Praėjusių metų rudenį Jurbarko rajone įsikūrusi ukrainiečių bendruomenė „Vilties takas“
jau kurį laiką yra matoma ir aktyvi vietos gyvenimo dalis. Nuo karo pabėgę ir prieglobstį mūsų
krašte radę žmonės siekia kurti abipusį dialogą su vietos gyventojais, dalintis savo kultūra bei
tradicijomis. Vienu iš sėkmingų tokio bendradarbiavimo pavyzdžių – inicijuotas projektas „Sėkmės laboratorija“, kviečiantis vietos žmones ir jaunuosius ukrainiečius susitikti bendroje kūrybinėje erdvėje.
Pagalba saviems
Šį pavasarį prasidėjusiame išskirtiniame socialiniame ir kultūriniame projekte „Sėkmės laboratorija“, teatras tampa ne tik kūrybine veikla, bet ir būdu ukrainiečių vaikams- pabėgėliams įveikti baimes, kalbos barjerus bei atrasti savo vietą naujoje aplinkoje. Ši ukrainiečių bendruomenės „Vilties tiltas“ iniciatyva kviečia susitikti bendroje kūrybinėje erdvėje ir per meną atrasti tai, kas vienija.
Projekto dalyviai – 7–14 metų vaikai iš Ukrainos fronto zonų – Charkivo, Donecko, Zaporižės
bei Chersono regionų. Daugelis jų į Lietuvą atvyko palikę ne tik namus, bet ir visą iki karo buvusį
gyvenimą. Projekto iniciatoriai viliasi, kad scena taps ta vieta, kurioje vaikai vėl išmoks pasitikėti
savimi, drąsiai kalbėti ir jaustis priimti.
Vienas svarbiausių žmonių šiame projekte yra profesionalus Vilniaus senojo teatro aktorius Kyrylo
Kremenchuk, kurį į Jurbarką atvedė pažintis su bendruomenės „Vilties tiltas“ prezidente Ganna
Romaniuta.
Skaudžios asmeninės patirtys
Paties Kyrylo istorija labai artima vaikų išgyvenimams – jis pats yra karo pabėgėlis. Šiandien laisvai lietuviškai kalbantis Vilniaus senojo teatro aktorius prieš ketverius metus, būdamas dar
nepilnametis, išgyveno okupacijos siaubą.
Kyrylo užaugo Enerhodare – Zaporižės srities mieste, kurį šiandien, dėl ten esančios atominės
elektrinės, žino visas pasaulis. 2021 m. rudenį, būdamas 17-os, vaikinas išvyko į Kyjivą studijuoti vaidybos prestižiniame meno universitete. Visgi ramios studijos truko neilgai – 2022 m. vasario mėnesį prasidėjo pilno masto karas.
Po pirmųjų baisių dienų Kyjive, Kyrylo traukiniu grįžo pas tėvus į gimtąjį Enerhodarą. Tačiau jau po
savaitės ramybės neliko – miestą užėmė Rusijos kariuomenė.
„Tėvai suprato, kad man čia nesaugu, ir nusprendė mane išvežti ten, kur ramu. Kaip tik tuo metu
Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) pasiūlė pagalbą studentams iš Kyjivo – galimybę
atvykti studijuoti į Vilnių“, – prisimena aktorius.
Teatro terapija ukrainiečių vaikus ves į bendruomenę Ištrūkti iš okupuoto miesto buvo be galo sunku. Okupantai jaunuolį išleido tik penktuoju bandymu. Pirmus kartus jį stabdė dėl amžiaus
– vaikinui netrukus turėjo sueiti 18 metų, todėl rusų kariai įtarė, kad jis prisijungs prie Ukrainos karių ir eis keršyti už patirtas skriaudas. Gyvybiniu bilietu į laisvę tapo iš LMTA gauti dokumentai, patvirtinantys, kad jis yra priimtas mokytis Lietuvoje. Pamatę juos okupantai galiausiai praleido vaikiną pro patikros postus.
Kalbą išmoko per metus
Atvykęs į Lietuvą Kyrylo pirmąjį studijų kursą baigė nuotoliniu būdu Ukrainos universitete, o nuo
antrojo kurso pasinėrė į mokslus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Akademijos administracija ir kurso vadovai – žinomi aktoriai Darius Meškauskas bei Viktorija Kuodytė – labai palaikė jaunuolį ir padėjo jam susitvarkyti visus reikalingus dokumentus. Didžiausiu iššūkiu tapo kalba.
Akademija iškėlė sąlygą: norint baigti studijas ir gauti diplomą, būtina išmokti lietuvių kalbą. Kyrylo tai padarė vos per vienerius metus. Šiandien jis kalba taip sklandžiai, kad pašnekovai jį dažnai palaiko vietiniu Lietuvos lenku ar žemaičiu. „Iš pradžių man atrodė, kad kalbu geriau. Dabar, kai kalbą moku geriau, pats pradedu girdėti savo klaidas ir suprantu, kad dar yra kur tobulėti“, – šypsosi Vilniaus senajame teatre dirbantis profesionalus aktorius.
Lietuvoje jis greitai susirado draugų – kurse mokėsi žinomo aktoriaus Džiugo Siaurusaičio sūnus
Rokas, o artimu draugu tapo smalininkietis Aidas Ašmonas.
Teatro terapija
Šiandien savo pavyzdžiu vaikinas siekia parodyti vaikams, kad net ir po skaudžių patirčių įmanoma kurti naują gyvenimą. Aktorius sako, kad būtent menas jam padėjo išgyventi
sunkiausią laikotarpį ir atvėrė duris į naują gyvenimą Lietuvoje.
Su jurbarkiečiams jau gerai pažįstama Ganna Romaniuta Kyrylo susitiko mokymų kurse „Bendruomenių plėtros akceleratorius“, kuriame mokėsi rengti projektų paraiškas. Kilus idėjai sukurti kažką prasmingo karo paliestiems vaikams, aktorius ilgai nedvejojo ir sutiko atvykti į iki tol jam dar nematytą Lietuvos miestą – Jurbarką. Taip gimė projektas „Sėkmės laboratorija“ – dviejų mėnesių programa, skirta padėti vaikams lengviau integruotis į vietos bendruomenę, įveikti bendravimo baimes ir lietuvių kalbos barjerą.
Kiekvieną šeštadienį aktorius dirba su dešimties vaikų grupe, o bendro darbo rezultatu taps spektaklis lietuvių kalba pagal ukrainiečių rašytojo Ivano Franko pasaką „Dažytas Lapinas“. Tai istorija apie lapiną, kuris apsimeta karaliumi, tačiau melas ilgainiui išaiškėja ir tiesa nugali. Pasak Kyrylo, ši pasaka pasirinkta neatsitiktinai. „Šiuo spektakliu mes kalbame apie tikrumą. Noriu įkvėpti vaikus ir parodyti jiems, kad gyvenime viskas yra įmanoma, net jei aplinkybės labai sunkios ir esame toli nuo namų. Svarbiausia – visada išlikti savimi ir nebandyti apsimetinėti
kažkuo kitu, net ir visiškai naujoje aplinkoje“, – pasakoja aktorius.
Repeticijos vyksta ne tik gyvai, bet ir nuotoliu per „Zoom“ platformą. Čia vaikai kartu su aktoriumi
mokosi taisyklingo lietuviškų žodžių tarimo, kirčiavimo, lavina emocinę raišką ir sceninį pasitikėjimą. Tačiau projektas neapsiriboja vien vaidyba. Prie iniciatyvos aktyviai prisideda
„Ukrainiečių namų“ koordinatoriai bei savanoriai, kurie padeda vaikams mokytis tekstus, kurti
kostiumus, dekoracijas ir rekvizitą.
Į atviras repeticijas bei būsimą premjerą įtraukiami ir vietos moksleiviai, mokytojai bei gyventojai.
Po spektaklio planuojama surengti pokalbį su žiūrovais. Organizatoriai tikisi, kad toks gyvas
emocinis ryšys padės vietos bendruomenei ukrainiečių vaikuose pamatyti ne karo aukas, o talentingus ir kūrybingus scenos partnerius. Projektui pasibaigus teatro veiklos neketinama nutraukti. Siekiama, kad vaikų teatro grupė ir toliau veiktų Jurbarke, augtų kaip kūrybinis kolektyvas ir ateityje galėtų lygiaverčiai dalyvauti Lietuvos nacionaliniuose vaikų teatrų
festivaliuose.
Atsisveikinti su Lietuva jaunas kūrėjas artimiausiu metu tikrai neketina – čia įdėta per daug darbo
mokantis kalbos ir pažįstant vietos kultūrą. Nors Kyrylas neslepia, kad mintimis visada yra su Ukrainoje likusiais draugais, savo ateitį jis sieja su mūsų šalimi. „Noriu kurti stiprų ryšį tarp
Lietuvos ir Ukrainos. Mano tikslas – būti savotišku kultūros ambasadoriumi: per Lietuvos kultūrą
padėti Ukrainai ir atvirkščiai“, – ateities planais dalijasi Kyrylo Kremenchuk.
Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Spektaklio „Dažytas Lapinas“ premjera įvyks birželio 16 d. 16 val. Jurbarko kultūros centro mažojoje salėje.
