Balandžio 13-ąją gamta tarsi pati pakvietė smalininkiečius ir viešviliečius į susitikimą – pavasario oras buvo toks gaivus, kad suplanuotai „Dviejų valsčių pynei“ niekas negalėjo sutrukdyti. Ir iš tiesų – gausus būrys žmonių iš Smalininkų ir Viešvilės leidosi į žygį, pažinčiai ir naujoms idėjoms sujungusį dviejų seniūnijų bendruomenes.
Ne šiaip žygis
Smalininkai ir Viešvilė – išskirtiniai miesteliai Jurbarko krašte, vienijami to paties istorinio Mažosios Lietuvos regiono, išsiskiriantys kultūriniu ir architektūriniu savitumu. Čia gyvenantys žmonės saugo išlikusį unikalų paveldą ir kuria naujas savitas ir prasmingas tradicijas.
Žygio idėja gimė iš paprasto, bet gilaus noro: sutelkti kaimynines bendruomenes, paskatinti žmones išeiti iš namų, pažinti vieni kitus, pasidalyti šypsenomis ir istorijomis. Renginį suorganizavo asociacija „Smalininkietis“, aktyviausi idėjos autoriai – Raimonda Karvelienė ir Tomas Antanavičius, kuriems labai rūpi gyvas, žmogiškas ryšys tarp Smalininkų ir Viešvilės gyventojų. Šis žygis – bandymas rasti bendrų veiklos taškų, o svarbiausia – susitikti, pabūti kartu.
Asociacijos „Smalininkietis“ narys T. Antanavičius pasakojo, kad idėja suorganizuoti žygį į kaimyninį Viešvilės miestelį buvo jau seniai. Tačiau keliauti iki Viešvilės ir atgal būtų daugiau nei 17 kilometrų, o tai nemenkas iššūkis neturintiems žygeiviškos patirties. Todėl susitikimui buvo pasirinkta pusiaukelė.
Į žygį susirinko pačių įvairiausių dalyvių – nuo mažų vaikų iki senjorų, po vieną ir šeimomis, su augintinais, nuo pėsčiųjų iki važiuojančių dviračiais, paspirtukais ir net mamytės su mažyliais vežimėliuose. Iš viso įveikta apie 9 kilometrus – ne dėl sportinių rezultatų, o dėl to, kad šis kelias simboliškai vedė vienus pas kitus.
Naujos bendruomenės
„Užmezgėme ryšį su Viešvilėje neseniai įsikūrusia asociacija „Karšuva“. Turim daug ką bendro – abi asociacijos yra neseniai veikiančios, bet aktyvios ir turinčios bendrų tikslų. Asociacija „Smalininkietis“ vienija daugiausia miestelio naujakurius, kurie atvykę gyventi į Smalininkus iš kitur. Turim minčių ir idėjų, bendradarbiaujam ir su miestelio senbuviais, ir daugiau veiklos patirties turinčiu Smalininkų bendruomenės centru. Žygyje buvo kviečiami dalyvauti visi bendruomenės nariai“, – pasakojo asociacijos „Smalininkietis“ pirmininkė Simona Antanavičė.
Asociacija „Karšuva“ veiklą pradėjo dar tik šių metų sausį. „Esam dar visai neseniai įsikūrę, todėl mums labai džiugu buvo, kad kaimynai pakvietė mus bendradarbiauti ir surengti bendrą renginį. Abiejų asociacijų veiklos tikslai labai panašūs – kad ir patiems, ir vaikams, ir senjorams būtų gera savo miesteliuose gyventi, o bendri renginiai leidžia ir patirtimi pasidalinti, ir jos pasisemti. Turime daug pažįstamų tarp smalininkiečių, kai kurie kilę iš Viešvilės, natūraliai kyla bendrystės idėjos“, – sakė asociacijos „Karšuva“ pirmininkė Giedrė Lukošienė.
Prie Kasiko
Galutinis žygio taškas – jauki ir gamtos apsuptyje esanti poilsiavietė prie Kasiko upelio. Ten laukė ne tik atsikvėpimas, bet ir puikiai apgalvota, šilta ir draugiška aplinka. Didžiulis puodas kvapnaus troškinio, paruoštas Vitos ir Gražvydo Ažnų, garuojanti žolelių arbata, laužo spragsėjimas ir žmonių šurmulys virto tikra bendruomenės švente. Buvo galima matyti, kaip nepažįstami žmonės sveikinasi, kalbasi, kaip vaikai kartu žaidžia, o suaugusieji dalijasi istorijomis ir prisiminimais.
Susitikę smalininkiečiai ir viešviliečiai apsikeitė simbolinėmis dovanomis. Smalininkų bendruomenei teko senoviniai, rankų darbo vinys, kuriais būdavo tvirtinami traukinio, vietinių vadinto siauruku, bėgiai, o „Karšuvos“ asociacijai įteiktas simbolinis Smaliukas ir Smaliuko kojinės, kurias paruošė auksarankė Violetos galerijos Smalininkuose šeimininkė Violeta Schuetz. Dėmesio sulaukė ir vaikai, smagiai žaidę žaidimą „Nešu nešu kiaušį“ ir pradžiuginti dovanėlėmis. Tiesa, jas teko susirasti patiems, nes buvo paslėptos visoje poilsiavietės teritorijoje.
Nebuvo jokių barjerų – nei amžiaus, nei gyvenamosios vietos. Čia visi buvo savi. Ir tai galbūt buvo svarbiausia tą dieną – pajautimas, kad esame viena bendruomenė, viena žmonių pynė, kur kiekvienas bendrystės siūlas svarbus.
Tradicijos pradžia?
Tokie susitikimai neša ypatingą žinią: gyvas, nuoširdus bendravimas vis dar yra mūsų vertybė. „Dviejų valsčių pynė“ ne tik sujungė Smalininkus ir Viešvilę – ji sujungė čia gyvenančius žmones. Tai tik patvirtina, kad net ir šiuolaikiniame greitame pasaulyje mums reikia tikrų susitikimų, bendravimo be ekranų, be skubos, su laiku vienas kitam.
„Mes visi vis dar esam pilni šiltų įspūdžių, dalijamės nuotraukomis. Buvo taip gera, šilta ir smagu susitikti, bendrauti ir šnekėtis, patirti gyvą ryšį, kurio kartais taip trūksta. Asociacijos „Smalininkietis“ ir „Karšuva“ yra dar ne taip seniai įsikūrusios, džiugu, kad galime pasidalinti patirtimi, pasitarti, pasimokyti vieni iš kitų. Mokomės ir iš daugiau patirties turinčių asociacijų. Mūsų tikslas tas pats – gyventi gražiuose, jaukiuose, augančiuose miesteliuose“, – pasakojo R. Karvelienė.
„Labai džiaugiuosi šiuo žygiu ir naujai užsimezgusiais kontaktais. Sutarėme bendradarbiauti su asociacija „Smalininkietis ir renginius organizuodami, ir projektus ruošdami bei įgyvendindami. Mes nesijaučiame konkurentais, nes mums norisi labai panašių dalykų“, – sakė asociacijos „Karšuva“ vadovė G. Lukošienė.
Galbūt šis žygis taps gražia tradicija, kuri primins, kad gyvename ne tik savo kiemuose, bet ir platesnėje bendruomenėje. Kiekvienas nueitas žingsnis, pokalbis nuties tvirtesnius tiltus tarp žmonių. O tai – pagrindas bet kokiai bendrystei.
O naujosios asociacijos jau planuoja veiklas ateičiai. Viešvilėje dar balandžio mėnesį vyks vaikų Velykėlės, žvejų varžybos, o smalininkiečiai pasakojo kaupiantys idėjas būsimiems dailininkės Lidijos Meškaitytės atminimo metams.
Turiningesnis laisvalaikis, senųjų tradicijų puoselėjimas, istorinės atminties išsaugojimas, jaukesnės aplinkos kūrimas – pirmiausia mūsų pačių atsakomybė. Tuo įsitikinę aktyvūs dviejų Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto miestelių bendruomenių nariai.
Ligita Gražulevičienė
