Slaptos poilsiavietės kaitina aistras (nuotraukos) (7)

267 tūkstančiai eurų. Tiek Europos Sąjungos fondų paramos lėšų buvo skirta trims rajone įrengtoms poilsio zonoms. Visas jas vienija liūdna realybė – apie privačiuose sklypuose įrengtas didžiules teritorijas beveik niekas nežino, o apleistos poilsiavietės baigia sunykti.

Poilsiavietėmis Smalininkų seniūnijos Kazikėnų ir Endriušių kaimuose bei netoli Stakių esančiame Dangutiškės kaime (Raudonės sen.) susidomėjo jas aptikę skaitytojai. Atsitiktinai poilsiavietes radę žmonės stebėjosi, kodėl didžiulės lėšos buvo skirtos nuošalioms ir likimo valiai paliktoms poilsiavietėms.

Lengviau randama tik poilsiavietė prie Kazikėnų. Endriušių ir Dangutiškės kaimų miškuose poilsiaviečių teko ieškoti pagal koordinates žemėlapyje. O norint patekti į jas – brautis per šabakštynus ir pelkėtą mišką.

Šių objektų nėra jokiuose Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro parengtuose lankstinukuose ar internete patalpintose rekomendacijose keliautojams. Apie poilsio zonas dievagojasi tik viena ausimi atsitiktinai girdėję seniūnai ir vietos bendruomenės.

Parama pasirodė ydinga

Trijų poilsiaviečių įrengimą finansavo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). „Minėti projektai įgyvendinti pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, kuri, reikia pripažinti, buvo tarp tų, kurios mažiausiai pasiteisino iš visų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonių. Parama rekreaciniams projektams skirta vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisynu, kurio nuostatos nepadėjo išvengti dažnų piktnaudžiavimo, netinkamo paramos panaudojimo atvejų, ką rodo ir jūsų pateikti pavyzdžiai“, – sakė NMA komunikacijos skyriaus viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė.

Pasak A. Mileikaitės, pastebėjus besikartojančius atvejus, kai paramos lėšomis įgyvendinami projektai neprižiūrimi, neužtikrinamas jų viešinimas, NMA rekreacinių projektų kontrolę ženkliai sustiprino. Vien pernai agentūros darbuotojai patikrino daugiau nei du šimtus iš 243 įgyvendintų projektų. Specialistai fiksavo netinkamai įgyvendintus projektus, pritaikė sankcijas. 

„Tačiau akivaizdu, kad reikalinga nuolatinė stebėsena – vėl ir vėl fiksuojami atvejai, kai teritorija apleista, nešienaujama, infrastruktūros objektai yra aplūžę, neužtikrinamas objekto pasiekimas. Atsižvelgiant į paramos lėšų panaudojimo pavyzdžius, kaip ne kartą viešai komunikavo ir NMA direktorius, tokio pobūdžio parama nėra tikslinga ir reikalinga“, – tikino A. Mileikaitė.

Padėtis dėl projektų Jurbarko rajone agentūrai žinoma, paskutinį kartą jie patikrinti 2016 m. pabaigoje ir šių metų pradžioje. Vedėjos teigimu, taikytos ir taikomos priemonės siekiant, kad paramos gavėjai ištaisytų nustatytus pažeidimus. Tačiau dviejų projektų įgyvendinimo ir priežiūros laikotarpiai jau yra pasibaigę.

Projektą Kazikėnuose „Tausojantis miško naudojimas plėtojant visuomenei skirtą rekreacinę infrastruktūrą“ įgyvendinusiai Vitalijai Tertelytei išmokėta 86 tūkst. Eur. Veiklą paramos gavėja privalėjo vykdyti iki 2017-ųjų sausio 19 d.

NMA specialistai poilsiavietę tikrino keturis kartus ir nustatyta, kad teritorija apaugusi, nesutvarkyta aplinka. „Pažeidimai buvo taisomi, pareiškėja taip pat pateikė įrodymus dėl projekto viešinimo“, – tikino A. Mileikaitė.

Projektą „Miško ekologinės ir rekreacinės vertės didinimas plėtojant gamtą tausojančią rekreacinę infrastruktūrą“ Endriušių kaime įgyvendino UAB „Laisvas paukštis“. Šiam projektui skirti 88 tūkst. Eur.

„Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, skirta 40,5 tūkst. Eur sankcija. Iš viso projektas tikrintas keturis kartus. Veiklą paramos gavėjas privalėjo vykdyti iki 2017-ųjų vasario 2 d. Todėl ir šiuo atveju jo įsipareigojimai, susiję su gauta parama, yra pasibaigę“, – sakė A. Mileikaitė.

Šalia Stakių įgyvendinto projekto „Dangutiškės kaime esančio miško sutvarkymas ir pritaikymas rekreacijai“ sumanytojas Romualdas Jablonskis gyvena Kretingos r. Projektui įgyvendinti jam buvo išmokėti 93 tūkst. Eur.

Tikrinti, kaip įgyvendinamas projektas, NMA specialistai teigia čia buvę tris kartus. Paskutinį kartą – 2016-ųjų spalį. Tuomet buvo užfiksuoti tradiciniai tokiems objektams pažeidimai – apleista, neprižiūrima, apaugusi žolėmis teritorija, ant tako vietomis užvirtę medžiai, dalis įrenginių nebetinkami naudoti. 

„Pareiškėjas pateikė informaciją apie jų ištaisymą. Kadangi paramos gavėjo įsipareigojimai dar tęsiasi, atsižvelgdama į gautą informaciją agentūra atliks papildomas patikras“, – sakė A. Mileikaitė.

Sužinojo atsitiktinai

Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė tikina negirdėjusi nė apie vieną iš trijų rajone įkurtų poilsio zonų, todėl informacija apie keletą metų egzistuojančias nuošalias poilsiavietes ją gerokai nustebino.

„Mes gi nuolat prašome, kad apie poilsiavietes būtų pateikiama informacija, įtraukiame į lankstinukus, į maršrutus keliautojams. Apie minėtas poilsiavietes jokios informacijos niekada neturėjome“, – sakė G. Mačiulaitienė.

Pasak direktorės, sunku suprasti, kodėl projektus įgyvendinę asmenys niekada nesikreipė dėl viešinimo. Galima tik spėlioti, kad galbūt jie nenorėjo, jog apie objektus būtų plačiai žinoma.

Paklausta apie šalia Smalininkų esančias poilsiavietes, pečiais gūžčiojo ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro kultūrinių renginių koordinatorė Gina Meškauskienė. „Pirmą kartą girdžiu. Kur jos yra? Galbūt galėtume savo veiklai panaudoti“, – nustebusi svarstė pašnekovė.

Kiek daugiau žinojo Smalininkų seniūnas Saulius Jarutis. Valdininkas tikino apie poilsiavietes išgirdęs prieš porą metų. Tačiau nei kada jos įrengtos, nei kas tai padarė, pasakyti negalėjo. „Galbūt miškininkų projektas, tikrai nežinau“, – svarstė seniūnas.

Padėtimi stebėjosi ir Smalininkų bendruomenės pirmininkė Vanda Stonienė. Apie Kazikėnų poilsiavietę ji sužinojo atsitiktinai, apie Endriušiuose esančią poilsio zoną apskritai nebuvo girdėjusi.

„Bendruomenės niekada niekas apie tai neinformavo. Buvome tik į Kazikėnus dviračiais nuvažiavę, radome tą poilsiavietę. Bet niekada ten jokių bendruomenės renginių nebuvo“, – tikino moteris.

Ne ką daugiau apie prie Stakių įrengtą poilsiavietę galėjo pasakyti Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas: „Kažkada važiuodami pro šalį pastebėjome, bet per laukus nepriėjome. Reiktų aiškintis, kam priklauso objektas“.

Stakių bendruomenės atstovai kalbėti apie poilsiavietę nenorėjo, tai daryti sutiko su sąlyga, kad jų vardai ir pavardės nebus skelbiami. „Nenorime problemų, maža kas, tokie pinigai čia. Dar kokie kerštai prasidės“, – sakė stakiškis.

Pasak kalbintų žmonių, buvo didelis atradimas, kai sužinojo apie poilsiavietę. „Kažkas kažkur per „facebookus“ išlindo. Dabar matėme, kad prie pašto kabo skelbimas apie poilsiavietę. Tačiau jis tikrai neseniai atsirado. Gal atsirado, kai ruošdami straipsnį kažką užjudinote“, – svarstė stakiškis.

Apgavo skulptorių

Apie paslaptingas šimtus tūkstančių eurų kainavusias poilsiavietes sukasi ne tik įtarimai dėl galimai netinkamai panaudotų lėšų, bet ir apgavystės šleifas. Vienai poilsiaviečių prie Smalininkų medines skulptūras daręs Viešvilėje gyvenantis skulptorius Juozas Budzinauskas užmokesčio už savo darbą taip ir negavo.

„Jau gerai nepamenu, tai gan seniai buvo. Teko tuomet bendrauti greičiausiai su darbų vykdytoju. Aš jiems dalį skulptūrų dariau, pamokiau, kaip daryti kitas. Sumokėjo avansą, o paskui dingo – tai esą nebūdavo Lietuvoje, tai neatsiliepdavo, paskui apskritai telefonas buvo išjungtas. Numojau ranka, ir tiek“, – sakė skulptorius.

Antrą kartą nesiimtų

Projektą Dangutiškės kaime įgyvendinęs kretingiškis R. Jablonskis tikina norėjęs gero, tačiau tik patyręs nuostolių ir vargo. Esą NMA finansavo vos apie 60 proc. poilsiavietės įrengimo išlaidų.

„Mačiau panašių projektų Kretingos rajone. Kadangi turėjau keletą miškų įvairiose Lietuvos vietose, parašiau kelis projektus ir laimėjo projektas Jurbarko rajone. Norėjau padaryti gerą žmonėms – aptvarkyti mišką, įrengti poilsio zoną. Darbai sudėtingi buvo, trys pjovėjų brigados pabėgo, kol galiausiai radau darbininkus, kurie sutvarkė taip, kaip reikėjo. Gavau tik dalinį projekto finansavimą, kai kitiems iki šimto procentų finansuodavo, ir vargą nuolat prižiūrėti. Todėl dabar tikrai tokio dalyko nekartočiau“, – sakė R. Jablonskis.

Vyras tikina vykdantis reikalavimus ne tik prižiūrint poilsiavietę, bet ir viešinant projektą. Esą viešinimui pagal reikalavimus pakanka skelbimų Stakiuose, o poilsiavietės teritoriją kartu su sūnumi jis šienauja du kartus per metus.

„Užpraeitą savaitgalį buvome, apšienavome, kiek galėjome. Ir žmonių ten lankydavosi, yra tekę ne vieną kartą šiukšles išvežti“, – sakė R. Jablonskis.

Tačiau nepanašu, kad apie šienavimą kretingiškis sakė tiesą. Pirmadienį poilsiavietėje lankantis nebuvo matyti nė menkiausios šienavimo žymės. Žolės ir kiti augalai vešėjo nepaliesti, ant medinio tako gulėjo nulaužtos medžių šakos. Šiukšlinėse likę tuščių butelių nuo alkoholinių gėrimų, o viename iš keleto švarutėlių lauko tualetų dulkėjo praplėštas cemento maišas.

Jokių ženklų, kad čia neseniai kas nors lankėsi, nebuvo.

Suarė kelią

R. Jablonskis dėl poilsiavietės būklės negaili karčių žodžių vietiniams gyventojams. Ypač aplinkinius laukus dirbantiems ūkininkams. Pastarieji esą suarė iki miške įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės ėjusį keliuką.

„Dabar nėra kaip privažiuoti. Nesuprantu, kodėl taip padarė. Be to, anksčiau buvo išvartę keletą suolų, skulptūrų, teko iš naujo įbetonuoti“, – žmonių elgesiu stebėjosi R. Jablonskis.

Vyro žodžius dėl kelio patvirtina palydovinės nuotraukos. Anksčiau keliukas iki miško iš tiesų buvo. „Buvau net gavęs apdovanojimą už vieną gražiausiai sutvarkytų ir rekreacijai pritaikytų miškų. Medalį su diplomu gavau. Tačiau realiai tik prisidirbau sau vargo ir problemų“, – sakė R. Jablonskis.

Kretingiškio įsipareigojimai baigsis po poros metų – 2019-ųjų gruodį. Iki to laiko poilsiaviete gali laisvai naudotis visi norintys ir sugebantys ten patekti.

Vienija regionas

R. Jablonskis tikina nieko bendro neturintis su Endriušių ir Kazikėnų kaimuose esančiomis poilsiavietėmis. Esą tai, kad jis pats ir kitas aikšteles įrengę žmonės dirba Klaipėdos krašte – tik sutapimas.

Endriušių kaime poilsiavietę įrengusi UAB „Laisvas paukštis“ registruota Klaipėdoje. Su V. Tertelytės pavarde susijusios įmonės taip pat registruotos pamaryje – Klaipėdoje ir Šilutės rajonuose. Nei su UAB „Laisvas paukštis“ atstovais, nei su V. Tertelyte redakcijai susisiekti nepavyko.

Lukas PILECKAS