Vakar savivaldybės aikštėje suspindo kalėdinė eglė, pagrindinėse miesto gatvėse įsižiebė girliandų lempelės. Tačiau ir paskutiniai akcentai šventiniame miesto rūbe nepakeitė prasto estetinio vaizdo. Išsisklaidžius tamsos kerams belieka apgailestauti, kad Jurbarką puošę komunalininkai šiemet tesugalvojo žvilgančiais popierėliais apkaišyti vasarą vazonuose susodintas tujas.
Neatliko namų darbų
Daugelio žmonių nuomone, gruodžio pirmosiomis dienomis Jurbarkas tapo šiukšlynu: pagrindinę miesto gatvę, vasarą priglaudusią bene 200 vazonų, sėte nusėjo blizgantys spalvoti popieriukai. Komunalininkams dar nebaigus darbo, pasipylė komentarai. Jurbarkiečiai svarstė, kieno nurodymu taip puošiamas miestas, klausė, ar galima bent jau prie savo įstaigų tas šiukšles surinkti, baisėjosi neskoningumu ir net reikalavo paaiškinti, kiek šis papuošimas kainavo miesto biudžetui. Tik vienas kitas miestietis tikino, kad puošmenos jiems netrukdo – bent jau matyti, kad norėta kažką padaryti.
Vis dėlto, atrodo, daugiau neigiamų, nei teigiamų atsiliepimų sulaukė ir savivaldybė. Urbanistikos skyriaus vedėja Gražina Gadliauskienė sutiko, kad spalvotų popierėlių kaspinėliai viešosioms erdvėms netinka, ir pažadėjo greitas permainas. Šios savaitės pradžioje gatvėse vėl pasirodė UAB „Jurbarko komunalininkas“ darbuotojai: surinko didžiąją dalį puošmenų, palikdami ant krūmelių tik vienspalves. Šiukšlynas sumažėjo, bet miestas nuo to šventiškesnis netapo.
G. Gadliauskienė sutiko, kad savivaldybėje nėra specialisto, kuris profesionaliai sudėliotų miesto puošimo planą, todėl bandoma remtis neoficialia visuomenine komisija. Pasitarti vedėja šiemet buvo pasikvietusi miesto seniūną Romualdą Kurą, miestą tvarkančios įmonės „Jurbarko komunalininkas“ darbuotoją Liljaną Dragūnavičienę ir Jurbarko kultūros centro dailininką Zigmą Morlencą.
„Iš pokalbio supratau, kad pinigų miestui puošti nėra. Pasikalbėjom tik apie technines galimybes, apsikeitėm nuomonėm, ką turim iš anksčiau ir šiemet dar galim panaudoti. „Jurbarko komunalininko“ darbuotoja patikino, kad įmonė miestą papuoš savo jėgom – ką konkrečiai darys ir kaip tas atrodys, nepaklausėm“, – sakė savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja, vėliau pripažinusi, kad nepadarė namų darbų: neturėjo kada rūpintis miesto papuošimu, nes artėjančias šventes užgožė europinių projektų užbaigimo reikalai.
G. Gadliauskienė teigė suprantanti, kad žmonių reikalavimai kyla, todėl ir nepatenkintų balsų kiekvienais metais pasigirsta vis daugiau. „Tai dėl skurdo – norėdami, kad miestas būtų puošiamas taip, kaip reikalauja laikmetis, tarybos nariai turėtų pagalvoti apie pinigus. Bet ir pinigai – dar ne viskas, reikia iniciatyvų, idėjų, deja, pastaruoju metu jų negirdime“, – apgailestavo G. Gadliauskienė.
Patenkintas tik seniūnas
„Niekas neklausė, ar mes sugebėsime papuošti – pasakė, kad reikia, ir viskas. Darėm pagal išgales“, – tvirtino UAB „Jurbarko komunalininkas“ miesto tvarkymo specialistė.
Pasak L. Dragūnavičienės, šiemet Jurbarkui papuošti buvo skirta 10 tūkst. Lt. Už šiuos pinigus nupirkta elektrinių girliandų ir blyksčių. Iš viso miestui puošti UAB „Jurbarko komunalininkas“ šiemet panaudojo 65 elektrines girliandas. Be kalėdinės miesto eglės, jomis bus papuošti 23 Dariaus ir Girėno bei Vytauto Didžiojo gatvėse augantys medžiai.
„Darėm, ką galėjom, kad būtų šviesiau, linksmiau. Mes ne dizaineriai ir ne menininkai, aš taip pat tik apželdintoja“, – pripažino L. Dragūnavičienė.
Puošti gėlių piramides, vėlų rudenį tapusias eglėmis, bendrovė šiemet pakvietė miesto mokyklų vaikus. Visuomenei naudingus darbus atliekantys pašalpų gavėjai miške pririnko kankorėžių, vaikų buvo paprašyta sugalvoti, kaip įdomiai ir gražiai jais papuošti eglišakėmis apkaišytas piramides.
Tačiau tai vienintelė iniciatyva, kuria galima bent kiek pasidžiaugti. L. Dragūnavičienė pripažino, kad puošiant miestą ne visi sumanymai pasisekė. „Man asmeniškai tai pirmas kartas – iš naujo į tą pačią balą nelipčiau. Norėjom geriau, daugiau, bet pritrūko ne tik pinigų – dar ir patirties. Jurbarke ir ankstesniais metais buvo labai nuobodu, labai liūdna, todėl kai pradėjom nurinkinėti nuo medelių papuošimus, žmonės barė mūsų darbuotojus“, – tikino L. Dragūnavičienė.
Priešingai nei UAB „Jurbarko komunalininkas“ darbuotoja, Jurbarko miesto seniūnas R. Kuras nemano, kad puošiant Jurbarką ištiko nesėkmė: „Esu labai patenkintas – miestas papuoštas, yra naujų akcentų, jaučiam šventinę nuotaiką. Kiekvieno žmogaus skonis skirtingas.“
Spręsti turėtų specialistai
Visuomeninėje komisijoje posėdžiavęs Jurbarko kultūros centro dailininkas Z. Morlencas tikino nenorintis kritikuoti miestą puošusių darbuotojų, bet mano, kad spręsti, kaip papuošti miestą, turėtų ne komunalininkai, o specialistai – menininkai, dailės mokytojai, dekoravimo taisykles išmanantys žmonės. Geriausia būtų, pasak Z. Morlenco, jei savivaldybė suburtų menininkų tarybą ir joje susirinkę specialistai iš anksto nuspręstų, kaip turi atrodyti šventėms papuoštas miestas.
Jurbarko kultūros centro dailininko nuomone, papuošus miestą spalvotais popierėliais atrodė, kad pas mus tuoj ir palmės pražys. „Vazonai per tankiai sustatyti, ten, kur auga medeliai, jų visai nereikia. Jie visiškai nedera prie senamiesčio architektūros. Didžiuosiuose miestuose toks dekoras jau nyksta, todėl, mano nuomone, be reikalo tiek daug pinigų išleista. Gal dešimtadaliui Jurbarko gyventojų ir gražu, bet kai tiek daug blogų atsiliepimų, reikėtų pagalvoti, ar vazonų mums reikia“, – svarstė Z. Morlencas.
Didžiausia klaida Jurbarko kultūros centro dailininkas vadina sumanymą puošti tujas. Tai ne mūsų kraštų augalas, todėl ir puošti jo nereikia. „Savo kiemus žmonės kaip nori, taip ir pasipuošia, bet viešosioms erdvėms puošti ne viskas tinka, dėl to tą turėtų daryti specialistai. Pagaliau yra ir puošybos mados, jų taip pat reikėtų laikytis. Mes tobulėjam, po pasaulį važinėjam, o miestas jau daug metų puošiamas primityviai“, – neslėpė savo nuomonės dailininkas.
Žmones džiugintų švytėjimas
„Tai baisiausias klausimas iš visų, kuriuos galėjote užduoti. Nesuprantu papuošimo tikslo. Jei norėjo prajuokinti, tai jiems tikrai pavyko. Maniau, kad tuos popierėlius karpė darželinukai“, – paklausta, kaip vertina Jurbarko papuošimą, pratrūko dailininkė Rasa Grybaitė.
Muziejininkė, dailės studijos „Formos kalba“ vadovė neslėpė, kad ne ji viena baisisi miesto tvarkytojų neprofesionalumu, estetinio vaizdo pasigenda ir jos bendraminčiai.
„Kažkada buvo padaryta klaida ir dėl to dabar vis giliau klimpstam į netvarkos liūną. Bandymas maskuoti neišmanymą ir skurdą blogai atrodo, tų klaidų neina net ištaisyti. Nežinau, kas vadovauja, bet tas žmogus neturėtų galvoti, kad viską išmano. Tai labai specifinis darbas, nes erdvė ir architektūra saviveiklos netoleruoja. Jei nurodymus duoda savivaldybės architektė, ji būtinai turėtų pasitarti su specialistais“, – mano R. Grybaitė.
Dailininkė tikina, kad Jurbarkui nereikia lygintis su didžiųjų miestų užmojais – užtenka pasižiūrėti į Šakius, kurie visada labai gražiai puošiami. „Kai taip ilgai tamsu, įspūdį sudaro švytėjimas. Elementarūs tikri, o ne gaminti žaisliukai, daug mažų žiburiukų girliandose sudaro taurų, gražų estetinį vaizdą“, – įsitikinusi dailininkė.
R. Grybaitė mano, kad Jurbarkas daug gražiau atrodytų, jei naujai nutiestų šaligatvių neužgriozdintų vazonai. Laimė, pasak dailininkės, dar nėra sniego, bet apsnigtais šaligatviais žmonės turės vaikščioti vorele, o mamos su vežimėliais brausis tuneliais ir susitikusios niekaip neprasilenks.
Ką nors keisti dabar, kai šventės ranka pasiekiamos, jau vėlu, tačiau galvoti apie ateitį reikia.
Ir menininkus suburti, ir iniciatyvas bei idėjas į visumą sujungti turėtų savivaldybės specialistai – be jų palaiminimo juk niekas nevyksta. Deja, atrodo, kad ir rajono vadovai snaudžia, arba jiems visiškai tas pats, kokia nuotaika gyvena Jurbarkas prieš didžiąsias metų šventes.
Daiva BARTKIENĖ
Čia ne piniguose esmė , o skonyje ir estetikos suvokime . O ponia komunalininkė nei vieno , nei kito neturi . Žmona šiukšlina , o vyras šiukšles renka ir abudu darbo turi .