Prieš 214 metų, 1811 m. spalio 1-ąją, prie dešiniojo Nemuno intako Šventosios žiočių Prūsijos karaliaus nurodymu pradėjo veikti Smalininkų vandens matavimo stotis (VMS). Tai – ilgiausiai be pertrūkių veikianti ir garsiausia vandens matavimo stotis Lietuvoje, kurios surenkamais duomenimis iki šiol remiasi įvairių šalių hidrologai.
Iššūkiai ankstyvaisiais metais
Kaip rašo meteo.lt, ankstesniais laikais vandens lygiui matuoti Smalininkų VMS buvo naudojamos kelios skirtingame aukštyje įrengtos matuoklės. Kadangi jas dažnai pažeisdavo ledonešiai, viršutinę jų dalį tekdavo atstatyti beveik kasmet. Dauguma senųjų matuoklių buvo pritvirtintos prie stambių akmenų – kai kurie iš jų išlikę iki šių dienų, primindami pirmuosius stoties veiklos dešimtmečius.
Pokyčiai XIX a. pabaigoje
1888 m. pastačius Smalininkų uostą ir 400 metrų ilgio pylimu atskyrus dalį Nemuno vagos nuo kranto, vandens matavimo stotis atsidūrė uosto teritorijoje. Tuo metu ji buvo rekonstruota: pastatyti akmeniniai laiptai, o matuoklės pritvirtintos prie mūrinių turėklų. Šis sprendimas užtikrino stoties patvarumą ir patogesnį matavimų atlikimą.
Potvyniai ir atgimimas
1979 m. didysis potvynis smarkiai apgadino Smalininkų VMS įrenginius – kurį laiką jie buvo nenaudojami. Vis dėlto 2004 m. stotis buvo restauruota ir paskelbta Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektu, taip įamžinant jos istorinę ir mokslinę reikšmę.
Šiuolaikiniai matavimai
Šiandien Smalininkų VMS matavimus atlieka automatizuota įranga, kuri vandens lygio duomenis realiu laiku perduoda hidrologams. Taip užtikrinamas nepertraukiamas stebėjimas ir tiksli informacija apie Nemuno tėkmės pokyčius.
