Sugrįžimų laikas sujungė krašto praeitį ir šiandieną (2)

Rugpjūčio 21–25 d. Jurbarke nuaidėjo tradicinė krašto šventė „Sugrįžimų laikas“, sujungusi krašto praeitį ir šiandieną, paminint iškilų menininką, tapytoją, dekoratorių ir skulptorių Pranciškų Mikutaitį bei Išeivijos metus, kitas ne tik Jurbarkui, bet ir visai Lietuvai svarbias datas.

Menas Dievui

Šventiniai renginiai prasidėjo ketvirtadienį, rugpjūčio 21 d., parodos „Menas Dievui. Pranciškaus Mikutaičio kūryba“ atidarymu. Jurbarko krašto muziejus, paminėdamas šio kūrėjo metus, surengė ekspediciją ir surado net 60 vertingų eksponatų. 40 jų atkeliavo iš Jurbarko, Šiluvos, Sudargo, Šakių, Kaimelio ir Barzdų bažnyčių bei privačių kolekcijų.

Per parodos atidarymą Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio mėgėjų teatro aktoriai scenoje atgaivino Pranciškaus Mikutaičio gyvenimo istoriją, meniškai papildytą jurbarkiečio, tūbos virtuozo Giedriaus Steponaičio ir koncertmeisterio Lino Dužinsko atliekama muzika.

Po šio renginio Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kieme skambėjo Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos orkestro „Šventė“ ir svečių iš Hainuvkos (Lenkija) muzika.

Vakarą praturtino ir meno mokyklos šokėjų kolektyvo pasirodymas bei Jurbarko kultūros centro bigbendas „Jada“. Koncerto metu žiūrovus ir atlikėjus pasveikino ir Jurbarko miesto partnerio Krailsheimo (Vokietija) meras Jorgas Štoileris, atvykęs su delegacija. Jis, dėkodamas už kvietimą, pabrėžė bendradarbiavimo svarbą tarp Europos šalių šiuo sudėtingu laikmečiu.

Šventišką pirmosios dienos programą vainikavo vasaros kino festivalio „Sidabrinės gervės naktys 2025“ filmų peržiūra po atviru dangumi, dovanojusi jaukią vasarišką kino patirtį.

Kietesni už akmenį

Rugpjūčio 22-ąją prie partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto vadavietės įvyko iškilminga pirmosios pakopos puskarininkių kurso baigimo ceremonija. Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla vadavietę ir prezidentūra tituluojamą bunkerį kariams svarbiai ceremonijai pasirenka jau antrą kartą.

Penktadienio rytą kurso baigimo pažymėjimai buvo įteikti 88 kursantams. Iškilminga ceremonija surengta atkartojant su sovietiniais okupantais kovojusių partizanų tradicijas. Atvykusių karių vienoje svarbiausių partizaninių kovų už Laisvę vietoje laukė trispalve užtiesta kėdė, ant kurios buvo padėtas kryžius ir vado pistoletas.

Šios detalės atkartojo su sovietiniais okupantais kovojusių partizanų priesaikos tradiciją – kai Laisvės kovotojai, duodami priesaiką, pasižadėdavo iki paskutinio ginti tėvynę.

Į ceremoniją atvykęs Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sveikindamas kursantus sakė, kad nuo šiol jų pečius užguls atsakomybė ne tik už save, bet už karius, kuriems jie vadovaus. Generolas sakė, kad greičiausiai dauguma jų ves skyrių – mažiausią kariuomenės vienetą, tačiau perspėjo nesuklysti – tai yra pagrindinė kariuomenės ląstelė. Nes stiprūs skyriai sudaro būrius, būriai kuopas, kuopos batalionus.

Geras seržantas – vienas kertinių elementų kariuomenėje. Jis vadovauja svarbiausiam junginiui – skyriui. Jis prižiūri ir valdo sudėtingą techniką. Jis – pirmasis, pasitinkantis jauną karį ir jauną karininką, iš jo jie semiasi patirtį. Jis – pavyzdys ir kariui, ir civiliui.

Šimkaičių girios bunkeris buvo paskutinis Jono Žemaičio-Vytauto prieglobstis. Čia partizanų vadas išbuvo nuo 1951 m. gruodžio mėn. iki 1953 m. gegužės 30 d., kuomet bunkeris buvo išduotas, o vadas suimtas įmetus į bunkerį migdomųjų dujų granatą.

J. Žemaičio-Vytauto vadavietę daugybę metų prižiūrinti ir puoselėjanti vadžgiriškė Lina Lukošienė kariams linkėjo būti akmeniu, net jei ir nedideliu. Nes nedidelis akmuo – didelius vežimus išverčia.

„Linkiu būti tokiais stipriais akmenimis, kad išvirstų visi okupacinių ar kitokių blogų tikslų turintys vežimai“, – sakė moteris.

Bunkerio prižiūrėtoja džiaugėsi, kad iškilminga karių ceremonija prie vadavietės jau tampa tradicija, taip dar labiau įprasminamas J. Žemaičio-Vytauto atminimas, o bunkeriui suteikiama gyvybės.

Tiesa, tądien, gyvasties partizaniškoje prezidentūroje netrūko. Vadžgirio bendruomenė tradiciškai pakvietė čia minėti Baltijos kelio ir Juodojo kaspino dieną, renginį, į kurį suguža daugybė patriotiškai nusiteikusių žmonių.

Šįkart susirinkusieji išgirdo ir atsiųstą Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kreipimąsi.

„Puikiai suprantu ir žinau, kad ne kalbos, o kasdieniai darbai rodo mūsų santykį su istorija ir valstybe. Todėl naudodamasis proga dar kartą dėkoju visiems žmonėms, kurių pastangomis ši unikali vieta yra traukianti ir telkianti bendruomenes. Kartu tai dar vienas priminimas, kad visi – taip pat ir vietos bei valstybės institucijos turi daryti savo darbus“, – rašoma Prezidento laiške.

Apie susitelkimą renginio dalyviai galėjo pamąstyti ir stebėdami Kelmės r. Tytuvėnų kultūros centro spektaklį „Erinijos. 1863 sukilimo interpretacija“.

Vėliau laukė vietos bendruomenės surengta miško vakarienė ir naktinis žygis nuo bunkerio iki Vadžgirio. Būtent naktimis sovietų okupuotoje Lietuvoje paprastai slapstydamiesi nuo priešo judėdavo šalies laisvę gynę partizanai.

Tradicija, pakvietusi į Dvaro parką

Šeštadienis prasidėjo tradicine amatininkų muge, viliojusia įvairiomis prekėmis, skoniais, kvapais ir spalvomis. Mugėje lankytojus pasitiko ne tik prekybininkai, bet ir įvairios įstaigos, pristačiusios savo veiklą. Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras kvietė prisiminti atliekų rūšiavimo abėcėlę, Jurbarko LIONS klubas siūlė nemokamai atlikti kraujo tyrimus diabeto prevencijai, o Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos diakonija „Jurbarko Sandora“ pristatė teikiamas socialines paslaugas.

Šalia Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro skambėjo muzika, kurią dovanojo Jurbarko r. kultūros centrų kolektyvai, sukūrę jaukią ir šventišką atmosferą.

Mažieji šventės dalyviai galėjo džiaugtis kitapus Mituvos upės įsikūrusiu batutų parku, o aktyvesni rinkosi pasiplaukiojimą baidarėmis Mituvos upe. Savo veiklą pristatė ir pareigūnai – su jurbarkiečiais bei miesto svečiais bendravo Jurbarko r. priešgaisrinės tarnybos, Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, policijos komisariato pareigūnai bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono kariai.

Itin didelio ne tik žiūrovų, bet ir dalyvių dėmesio sulaukė jau tradiciniu tapęs Jurbarko šunų klubo „Letena“ organizuojamas gražiausio šuns konkursas. Dėl pagrindinio titulo rungėsi 45 keturkojai, tačiau organizatorių apdovanojimų sulaukė ir kitų kategorijų: jauniausio, vyriausio, mažiausio (ūgiu), didžiausio, stilingiausio bei vaiko ir šuns nugalėtojai. Gražiausią šunį išrinkusi kompetentinga komisija po balsavimo nusprendė, kad pagrindinis prizas atitenka jurbarkiečio Vytauto Matulevičiaus greihaundo veislės augintiniui Jorkui.

Dar didesnio dalyvių skaičiaus sulaukė 4-asis respublikinis linijinių šokių festivalis „Jurbarkas šokio ritmu 2025“, kurį organizavo šokio ir sveikatingumo studija „Sveikatos erdvė“. Prieš festivalį Veliuonos krašto moterys ir merginos pademonstravo, studijos „Meno klubas“ sukurtą rūbų kolekciją „Kietos ir užsispyrusios”, skirtą veliuoniečiui menininkui Šarūnui Šimulynui atminti.

Vakarinę šventės dalį pradėjo jungtinis Jurbarko, Tauragės, Šilalės kultūros centrų chorai ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mišrus choras „Ave Vita“ kartu su iš Jurbarko kilusiu Stepu Januška atlikdami bendrą dainą. Po jos du kūrinius dovanojo Antano Sodeikos meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras „Šventė“ ir Hainuvkos miesto ugniagesių savanorių pučiamųjų instrumentų orkestras.

Po įspūdingais ugnies fontanais papuošto Jurbarko kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvo „Nemunėlis“ ir  šiuolaikinio šokio kolektyvų „Šypsena“ bei „Dona“ šokio, į aikštę žengė seniūnijų vėliavų lydimas rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius ir užsienio šalių-partnerių delegacijų vadovai – Vokietijos miestų – Krailsheimo ir Berlyno Lichtenbergo rajono merai – Jorgas Štoileris ir Martinas Šėferis. Jų sveikinimus palydėjo atlikėjo Steponas Januška ir grupių „Sisters on wire“, „Rondo“ ir „8 kambarys“ koncertas, DJ diskoteka bei  šventiniai fejerverkai.

Laikas maldai

Rugpjūčio 24 d. Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčioje vykusias ekumenines pamaldas aukojo Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Mindaugas Kairys, Jurbarko Švč. Trejybės parapijos vikaras Sigitas Jurkštas bei kunigas Uwe Langsam iš Krailsheimo (Vokietija).

Po pamaldų surengto Ukrainos nepriklausomybės dienos minėjimo metu, jo organizatorė, asociacijos „Ukrainiečių bendruomenė „Vilties tiltas“ vadovė Anna Romaniuta, priminė Ukrainos laisvės ir vienybės siekio prasmę ir dėkojo jurbarkiečiams už visokeriopą pagalbą. Jos padėką palydėjo Jurbarko krašte gyvenančių ukrainiečių vaikų ansamblio, lietuvių ir ukrainiečių kalbomis atliktos dainos.

Ypatingą atmosferą sukūrė ir į renginį atvykusi atlikėja Alla Cheres. tai profesionali muzikantė, grojanti tradiciniu ukrainietišku instrumentu bandūra.

Pagerbti kraštiečiai

Paskutiniąją Jurbarko krašto šventės dieną, Jurbarko viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta kraštiečio, žymaus lietuvių kalbos istoriko, habilituoto mokslų daktaro, Lietuvos valstybinės premijos laureato, Jurbarko Garbės piliečio Arnoldo Piročkino knyga „Jonas Jablonskis. Gyvenimas ir darbai“. Knygoje, remiantis gausia archyvine medžiaga, nagrinėjamas vieno svarbiausių lietuvių kalbos kūrėjų Jono Jablonskio gyvenimas ir darbai. Leidinys yra tarsi 1977 metais A. Piročkino parengtos monografijos papildymas. Jame aptariami J. Jablonskio sudaryti bendrinės kalbos normų skirstymo principai, lietuviškos rašybos pagrindai, jo nuopelnai gramatikos mokslui ir terminijai.

Pristatymo metu įžvalgomis tiek apie Arnoldą Piročkiną, tiek ir apie Joną Jablonskį dalinosi knygos redaktorius Artūras Judžentis, leidyklos „Versmė“ vadovas Petras Jonušas, kalbininkas prof. Vitas Labutis bei kraštietė Vilija Dobrovolskienė. Renginį papildė atlikėjos Indrės Juodeikienės koncertas.

Bibliotekos direktorė Rasida Bajorinaitė ir rajono meras S. Mockevičius už indėlį į kultūros puoselėjimą atminimo ženklais pagerbė kraštiečius – poetę Aldoną Eleną Puišytę-Grigaliūnę, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoją Vitaliją Maksvytę ir šio renginio vedėją, žurnalistą Rimą Bružą. Renginį užbaigė atlikėjo Andriaus Pojavio koncertas.

Po bažnyčuis skliautais

Jurbarko krašto šventę vainikavo jungtinio choro koncertas „Dovana Jurbarko miestui“, rugpjūčio 24-ąją įspūdingai suskambėjęs Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje. Lauros Matuzaitės-Kairienės  vadovaujamas Jurbarko krašto projektinis choras, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mišrus choras „Ave Vita“ (vad. Kastytis Barisas), Tauragės kultūros centro jaunimo choras „Con Anima“ (vad. Augustas Kvedaravičius) ir Šilalės kultūros centro mišrus choras „Medvėgalis“ (vad. Sandra Rimkutė-Jankuvienė), Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras (meno vadovas Artūras Maniušis, dirigentas Eimantas Anskaitis) sukūrė neeilinį reginį.

Diriguojant prof. Kastyčiui Barisui, choras atliko John Rutter kūrinį „Magnificat“. Šis vienas žymiausių šiuolaikinių britų kompozitoriaus kūrinių žavi šviesia, džiaugsminga ir dvasinga muzika. „Magnificat“ – didelės apimties chorinė-oratorinė kompozicija sopranui solo, chorui ir orkestrui, paremta tradicine Mergelės Marijos giesme „Magnificat anima mea Dominum“ („Mano siela šlovina Viešpatį“). Tai vienas svarbiausių krikščioniškos liturgijos tekstų, skleidžiantis džiaugsmo ir dėkingumo dvasią.

Jurbarko jungtinio choro vadovė L. Matuzaitė-Kairienė pabrėžė, kad „Magnificat“ šiandien tampa tarsi muzikinė oazė. „Šiuolaikinis žmogus dažnai gyvena skubėjime ir įtampoje, informacijos pertekliaus pasaulyje. Šis kūrinys kviečia atsigręžti į vidinę ramybę, dėkingumą ir gėrio paiešką. Tai muzika apie viltį, labai reikalingą dabartiniame pasaulyje, kupiname neramumų ir iššūkių“, – sakė chorvedė.

Kartu su šios muzikos skambesiu kiekvienas išsinešė šviesų bendrystės jausmą. Vienijančios bendruomenę buvo visos šventės dienos – pagarbiai atidavusios duoklę krašto praeičiai, leidusios pasidžiaugti šiandiena, sukvietusios savus ir svečius margaspalvėje renginių pynėje ryškiausiomis gijomis įpinti šypsenas ir džiaugsmą.

Šviesos inform.