Lietuvos žygeivių festivalis, kasmet rugpjūčio pradžioje į Jurbarką sutraukiantis kelis šimtus turistų, sulaukė tarptautinio pripažinimo. Festivalį organizuojanti Pėsčiųjų žygių asociacija (PŽA) tapo Tarptautinės žygių lygos (International Marching League Walking Association) nare. Tai patvirtinta Pietų Korėjoje vykusiame visuotiniame susirinkime. Jame dalyvavo Vytenis Genys, kuris yra Lietuvos PŽA viešųjų ir tarptautinių ryšių atstovas. Sugrįžęs jis pasidalijo mintimis apie tai, ką Jurbarkas gali laimėti iš PŽA narystės pasaulinėje organizacijoje.
Pradėjo kariškiai
Lietuva tapo 27-ąja valstybe, Tarptautinės žygių lygos (TŽL) nare – pėsčiųjų žygių judėjimas plačiai išplitęs pasaulyje.
Mūsų šalyje pėsčiųjų žygių organizavimo pradininkė yra Lietuvos kariuomenė. Dar 1999 m. kariai pradėjo dalyvauti tarptautiniuose žygiuose užsienyje, o 2001 m. surengė pirmąjį žygį „Radvilų keliais“, į kurį pakvietė ir civilius – iš viso dalyvavo 576 žygeiviai. Visų iki šiol Lietuvoje rengiamų pėsčiųjų žygių išskirtinis bruožas – jie yra istorinės tematikos.
Į Jurbarką pėsčiųjų žygiai atėjo per jurbarkietį kariškį Vidmantą Genį, kuris tarnaudamas Ruklos Jonušo Radvilos mokomajame pulke buvo pagrindinis tų žygių organizatorius, o išėjęs į atsargą 2011 m. įsteigė Pėsčiųjų žygių asociaciją.
2011-ųjų rugpjūtį Jurbarke buvo surengtas pirmasis dviejų dienų Lietuvos žygeivių festivalis ir prasidėjo organizaciniai darbai dėl įstojimo į Tarptautinę žygių lygą.
Svarbu – kaip narystė ES
Spalio 25-26 d. Pietų Korėjos Daejono mieste vykusiame Tarptautinės žygių lygos visuotiniame susirinkime buvo patvirtinta Lietuvos PŽA narystė šioje organizacijoje.
Susirinkime dalyvavęs ir Lietuvos žygeivių pasaulinį pripažinimą liudijančius dokumentus į Lietuvą parvežęs Vytenis Genys atsakė į „Šviesos“ klausimus.
Kodėl Lietuvos žygeivius vienijančiai asociacijai buvo svarbi narystė Tarptautinėje žygių lygoje?
Narystė TŽL mums buvo tokios pačios svarbos klausimas, kaip Lietuvai narystė Europos Sąjungoje ar NATO. Pagrindinis tikslas – kad Jurbarkas turėtų bent vieną aukštos pridėtinės vertės tarptautinį turistinį renginį. Pagaliau, po ketverių metų darbo, galime pasidžiaugti pasiektu rezultatu – Jurbarke vykstantis Lietuvos žygeivių festivalis tapo pripažintu, sertifikuotu tarptautiniu žygiu.
Tarptautinė žygių lyga – pasaulinė visuomeninė pelno nesiekianti organizacija, šiuo metu vienija 27 pasaulio valstybes su jose rengiamais kasmetiniais dviejų ir daugiau dienų žygiais bei dešimtis tūkstančių žygeivių. 2015 metais ir mes jau turėsime teisę dėti antspaudus į užsienio žygeivių pasus už sėkmingai Jurbarko apylinkėse įvykdytą žygį. Kol Lietuvos žygeivių festivalis nebuvo oficialiai pripažintas TŽL, sulaukdavome tik pavienių užsienio žygeivių – daugeliui pėsčiųjų žygių entuziastų, ypač užsieniečiams, be galo svarbu turėti antspaudą Tarptautinės žygių lygos pase.
Tarptautinė žygių lyga turi apdovanojimų sistemą: medaliai, žygeiviams suteikiami vardai ir sertifikatai už sėkmingai įvykdytus žygius. Pavyzdžiui, yra „Europos žygeivio“ titulas, gaunamas tik sudalyvavus bent 8 skirtinguose Europos žygiuose. Taigi, tie žygeiviai, kuriems svarbūs vardai ir titulai, keliauja ir dalyvauja įvairiuose Tarptautinės žygių lygos valstybių-narių rengiamuose žygiuose. Tokie keliaujantys žygeiviai yra turistai, jų daug. Pavyzdžiui, ką tik gavau laišką iš Japonijos žygeivių – jie jau dėliojasi planus kitais metais atvykti i Jurbarko žygi. Prašė padėti rezervuoti kambarius nakvynei. Japonai Jurbarke!
Ko Jurbarkas gali tikėtis iš Lietuvos žygeivių festivalio, kuris jau yra pripažintas tarptautiniu mastu?
Renginys, su kuriuo Lietuva priimta į TŽL – Lietuvos žygeivių festivalis. Jis kasmet rugpjūčio pirmąjį savaitgalį vyksta ir, pagal narystės sąlygas, turės vykti Jurbarke. Buvo svarbu, kad šis renginys atitiktų tarptautinius standartus.
Žygeivių festivalis – dviejų dienų turistinis renginys, registracija vyksta žygio išvakarėse – penktadienį, žygiuojama šeštadienį ir sekmadienį ir tik tada dedamas antspaudas žygeivio pase. Tai reiškia, kad užsienio žygeivis Jurbarko mieste ar rajone apsistos mažiausiai trims dienoms, kitaip tariant, bus reikalingos mažiausiai dvi nakvynės. Dauguma užsienio žygeivių yra vyresnio amžiaus žmonės – nuo 50 iki 80 metų, jiems netinka palapinės ar sporto salės grindys, jie nori kokybiškų apgyvendinimo paslaugų su visais patogumais ir pasiruošę už tai sumokėti.
Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad Jurbarko rajono apgyvendinimo įstaigose užsienio turistų buvo apgyvendinta: 2010 m. – 91; 2011 m. – 92, 2012 m. – 128 žmonės. Konstatuojama, kad nakvynes Jurbarko krašte užsisakančių užsienio turistų skaičius bendrame turistinių nakvynių kontekste užima itin mažą dalį. Bet juk niekam ne paslaptis, kad atvykstamasis turizmas atneša daugiau pajamų nei vietinis turizmas.
Nuo spalio 24-osios, kuomet Lietuvos žygeivių festivalis tapo sertifikuotu renginiu, mes jau sulaukėme preliminarių užklausų dėl nakvynės maždaug 150 užsienio žygeivių, t.y. trims autobusu atvyksiančioms grupėms po 45 žmones iš Olandijos ir Vokietijos, taip pat pavieniams žygeiviams. Tarkime, kažkokia Jurbarko rajono kaimo turizmo sodyba turi galimybę apnakvindinti 45 žmones visam savaitgaliui, tai reikštų, kad trys turizmo sodybos kitų metų pirmąjį rugpjūčio savaitgalį jau rezervuotos. O juk iki renginio dar beveik visi metai… Mes kitų metų renginiui ruošiamės jau dabar, artimiausiu metu darysime susitikimą su visų Jurbarko rajono turistinių paslaugų teikėjais, norime, kad atvykę užsienio žygeiviai išsivežtų tik pačius geriausius įspūdžius ir sugrįžtų ateityje.
Kodėl priėmimas vyko Pietų Korėjoje?
Kiekvienas Tarptautinės žygių lygos visuotinis susirinkimas vyksta vis kitoje valstybėje-narėje: pernai buvo Prancūzijoje, šiais metais Daejone, Pietų Korėjoje, kitas bus Kinijoje. Kiekviena valstybė-narė paeiliui, rotacijos principu, privalo būti visuotinio susirinkimo šeimininke, kada nors ir mums teks jį rengti.
Jokios ypatingos ceremonijos, kai priėmė mus nariais, nebuvo. Pasveikino, paplojo ir įteikė vėliavą.
Kur nusidriekia žygio trasa?
Kiekvienas dalyvis gali rinktis vieną iš keturių distancijų: 40, 30, 20 arba 10 kilometrų. Norint gauti apdovanojimą, abi žygio dienas reikia įveikti ne mažiau kaip po 20 kilometrų. Tokia ir yra populiariausia distancija. 10 km distancija skirta auginti naują žygeivių kartą – tai šeimų trasa, taip pat ir žygeivių, kuriems jau daugiau nei 70 metų.
Praėjusio festivalio trasos driekėsi Karšuvos girios ir Nemuno lankų keliukais, takeliais. Trasų paruošimas – didžiausias ir sunkiausias žygio organizacinis darbas – markiravimas (lipnios juostos, kuoliukai), poilsio ir kontrolės vietų įsteigimas, biotualetų atvežimas ir aptarnavimas, stalų ir kėdžių atvežimas, šiukšlių konteinerių pastatymas ir t.t. Už žygio organizavimą atsakinga Pėsčiųjų žygių asociacija, viską atlieka asociacijos nariai, padeda kitų įskaitinių Lietuvoje vykstančių žygių organizatoriai. Pagal galimybes stengiamės kiekvienais metais atnaujinti maršrutus, kad dalyviams neatsibostų ta pati trasa.
Aktyvaus laisvalaikio mėgėjai
Kiek Jums buvo metų, kai pirmą kartą dalyvavote žygyje?
Pirmą kartą žygyje pėsčiomis dalyvavau dar 1999 metais. Man buvo 19 metų, buvau Vytauto Didžiojo Universiteto Kaune Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto antro kurso politologijos studentas. Nepamenu, koks buvo to žygio pavadinimas, bet tai buvo Kėdainių rajone. Aš ir mano kambariokas Tadas, kuris studijavo filosofiją tame pačiame universitete, prisijungėme prie kariškių komandos, kurios vadovas buvo mano tėtis Vidmantas. Per parą nužygiavome 110 kilometrų.
Kaip atrodo Lietuvos žygeivis?
Statistinio Lietuvos žygeivio paveikslas – aktyvias laisvalaikio pramogas mėgstantis, dirbantis, vidutinio socialinio sluoksnio Lietuvos didmiesčio gyventojas. Amžiaus vidurkis – 30 metų. 60 proc. – vyrai, 40 proc. – moterys.
Lapkričio 6 d. į PŽA inicijuotą susitikimą Jurbarko turizmo ir verslo centre susirinko beveik visi nakvynes Jurbarko krašte ir Šakių rajone siūlantys verslininkai.
„Tikslas buvo suskaičiuoti, kiek turistų galime civilizuotai apnakvindinti patogiu atstumu nuo Jurbarko. Išankstiniai rezervacijų rezultatai net mus, festivalio organizatorius, pribloškė – jau 305 užsienio žygeiviai rezervavo vietas pirmajam rugpjūčio savaitgaliui, Jurbarke visos vietos užimtos. Palyginimui: šių metų žygyje turėjome 8 užsienio žygeivius. Turizmo ir verslo centras susistemins informaciją apie lankytinus objektus ir gidų paslaugas bei pateiks ją užsienio turistams“, – pasakojo Vytenis.
Pasak V. Genio, tai puiki proga turizmo paslaugų teikėjams parodyti savo vadybinius, organizacinius, marketingo, lingvistinius sugebėjimus. „Pasinaudosim? Sudominsim? Sugebėsim įsiūlyti? Klausimas atviras“, – teigė vienas Lietuvos žygeivių festivalio organizatorių.
Danutė KAROPČIKIENĖ
