Geriausias švietimo paslaugų rodiklis 2020 m. tarp visų šalies savivaldybių buvo Kauno m., Kėdainių r. ir Pakruojo r. savivaldybėse. 2013-2020 m. švietimo paslaugų rodikliai sparčiausiai gerėjo kurortinėse savivaldybėse, o vertinant atskiras savivaldybes didžiausią pažangą šioje srityje padarė Neringos ir Šilalės r. savivaldybės. Jurbarkas bendrame savivaldybių reitinge surinko 19 balų.
Tokius duomenis atskleidžia naujausias savivaldybių , pateikiamas Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt.
Pernai lapkritį pirmą kartą viešai pristatytas savivaldybių GKI, šiemet patobulintas naujais rodikliais bei papildytas 2019-2020 m. duomenimis. Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013-2020 m. GKI apima šešias sritis, susijusias su gyvenimo kokybe savivaldybėse, iš kurių viena – švietimas, rašoma Finansų ministerijos pranešime spaudai.
Švietimo paslaugų sub-indeksas 2020 m.
Švietimo paslaugų sub-indeksui sudaryti buvo pasirinkti 8 pagrindiniai rodikliai, kurie iš esmės ir atspindi švietimo paslaugų skirtumus tarp savivaldybių: vaikų, dalyvaujančių ikimokykliniame ugdyme, dalis tarp 1–6 m. amžiaus gyventojų; dėl socialinių, psichologinių ir kitų priežasčių nesimokantys mokyklinio amžiaus vaikai, tenkantys 1 tūkst. nuolatinių mokyklinio amžiaus gyventojų; profesinių mokymo įstaigų mokinių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų; lietuvių kalbos brandos egzaminą laikiusių absolventų, kurių egzamino rezultatai įvertinti 86–100 taškų, dalis; matematikos brandos egzaminą laikiusių absolventų, kurių egzamino rezultatai įvertinti 86–100 taškų, dalis; aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis; universitetų ir kolegijų studentų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų; geltonais autobusiukais į mokyklą vežiojamų mokinių dalis savivaldybėje.
Pranešime spaudai pažymima, kad pagal bendrą švietimo paslaugų sub-indeksą 2020 m. pirmoje vietoje buvo Kauno m. savivaldybė, toliau – Kėdainių r., Pakruojo r., Birštono ir Vilniaus m. savivaldybės. Lyderio poziciją tarp TOP 5 savivaldybių 2013-2020 m. laikotarpiu dalinosi Kauno m. ir Vilniaus m. savivaldybės, vienais metais – ir Neringos savivaldybė. Tam tikrais metais nuo 2013-ųjų tarp TOP 5 savivaldybių pagal švietimo paslaugų rodiklį buvo įsitvirtinusios ir Klaipėdos m., Palangos m., Panevėžio m., Anykščių r., Marijampolės ir Raseinių r. savivaldybės.
Žemiausias pozicijas pagal GKI švietimo paslaugų sub-indeksą 2020 m. užėmė Pagėgių, Kalvarijos, Šiaulių r., Šalčininkų r. ir Ignalinos r. savivaldybės. Visos šios savivaldybės, išskyrus Šalčininkų r., priskiriamos kaimiškosioms savivaldybėms.
Švietimo paslaugų sub-indekso pokytis 2013-2020 m.
Švietimo paslaugų sub-indeksas nuo 2013 iki 2020 m. šalyje išaugo 23 proc. Sub-indekso rodikliai sparčiausiai gerėjo kurortinių savivaldybių klasteryje (33 proc.), o lėčiausias progresas fiksuojatas didžiųjų miestų klasteryje (18 proc.).
Vertinant atskiras savivaldybes, didžiausią pažangą šioje srityje 2013-2020 m. padarė Neringos ir Šilalės r. savivaldybės. Nuo 2013 m. Neringos savivaldybėje fiksuotas 95 proc., o Šilalės r. – 87 proc. šio rodiklio augimas. Didžiausią švietimo paslaugų sub-indekso augimą Neringos savivaldybėje lėmė per laikotarpį kai kuriais metais didelė dalis absolventų, išlaikusių aukščiausiu lygiu lietuvių kalbos ir matematikos brandos egzaminus. Šilalės r. savivaldybės švietimo paslaugų sub-indekso augimą per laikotarpį daugiausiai lėmė palyginti didelė aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis bei didelė dalis absolventų, išlaikiusių lietuvių kalbos brandos egzaminą aukščiausiu lygiu.
Nuo 2013 iki 2020 m. Kaišiadorių r., Šiaulių r., Vilniaus m., Pagėgių ir Kalvarijos savivaldybėse fiksuojamas švietimo paslaugų rodiklio mažėjimo tendencija.
GKI sudarytas iš 41 rodiklio 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas;
Savivaldybių GKI sudarytas siekiant įvertinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp šalies savivaldybių. Tokio išsamaus įrankio, kuris leistų palyginti bet kurią savivaldybę su kitomis panašiomis, apskrities ar tiesiog visomis 60 Lietuvos savivaldybėmis šešiose srityse ir matyti pokyčius, Lietuva iki šiol neturėjo.
Tikimasi, kad indeksas prisidės prie duomenimis grįstų sprendimų priėmimo viešajame sektoriuje bei atskirties tarp savivaldybių mažinimo. Taip pat – kad naudojant GKI rodiklius ir kiti socialiniai partneriai, akademinės institucijos, įstaigos bei organizacijas aktyviau įsitrauks į viešojo valdymo problemų sprendimus.
ELTA inform.
Mokslas – ne prioritetas… Nesimokysi, gausi darbą Jurbarko savivaldybėje…