Praėjusių metų pabaigoje po rekonstrukcijos atidarytame Jurbarko kultūros centre – vis dar įkurtuvių ir sugrįžtuvių šventė. Du savaitgalius žiūrovus džiugino vietiniai – Konstantino Glinskio ir „Vaivorykštės“ – teatrai, parodę jau ne premjerinius, bet premjeroms prilygstančius spektaklius „Gudri našlė“ ir „Pabėgimas į Akropolį“. Ir patys teatralai džiaugėsi sugrįžę į savo kultūros centrą.
Ruošiasi jubiliejui
Po penkerių metų repeticijų, spektaklių, festivalių Vytauto Didžiojo progimnazijoje, Jurbarko kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Vaivorykštė“ sugrįžo namo ir vasario 2 d. didžiojoje scenoje vaidino M. Korenkaitės „Pabėgimą į Akropolį“. Tikra šventė! – džiūgavo teatro jaunimas ir režisierė Birutė Šneiderienė.
„Tie vaikai dar nėra vaidinę scenoje. Sugrįžome į kultūros centrą ir dar kartą rodome „Pabėgimą
į Akropolį“, jau rodytą Vytauto Didžiojo mokykloje. Ta mokykla buvo tapusi mūsų teatro namais,
ir mes labai dėkingi. Sukūrėme ten keturis spektaklius, rengėme „Vaivorykštės“ festivalį. Bet labai laukėme didžiosios scenos. Paskutinį spektaklį „Pykšt pokšt, tu negyvas“ čia vaidino grupė, kuri jau seniai išėjusi, tai buvo prieš penkerius turbūt metus. O šios, „Pabėgimo…“, grupės išleistuvėms laukėm scenos, bet nesulaukėm, dabar jau pusė vaikų baigę gimnaziją ir išėjo liūdėdami, kad nepačiupinėjo šios scenos – jos šviesų, kulisų, teatro kvapo ir žiūrovų kėdžių…
Viso to jie nepatyrė. Visgi planuojame dabar tas atidėtas išleistuves, o jų proga parodyti ir „Heroiną“, kuris irgi dar nerodytas šioje scenoje“, – planais dalijosi režisierė.
su kuriuo „Vaivorykštė“ sugrįžo į savo sceną. K. Kalvelio nuotr.
Visą straipsnį skaitykite laikraštyje arba užsisakę elektroninę prenumeratą
