikaltimus, susijusius su nepilnamečiais, tirianti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Rita Ušinskienė pastebėjo, jog beveik visais atvejais proceso metu asmenys neatskleidžia, kokiu būdu pas juos pateko narkotinės ar psichotropinės medžiagos, dažniausiai nurodo, kad rado ar pirko iš nepažįstamo asmens.
Anot prokurorės, dažniausiai kvaišalų pardavėjai, veikiantys per susirašinėjimo programėles, jose pasivadina specialiais kodiniais pavadinimais, kurie kvaišalų pirkėjams sufleruoja, kur galima nelegaliai įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Narkotikai „Telegram“ susirašinėjimo kanaluose ir grupėse / E. Blaževič / LRT nuotr.
„Vienoje byloje, kurioje teko palaikyti valstybinį kaltinimą, būtent per vieną iš tokių programėlių tuo metu vienuoliktoje klasėje besimokęs nepilnametis vaikinas platino kvaišalus. Tąkart buvo nustatyta, kad nepilnametis pardavė kokaino pilnamečiui asmeniui. Už tokį tyčinį sunkų nusikaltimą nepilnamečiui buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymas atidėtas“, – pasakojo R. Ušinskienė.
Remiantis bylų duomenimis, anksčiau narkotinių medžiagų perdavimas vykdavo asmenims gyvai susitikus susitartoje vietoje, tačiau dabar pastebima ir tai, jog minėtos medžiagos perduodamos nurodant vietos koordinates, kur jos bus paslėptos.
Dažniausiai nepilnamečiai įkliūva su tokiomis narkotinėmis medžiagomis kaip marihuana, rečiau – kokainas.
Mokyklose stiprins kontrolę
Nors specialistai akcentuoja, kad jau kurį laiką tarp nepilnamečių plinta elektroninės cigaretės, į kurias įmaišoma narkotinių medžiagų, vis dėlto SAM šiuo metu dar tik rengia priemonių planą, kuris numatys priemones, galinčias užkirsti kelią šiam svaiginimosi būdui.
„Šiuo metu yra rengiamas Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais planas 2023–2026 m. laikotarpiui, kurio prioritetinėmis veiklos sritimis siūloma pripažinti narkotinių medžiagų ir elektroninių cigarečių vartojimo mažinimą tarp vaikų ir jaunimo, sutelkiant įvairių institucijų dėmesį, ir parengti priemones, skirtas šiems iššūkiams spręsti“, – aiškino SAM atstovai.
Tiesa, SAM yra parengusi ir jau įgyvendina kitų planų ir programų, kurios yra skirtos narkotikų vartojimui mažinti. Neseniai naujas priemones pristatė ir kitos institucijos.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) inicijuoja bandomąjį narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos mokyklose mechanizmą.

Mokiniai / K. Kavolėlio / BNS nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė neseniai paskelbė apie bandomąjį projektą, kuris turėtų prasidėti spalį Vilniaus, Alytaus ir Klaipėdos rajono mokyklose.
„Spalį startuos prevencinis projektas, kurio tikslas – sukurti ir patikrinti narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos mokyklose mechanizmą“, – sakė ministrė.
Pasak A. Bilotaitės, šiais metais 75 nepilnamečiai yra įtariami padarę nusikalstamą veiką, susijusią su narkotikų turėjimu. Per visus praėjusius metus jų buvo 150.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad šiemet iš viso užregistruota 2730 nusikalstamų veikų, susijusių su narkotikais, jų kontrabanda. Lyginant su panašiu laikotarpiu pernai – augimas siekia apie 19 proc.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla tuomet vardijo ir populiariausias narkotines medžiagas Lietuvoje – heroinas, kokainas, kanapės, hašišas, metamfetaminas, amfetaminas, MDMA.
Anot generalinio komisaro, labiausiai narkotinės medžiagos yra paplitusios didmiesčiuose, tačiau sparčiai įsitvirtina ir periferijoje.
Akcentuojama, kad svarbiausias teisėsaugininkų tikslas – užkirsti kelią draudžiamoms medžiagoms į rinką. Tiesa, pastebima, jog įrodyti, kad narkotinių medžiagų sulaikant turėjęs asmuo kartu yra ir platintojas, neretai sudėtinga.
„Kartais mums sako: „Taigi visi žino, kad jis platina.“ Mums žinojimo maža. Mums tai reikia protokoluoti, dokumentuoti, nustatyti. Tai yra ilgas darbas, kartais teisme tenka konstatuoti, kad nepavyko teisinėmis priemonėmis įrodyti platinimo, ir visai kita atsakomybė tenka už narkotinių medžiagų turėjimą“, – sako R. Požėla.
Siekiant mažinti narkotikų paplitimą mokyklose, pareigūnai savivaldybes ragina užtikrinti mokyklų fizinę saugą: aptverti tvoras, įrengti kameras, taip pat bendradarbiauti su teisėsauga, siekiant užkardyti kylančias problemas.
Tarp rekomendacijų – sutartys tarp vaikų tėvų ir mokyklų, leidžiančios patikrinti vaikų daiktus.
„Vienos tvoros be nieko – tam tikras epizodas. Tvoros yra tik vienas iš komponentų. Tai yra fizinis barjeras. Šalia to turi būti vaizdo fiksavimo sistemos. Tačiau esmių esmė – kitomis priemonėmis spręsti situaciją: dalintis informacija, netoleruoti. Jeigu bus vien tvoros be sistemų – problema. Jeigu sistemos bus be tvorų – vėl problema, nes bus palengvintas patekimas į mokyklos teritoriją per ten, kur nereikia. Turi viskas veikti kompleksiškai“, – akcentavo R. Požėla.
Tiesa, neatmetama, kad narkotikų platintojus išgujus iš mokyklos, prekeiviai persikels į viešas vietas ar sustiprės prekyba internete. Todėl generalinis komisaras akcentavo, jog mažinant kvaišalų prieinamumą būtina siekti ir paklausos mažėjimo.
Psichiatras: kova – beprasmė
Anksčiau ne vienerius metus uostamiestyje veikiančiam priklausomybės ligų centrui vadovavęs, o dabar Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis teigė, kad siekis mažinti narkotinių medžiagų vartojimą – nelengva, o net ir galbūt nepasiekiama užduotis.
„Tai yra visiškai beprasmiškas veiksmas, kuris tęsiasi metų metais ir dešimtmečių dešimtmečiais ir kuris neturi jokios apčiuopiamos naudos “, – pastebėjo gydytojas.
Psichiatras neabejoja, kad bandymas narkotikams užkirsti kelią į mokyklas nesumažins šių draudžiamų medžiagų vartojimo.
„Tai išeina, kad tik mokyklos teritorijoje platinamos nelegalios psichoaktyvios medžiagos? O už mokyklos teritorijos visi laikosi garbės kodekso ir net neprieina. Taip išeina, kad jeigu dabar prie mokyklų pastatysime kameras ir aptversime tvora, problema bus išspręsta, o už mokyklos ribų platintojai tvarkingai laikosi, nes prisiėmė įsipareigojimą platinti tik mokyklos teritorijoje?“ – ironizavo A. Slatvickis.
Pašnekovas akcentavo jaunų žmonių įtaką vieni kitiems – neretai tėvų, pedagogų, policijos, medikų ar kitų specialistų aiškinimus ir bauginimus be vargo į šipulius sudaužyti gali bendraamžiai.

Ligoninė / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Yra jaunimo, kuris neturi savo pozicijos ir kurio elgesys priklauso nuo įtakos. Jeigu šalia yra pragmatikas, kuris sako, kad nereikia vartoti, tai jis ir pasakys: „Mano draugas nevartoja, tai ir aš nenoriu.“ Jeigu šalia yra vartotojas, kuris pasakys, kad „tu net neįsivaizduoji, kaip gerai“, ir tas kitas pasiduoda įtakai. Kai prevencija gąsdina ir sako, kad tas bus blogai, kitas bus blogai, po tokios gąsdinančios pamokos jie sueina į bendrą ratą ir vienas patyręs vartotojas sako: „Tu juk žinai, kad aš žolytę vartoju. Ir ką? Pažiūrėk į mane, kas man nutiko? Nieko neatsitiko.“ Išeina kognityvinis disonansas. Jie informaciją gauna, kad viskas labai blogai, o čia – pavyzdys iš gyvenimo“, – apie nepilnamečių elgesį ir galimas reakcijas į narkotikų prevenciją pasakojo gydytojas.
Būtent todėl A. Slatvickis pabrėžia būtinybę narkotikų vartojimą mažinti švelniais būdais, o ne griežtu ir bauginančiu tonu.
„Reikia suvokti problemos esmę ir ieškoti taikių sprendimų. Problema yra be abejonės. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra pavojingas tuo, kad bet kokia psichoaktyvioji medžiaga gali sukelti priklausomybę ir piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis gali turėti rimtų pasekmių sveikatai ir net gyvybei. Apie tai reikia kalbėti. Prevencija neturi vadovautis mitais ir neturi būti grįsta gąsdinimu ir mėginimu įbauginti“, – dėstė pašnekovas.
Nors žmogui pradėjus vartoti narkotikus, jo elgesys iš tiesų pasikeičia, tačiau kartais artimiesiems gali būti sunku iškart suprast, jog tai – draudžiamų medžiagų vartojimo ženklas.
Pavyzdžiui, alkoholis ir opiatai yra priskiriami prie depresantų, stimuliantų – amfetaminas, metamfetaminas ir kokainas, haliucinogenai – LSD, ekstazis bei mišraus poveikio – kanapės ir kanabinoidai.
„Sakykime, vaikas gali būti per daug aktyvus, tačiau galbūt jis visada buvo per daug aktyvus ir staiga jo aktyvumas dar šiek tiek padidėja. Kaip pamatuosime? Arba jeigu vaikas apsnūdęs… Jis gali būti ir tiesiog pavargęs“, – sakė gydytojas psichiatras.
Trečią ar ketvirtą kartą pakliuvusių reiktų negelbėti, bet leisti jiems ramiai išeiti. Suteikti pagaliau galimybę atsisveikinti su gyvenimo kančia. Kam veltui eikvoti medikų darbą, lėšas. Geriau tuos pinigus skirt onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms…