Esate sulaukę sukčių skambučio? Jie gąsdino, kad jūsų sūnus, kurio galbūt net neturite, pateko į avariją ir reikia pinigų? Arba policijos pareigūnu prisistatęs žmogus aiškino, kad esate įtariamas machinacijomis su pinigais? Skambinantieji kalbėjo rusiškai? Ir ne išsyk supratote, kad užkibote ant sukčių kabliuko? Kaip sako policijos atstovai, vadinasi, sukčiai nusitaikė į jus kaip į tą tikslinę grupę, kuriai ir rezgė pinkles. Yra buvę, kad nusikaltėliai prisistato Lenino komisariato pareigūnais, o žmonės patiki. Kaip apgavikai užmigdo mūsų budrumą, LRT.lt papasakojo pareigūnai.
Kaip LRT.lt pasakojo policijos pareigūnai, sukčiai, kai taikosi į garbaus amžiaus žmones, dažnai skambina į stacionarius telefonus, sako, kad artimasis pateko į nelaimę ar galimai padarė nusikaltimą, ir norint išvengti teisinės atsakomybės reikia sumokėti tam tikrą sumą.
Kai taikiniu tampa jaunesni žmonės, siūloma „investuoti“ ar sakoma, kad skambinama iš „Google“ kompanijos.
Policija, asociatyvi nuotr. | D. Umbraso / LRT nuotr.
Skiriamasis bruožas – dažniausiai pinigų viliotojai kalba rusiškai. Tačiau pasitaiko ir prabylančių lietuvių kalba.
Kitiems stresą sukelia žinia apie jų pinigus – kad juos praras ar praras galimybę uždirbti daugiau
A. Šmigero
Kaip sako pareigūnai, pažeidžiamiausi – senjorai, tačiau yra buvę ir kai ant sukčių kabliuko užkibo įmonių finansų direktoriai.
„Žmones užliūliuoja išgirsta žinia apie galimai nutikusią nelaimę artimajam – pirmomis sekundėmis tai sukelia tokį stresą, kad nebesiorientuojama aplinkoje. Kitiems stresą sukelia žinia apie jų pinigus – kad juos praras ar praras galimybę uždirbti daugiau“, – aiškino Vilniaus apskr. Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus viršininkas Artur Šmigero.
Taikinys – garbaus amžiaus žmonės, mokantys rusų kalbą
„Jūsų sūnus pateko į avariją“, „Skambiname iš „Google“ kompanijos, netrukus prarasite savo elektroninį paštą“, „Investuokite į virtualiąsias valiutas“, „Į jūsų elektroninį banką bando įsilaužti, neteksite savo pinigų“ ar „Jums skambina policija, įtariame jus pinigų plovimu“. Neretai tokios informacijos sulaukia telefonu sukčiams atsiliepę žmonės.
Kaip sakė pareigūnas A. Šmigero, pastaruoju metu atgimė primirštas sukčiavimo metodas, kuris tarp pareigūnų vadinamas „Alio, mama“.
„Kadaise šį metodą naudojo kaliniai. Ši nusikalstama kalinių veikla buvo užkardyta ir, galima sakyti, buvo užmiršta. Bet praėjusių metų rugsėjį pastebėjome, kad ji atsigavo, o paskutinį ketvirtį net padažnėjo. Tarp mūsų, pareigūnų, šis sukčiavimo metodas vadinamas „Alio, mama“.
Senjoras | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Dažniausiai šis sukčiavimo metodas taikomas pažeidžiamiausiam mūsų visuomenės sluoksniui – labai garbaus amžiaus žmonėms. Jiems paskambinę sukčiai prisistato policijos pareigūnu, advokatu, pasako, kad atstovauja anūkui, dukrai ar kitam artimam žmogui ir kad teisinei pagalbai ar gydymui reikia pinigų“, – pasakojo pareigūnas.
Kaip sako A. Šmigero, dauguma atvejų – Vilniaus krašte, kur gyvena daugiau rusakalbių ar žmonių, mokančių rusų kalbą. Atsiliepę jie net nepajunta, kad kalbama nevalstybine kalba, kuria neprabiltų oficialiai besikreipiantys policijos institucijų, kitų įstaigų, bankų ar mobiliojo ryšio bendrovių darbuotojai.
Emociškai pažeisti, streso būsenos tie žmonės atiduodavo visus savo pinigus, o kartais ir iš kaimynų pasiskolindavo
A. Šmigero
Analizuodami šiuos nusikaltimus pareigūnai suprato, kad tai nėra vienetiniai atvejai, o jau sistemingas sukčiavimas.
Kaip sakė A. Šmigero, ne Lietuvoje veikianti grupuotė skambina žmonėms, kurie turi stacionarius, laidinius telefonus. Dažniausiai nukenčia garbaus amžiaus gyventojai, tarkime, tie, kurie gimė 1930 m. ir vėliau, tarkime, gimusieji iki 1950-ųjų.
Senjoras | G. Skaraitienės / BNS nuotr.
Kalbėdamas apie „Alio, mama“ metodą, pareigūnas sakė, kad visais atvejais skambinta būtent į laidinius telefonus ir visi pokalbiai vyko rusiškai.
„Sukčiai iškart taikydavo psichologinį poveikį, sakydavo, kad jūsų giminaitis, tarkime, anūkė pateko į nelaimę ir norint išvengti teisinių pasekmių reikia sumokėti tam tikrą sumą. Sukčiai apsimeta ir advokatais ar policijos pareigūnais. Tokio pokalbio metu sukčiai įtikindavo, psichologiškai paveikdavo. Emociškai pažeisti, streso būsenos tie žmonės atiduodavo visus savo pinigus, o kartais ir iš kaimynų pasiskolindavo“, – pasakojo A. Šmigero.
Garbaus amžiaus asmenys, sakė pareigūnas, dažniausiai supranta rusiškai, o jei kalbėti pavykdavo sunkiai, sukčiai pokalbį nutraukdavo.
https://e.infogram.com/32715f65-3eb4-4ea3-98ee-276513c255f1?parent_url=https%3A%2F%2Fwww.lrt.lt%2Fnaujienos%2Flietuvoje%2F2%2F2466532%2Fsulaukete-keistu-skambuciu-tai-gali-buti-sukciai-ka-jie-kalba-ir-kaip-neuzkibti&src=embed#async_embed
Šiuo būdu apgaudinėjami žmonės nusikaltėliams atidavė ir tūkstantį, ir per 30 tūkst. eurų.
A. Šmigero papasakojo ir atvejį, nutikusį jam artimoje aplinkoje.
„Kai „Alio, mama“ suaktyvėjo, suskambo gal dešimt metų nenaudojamas stacionarus telefonas. Kadangi telefonas buvo su baterijomis, pakėlus ragelį netrukus jos išsikrovė. Tai vienas iš pavyzdžių. Tuomet skambino visiems, kurie tik turėjo stacionarius telefonus. Užkibdavo rusiškai kalbantys asmenys“, – pasakojo pareigūnas.
Pasak jo, 80 proc. nutikusių sukčiavimo atvejų užfiksuota Vilniaus apskrityje.
Telefoniniai sukčiai | D. Umbraso / LRT nuotr.
Ką daryti įkliuvus?
O ką daryti sulaukus tokio skambučio? A. Šmigero pataria: pirmiausia padėti ragelį ar išjungti telefoną, tuomet susisiekti su tuo asmeniu, kuris neva pateko į nelaimę, ar tiesiog patikimu artimu žmogumi, šeimos nariu ar kaimynu, pasitarti su jais.
Pasitaiko, kad įkliūva net ir didelių įmonių finansininkai – kasdien su pinigais dirbantys žmonės streso situacijoje taip pat praranda budrumą.
A. Šmigero
„Kalbant apie garbaus amžiaus asmenis, mūsų visų pareiga juos informuoti, kaip veikia sukčiai, priminti, kad jei koks nepažįstamas skambina tokiu klausimu, nutraukti pokalbį ir pasiteirauti patikimų žmonių.
Būna, kad itin garbaus amžiaus žmonės taip sutrinka, kad net neturėdami vaikų ir anūkų atiduoda pinigus dėl savo patiklumo, noro padėti. Ir tik praėjus tam tikram laikui atsitokėja. Mūsų visų pareiga kalbėtis su jais. Kol to nepadarysime, tol jie nukentės. Kaip sakoma, kol bus pasiūla, tol bus ir paklausa. Pasitaiko, kad įkliūva net ir didelių įmonių finansininkai – kasdien su pinigais dirbantys žmonės streso situacijoje taip pat praranda budrumą. Tik budrumas gali mus išgelbėti“, – kalbėjo A. Šmigero.
Jei vis dėlto paspaudėte siųstas nuorodas, sukčiams padiktavote kodus, bet iškart susiprotėjote, kad pasielgėte netinkamai, derėtų skubiai skambinti 112, kreiptis į banką. Staigiai reaguojant gali pavykti pinigus atgauti. Bet jei praeina daugiau laiko, vyksta policijos tyrimas ir tik tuomet paaiškėja, ar pavyks atgauti tai, kas prarasta.
Telefoniniai sukčiai | D. Umbraso / LRT nuotr.
Per kelias minutes perpranta, kas aukai svarbu
„Alio, mama“ toli gražu ne vienintelis pareigūnų akiratyje atsidūręs sukčiavimo būdas. Jei taikiniu tampa jaunesni žmonės, nusikaltėliai sugalvoja jiems tinkamesnį maustymo būdą.
„Sukčiavimo būdai būna pritaikyti tam tikram sluoksniui gyventojų, kiekvienas metodas pritaikytas prie tam tikro amžiaus, patirties. Itin garbaus amžiaus žmogų paveiksi artimojo nelaime, jo nepaveiksi siūlydamas investuoti į kokią nors platformą ar tuo, kur reikia banko prisijungimų“, – kalbėjo A. Šmigero.
Kai sukčiai taikosi į jaunesnę auditoriją, siunčia tam tikras nuorodas ar nurodo įsidiegti programėlę, o tai padarius nusikaltėliams suteikiama prieiga prie kompiuterio ar telefono.
Sukčiai, asociatyvi nuotr. | E. Blažio / LRT nuotr.
„Tuomet sukčius gali naudotis nuotoline prieiga ir gali daryti ką nori, prašydamas patvirtinimo – PIN kodo“, – sakė pareigūnas.
Tokiais atvejais dažniausiai sukčiai manipuliuoja žmogaus finansais, baime prarasti pinigus ar noru praturtėti.
„Paskambinę sako, kad jūsų pinigai yra įšaldyti, kad jūsų sąskaita buvo naudojama sukčiavimui, tad paskambinusiems „pareigūnams“ reikia prisijungti prie banko sistemos, atsiunčia nuorodą, kurią atidarius pamatai tai, kas labai panašu į banko puslapį. Suvedus asmeninius duomenis, iš sąskaitos pervedamos lėšos“, – pavyzdžiu pasidalijo A. Šmigero.
Geriausia iškart nutraukti pokalbį, galima pasakyti, kad perskambinsite vėliau, ir ramiai pagalvoti, įsitikinti, ar tai nėra sukčiavimas.
I. Busėnienė
Pasak pareigūno, per tris keturias minutes skambinantysis supranta, kuo naudojasi būsima auka, kas jai aktualu, ir taiko tinkamą metodą, palaušiantį galimą auką.
„Galima sakyti, mes patys išsiduodame ir nusikaltėlį nukreipiame tinkama linkme“, – sako A. Šmigero.
Neretai nepavykus pirmą kartą nusikaltėliai neatlyžta. Kaip pasakojo pareigūnas, tarkime, jei pirmą kartą paskambina taikydami metodą „Alio, mama“ ir jis nepasiteisina, žmogus neužkimba, po kelių dienų gali paskambinti siūlydami kur nors investuoti ar iš esą „Google“ kompanijos.
„Ir žmogus, naudojantis „Google“, gali užkibti. Sukčiai aiškinasi, kuo žmogus domisi, kuo jis galėtų būti suinteresuotas. Ir jei žmogus nėra budrus, užsikabina. Pinigai yra ta tema, kuri mus gali pažeisti“, – įspėjo policijos atstovas.
Prisistatė Lenino rajono komisariato pareigūnu
A. Šmigero primena, kad jei sukčius prisistato policijos atstovu, derėtų prisiminti, kad pareigūnai niekada neprašo prisijungimo kodų, asmeninių duomenų, jie paskambinę gali tik suderinti susitikimo laiką.
„O visi kiti klausimai sprendžiami kontaktiniu būdu. Jei policijos pareigūnas neuniformuotas, jis privalo parodyti pažymėjimą su ženkliuku, prisistatyti“, – sakė policijos atstovas.
Tiesa, jis prisiminė ir atvejį, kai sukčius garbaus amžiaus asmeniui prisistatė kaip Lenino rajono komisariato pareigūnas ir parodė iš kažkur susirastą atspausdintą pažymėjimą.
Telefoniniai sukčiai | D. Umbraso / LRT nuotr.
„Mūsų pareiga yra šviesti. Kol nepažadinsime žmonių budrumo, tokių atvejų vis bus. Juolab sukčiavimo atvejų padaugėję, kurie nutaikyti ir į jaunus, ir į garbaus amžiaus žmones, tik kiekvienam pritaikoma skirtinga nusikalstamo veikimo schema. Jei mes vienas kitam apie tokią grėsmę nekalbėsim, nepriminsime, tol bus sukčiaujama. Kitas dalykas – turi įsitraukti valstybė su tam tikromis technologijomis, kad nusikaltėliai neturėtų galimybių sukčiauti“, – kalbėjo A. Šmigero.
Tyrėja: nutraukite tokį pokalbį
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Ieva Busėnienė sako, kad telefoninio sukčiavimo atvejai vis dažnesni.
„Visoje Lietuvoje registruojama gana daug sukčiavimo atveju. Panevėžio apskrityje per šiuos metus jau nukentėjo keletas gyventojų. Šiuo metu ypač aktyvūs sukčiai, prisistatantys komunikacijos bendrovės atstovais, policijos pareigūnais. Dažniausiai sukčiai rusų kalba informuoja apie esą besibaigiančią paslaugų sutartį ar būtinus programų atnaujinimus, kam būtini asmens duomenys“, – pasakojo I. Busėnienė.
Pasak pareigūnės, gyventojai nesusimąstydami pasako savo asmens duomenis.
„Patariame nebendrauti su nepažįstamais rusakalbiais skambintojais. Gyvename Lietuvoje ir visos sutartys su įmonėmis sudaromos lietuvių kalba“, – patarė pareigūnė.
Telefoniniai sukčiai | D. Umbraso / LRT nuotr.
Pasak jos, dažniausiai nukenčia senjorai, tie, kurie moka rusiškai ir leidžiasi į pokalbį su piktadariais.
„Bet pasitaiko sukčių, kurie kalba lietuviškai. Gyventojams būtina įsidėmėti, kad niekam negalima atskleisti savo banko duomenų. Geriausia iškart nutraukti pokalbį, galima pasakyti, kad perskambinsite vėliau, ir ramiai pagalvoti, įsitikinti, ar tai nėra sukčiavimas“, – kalbėjo I. Busėnienė.
Ji sakė, kad būtina pasitarti su artimaisiais, kreiptis į policiją, ir priminė, kad nei policininkai, nei bankų darbuotojai nepaprašys jungtis prie el. banko.
Be to, pareigūnė patarė panaršyti po socialinių tinklų grupes, kur žmonės pasakoja apie savo patirtas apgavystes. Šias grupes galima susirasti į paieškos langus suvedus žodžius „sukčiai“ ar „aferistai“. Ji primygtinai siūlo ir slaptažodžius susigalvoti sudėtingus arba kaskart susigeneruoti naujus.
I. Busėnienė prisiminė ir šiais metais nutikusį atvejį. Sausio 15 d. 21 val. 7 min. Panevėžyje 1950 metais gimusi moteris pranešė, kad paskambinęs tariamas policijos pareigūnas nurodė, kad jos turimi pinigai yra netikri ir juos reikia patikrinti. Pinigus moteris atidavė atvažiavusiam kurjeriui. Turtinė žala – 2400 eurų. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. I Busėnienė paragino žmones būti budrius ir patikino, kad policijos pareigūnai niekada nereikalautų perduoti pinigų kurjeriui.
Straipsnis per ilgas , pasikartojantis bei nuobodus . Nieko naujo- tas pats per tą patį .