Ketvirtadienį Tauragės apskrities viršininkas Raimundas Vaitiekus sukvietė apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, SODROS, darbo biržos, policijos, pasienio tarnybos, muitinės, prokuratūros ir kitų institucijų vadovus aptarti 2009 m. rezultatus ir šių metų planus.
Išskyrus tik keletą, daugumos šių institucijų darbuotojai jau pajuto gresiančios sunkmečio šmėklos kvapą – teko pabuvoti ilgesnėse ar trumpesnėse nemokamose atostogose, kad pataupytų darbo užmokesčio fondą ir išvengtų etatų mažinimo.
Dėl mažinamo finansavimo tokiu būdu taupyti teks iš šiemet. Sunkmetis privertė sugramdyti visus rezervus, tačiau viena yra žinoti, kad po nemokamų atostogų sugrįši į darbą, o kas kita – kai jau stovi bedarbių eilėje.
Pasak Tauragės apskrities viršininko Raimundo Vaitiekaus, apskrities administracijai teko nepavydėtinas vaidmuo – likviduoti apskrities administraciją. Tad vietoje rūpinimosi darbo vietomis, administracija didina bedarbių gretas: iš 152 etatų kol kas liko 92, o ir juos užimantiems darbuotojams jau įteikti lapeliai apie artėjantį atleidimą. Dviejų tarnybų – teritorijų planavimo ir valstybinės statybų priežiūros inspekcijos bei civilinės saugos funkcijos jau perduotos kitoms institucijoms. Pirmoji – Aplinkos ministerijai. Tačiau dabar jau ministerijos skyrius taip ir liko dabartiniame apskrities viršininko administracijos pastate, todėl žmonės nepatogumų nepatirs.
Civilinė sauga, kaip ir buvo numatyta, perduota Tauragės priešgaisrinei gelbėjimo valdybai. Iki liepos 1 d. bus perduotos ir kitos funkcijos, o darbuotojai iš darbo atleisti iki birželio 30 d., tad jiems yra laiko pagalvoti apie darbo paieškas. Atleidžiamais iš darbo valdininkais pasirūpinta – jiems išmokėti reikalingos lėšos numatytos netgi su nedideliu rezervu.
Tauragės darbo biržos direktorius Antanas Gendrolius tarsi pratęsė R. Vaitiekaus mintis apie nedarbą Tauragėje ir Pagėgių savivaldybėje bei visoje apskrityje. Apskrityje nedarbo lygis 2009 m. vidutiniškai buvo 9,7 proc., o nuo metų pradžios išaugo iki 12,7 proc. Didžiausias nedarbas Jurbarko rajone – 13,4 proc. Nedarbas apskrityje kol kas tik didėja. Nors Tauragės darbo birža vykdo šešis Europos Sąjungos fondų finansuojamus projektus, tačiau jie veiksmingi tik trumpam. Mat pabaigus finansuoti naujai įkuriamas darbo vietas, darbdaviai jas panaikina ir žmonės vėl grįžta į darbo biržą. Pasak A. Gendroliaus, įtampa darbo biržoje neslūgsta, problemos kaupiasi, nedarbo pašalpų išmokėta apie 6,4 mln. Lt.
Susidariusią nedarbo padėtį komentavęs Tauragės apskrities viršininko pavaduotojas Raimondas Matemaitis pastebėjo, kad su įvairiomis kompensacijomis darbo netenkantiems žmonėms apskrityje įvairių pašalpų iš biudžeto lėšų išmokama daugiau nei 10 mln. Lt. Tai nėra gera tendencija. Reikia ieškoti būdų, kaip aktyvinti vidutinį ir smulkųjį verslą, kurti daugiau naujų darbo vietų.
Apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Laimutė Mačernienė atkreipė dėmesį į įmonių likvidumo, apyvartinių lėšų trūkumo problemas, sunkiai gaunamas bankų paskolas. Įvairių įmonių vadovai susiduria su laikinomis mokesčių mokėjimo problemomis, todėl valstybinėje mokesčių inspekcijoje su jais tariamasi dėl galimybių protingam laikui, dažniausiai 2-3 mėnesiams, atidėti mokesčių mokėjimą neskaičiuojant delspinigių. Tai savotiška mokestinė pagalba įmonei, sugebančiai įrodyti, kad jos problemos tik laikinos. Šiemet apskrities VMI planuoja surinkti apie 130 mln. Lt mokesčių. Tai 23 mln. Lt mažiau nei 2009 m. Iš Jurbarko rajono mokesčių mokėtojų šiemet planuojama surinkti keturis milijonus litų mažiau negu pernai.
Pasak L. Mačernienės, mokesčių inspekcija administruoja 24 mokesčių mokėjimą, o tam reikia nemažai specialistų ir laiko. Pernai teko mažinti etatus, dabar apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje – 95 darbuotojai, o darbo užmokesčio fondas sumažintas 14 proc. Tad vėl teks darbuotojams „prašytis” nemokamų atostogų. Nors tai ne pati geriausia išeitis, nes darbo yra daug, tačiau būtina išsaugoti specialistus.
Sunkmetis paveikė ne vieną įmonę, pabandžiusią išvengti mokesčių. Apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai, tikrinę finansinę įmonių atskaitomybę, nustatė nemažai pažeidimų ir išieškojo daugiau kaip 5,5 mln. litų nuslėptų mokesčių.
Apskrityje yra 47 bankrutuojančios įmonės, nesumokėjusios daugiau kaip 2 mln. Lt mokesčių. Pasak L. Mačernienės, sunkmetis uždėjo savo antspaudą, tačiau yra vilčių, kad atsigaunantis eksportas stiprės, didės apyvarta, o ekonomikos atsigavimo tendencijos gal bus ryškiau pastebimos jau antroje metų pusėje.
Apie išaugusį nedarbą ir bandymus nelegaliai užsidirbti pasakojo Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pareigas laikinai einantis Kęstutis Lebeckis. Muitinėje teko atleisti 2 proc. darbuotojų, o norint išlaikyti esančiuosius kiekvienas turės eiti po 22 dienas nemokamų atostogų, nors darbo krūvis nemažėja.
Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojai pernai surinko 1,5 mlrd. Lt mokesčių, sulaikė 11,3 mln. Lt vertės prekių. Padidėjus cigarečių kainų skirtumui, vis daugiau gyventojų įsitraukia į nelegalią veiklą. 2008 m. buvo sulaikyta įvairių cigarečių siuntų už 11 mln. Lt, o pernai ši suma patrigubėjo – sulaikyta nelegalių prekių maždaug už 33 mln. Lt. Daugiausia cigarečių kontrabandos išaiškinama Tauragės apskrityje, aktyviai kontrabandininkai veikia ir Pagėgių rinktinės Viešvilės pasienio užkardos ruože. Didėja ir neteisėtas automobilių kuro didesniais nei leidžiama kiekiais įvežimas automobilių bakuose. Kaip patikino K. Lebeckis, šioje srityje bendradarbiaujama ne tik su pasieniečiais, bet ir su automobilių gamintojais, pateikiančiais informaciją apie kiekvienos markės automobilio kuro bako talpą.
Kontrabandos didėjimą patvirtino ir valstybinės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės vadas Zenonas Žymančius. Nedarbas ir kainų skirtumai padvigubino kontrabandą ir per žaliąją valstybinės sienos liniją, ir per pasienio kontrolės postus. Šiame fone teigiamas tik vienas reiškinys – pastebimai mažėja į kontrabandą įtraukiamų nepilnamečių. Viešvilės užkardos ruože šiemet bus įrengta veiksminga termovizorinė vietovės stebėjimo sistema. Jai įrengti skirta 11 mln. Lt.
Pasak Z. Žymančiaus, pasienio gyventojus labai domina planuojamos supaprastinto sienos kirtimo galimybės. Tam ruošiamasi, supaprastinta tvarka sieną pervažiuoti galės iki 30 km nuo sienos ne mažiau kaip penkerius metus gyvenantys asmenys, penkerių metų laikotarpiui galėsiantys gauti atitinkamą dokumentą. Tikėtina, kad išaugs sieną kertančiųjų srautai, tačiau juos ribos pasienio kontrolės punktų pralaidumo galimybės abiejose sienos pusėse, todėl ypatingų pokyčių pasienyje nesitikima.
Apskrities viršininko pastebėjimu, pagyvėjimą gali sukelti planuojama tilto per Nemuną ir Sovetsko apvažiavimo statyba. Rusijos Federacija šį klausimą skuba derinti ir galėtų tiltą per Nemuną pastatyti savo lėšomis.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Remigijus Rudminas taip pat pastebėjo, kad sunkmetis parodė savo neigiamą pusę: nepaisant padidėjusios socialinės paramos, žymiai ūgtelėjo nusikalstamumas. Visose apskrities savivaldybėse tendencija ta pati – padaugėjo nusikaltimų, daugiausia vagysčių. Jų padidėjo 51 proc. Pasak R. Rudmino, Tauragės vyriausiajame policijos komisariate panaikintos 54 laisvos pareigybės, į darbą priimti planuojama apie 15 pareigūnų. Viršininko tvirtinimu, turimų pajėgų turėtų užtekti viešajai tvarkai apskrityje palaikyti.
Kitų institucijų vadovai, nors ir susidūrę su sunkmečio problemomis, jas vertino optimistiškai. Pavyzdžiui, „Sodros” Tauragės skyriaus direktorius Žydrūnas Valančius patikino, kad pensininkai ir socialines išmokas gaunantieji nerimauti neturi pagrindo – su visais atsiskaitoma laiku.
Vincas Kriščiūnas
