Praėjusį savaitgalį Jurbarko dekanato „Carito“ nariai ir savanoriai vyko į tradicinę vasaros kelionę ir joje paminėjo Pasaulinę senelių ir pagyvenusių žmonių dieną. Apie kelionę ir kitus gerus šios vasaros dalykus papasakojo katalikiškos organizacijos „Caritas“ vadovė Alma Busch.
Aktyvi vasara
Atvirų durų dienos, vaikų stovykla, jaunųjų karitiečių žygiai, senjorų klubo planai – tokia aktyvi Jurbarko Švč. Trejybės parapijos „Carito“ organizacijos vasara.
„Tai Dievo vedimas. Kartais ir neplanuoji, o susiklosto situacijos palankiai, visokių gerų dalykų turime ir vasarą“, – sakė organizacijos vadovė Alma Busch.
Trijų dienų vaikų stovykloje, kurią organizavo Irma Savickaitė, savanoriavo jaunieji karitiečiai. „Jiems tai buvo nemažas krūvis ir didelė atsakomybė, bet, ačiū Dievui, atlaikė ir patys daug ko išmoko, – džiaugėsi Alma. – Jaunieji karitiečiai suteikia optimizmo, kad „Caritas“ gyvuos, nes daug mūsų savanorių yra jau labai senjorės ir kasmet kas nors pasitraukia.“
Gražus būrelis jaunimo savanoriavo „Carito“ projektuose ir mokė senjorus informacinių technologijų. „Jaunimas priėmė karitą (lot. „gailestingumas“ – red.) natūraliai ir čia gerai jaučiasi. Pavasarį rengėme Atvirų durų dieną, kvietėm moksleivius ateiti, ir mūsų jaunosios karitietės pristatė, ką čia galima veikti. Liepą jaunimas dalyvavo „Lietuvos jaunojo Carito“ susitikime Kaune – arkivyskupijos „Caritas“ mus labai palaiko. Taip pat vykom susitikti su Klaipėdos jaunaisiais karitiečiais, ten daug studentų, ir užsieniečių, visi kartu ėjom 14 kilometrų žygį“, – pasakojo Alma.
Mezgasi ryšys
„Carito“ veikloje vienas svarbiausių žvilgsnių yra į senatvę. Karitiečių veikloje mezgasi ryšys tarp jaunimo ir senimo.
„Kontaktas tikrai labai gražiai mezgasi, – tvirtino A. Busch. – Mūsų vaikų stovykla aplankė senąsias karitietes ir pasveikino su Senelių diena. O mūsų jaunimas sakė: „Mes pradėjom nebebijoti senų žmonių“. Projekte savanoriavusių jaunų žmonių kantrybė mane džiugino ir stebino. Ir senjorai stengėsi būti labai stropūs mokiniai, o jaunimas irgi gavo daug gražių pamokų. Rudenį turėsim dar vieną projektą, tai irgi bus abiejų kartų susitikimas.“
Šiemet jau ketvirtą kartą minima popiežiaus Pranciškaus įvesta Pasaulinė senelių ir pagyvenusiųjų žmonių diena. Ji švenčiama pirmąjį sekmadienį po Jėzaus senelių – šventųjų Onos ir Joakimo šventės, šiemet tai buvo liepos 28-oji.
Popiežius šios dienos proga parašė laišką, kurio leitmotyvu tapo psalmės žodžiai „Neatstumk manęs senatvėje“. Šį laišką savo tradicinėje vasaros kelionėje skaitė ir Jurbarko karitiečiai.
Atradimų kelionė
Jurbarko dekanato „Caritas“ liepos 27 d. keliavo į Birštoną, aplankant Šilavoto Davatkyną.
„Jurbarkas, Seredžius, Veliuona, Raudonė, Skirsnemunė, Vertimai, Eržvilkas, Girdžiai, Vadžgirys – visose dekanato parapijose veikia „Caritas“, vienur labiau, kitur mažiau. Visada keliaujame visos parapijos, o dekanas kun. Darius Auglys mus paremia. Mūsų klebonas labai palaiko ir remia visas parapijos organizacijas, „Jūs tik darykit!“ – sako, – klebono žodžius atkartoja karitietė Alma ir toliau pasakoja. – Turėjom gražią kelionę – pilnas didelis autobusas. Ir laivu Nemunu plaukėm, ir ekskursija elektrobusu po Birštoną, ir tas Davatkynas, o grįždami dar sustojom Išlauže, užėjom į bažnyčią – tokia ir pažintinė, ir su malda kelionė.“
Šilavoto Davatkynas (Prienų r.) – tai tokia vieta, kur beveik 100 metų nuo 1895-ųjų veikė neformalus moterų vienuolynas. Čia, išpirkdamos žemę iš vietinio ūkininko, kūrėsi ir statėsi sau būstelius pamaldžios moterys netekėjusios arba našlės – davatkėlės. Vienu metu čia stovėję 7 nameliai, gyvenę keturiolika moterų, iki I pasaulinio karo veikusi daraktorių mokykla. Davatkėlės prižiūrėjo bažnyčią, slaugė ligonius, mokė moteris amatų ir slapta, rizikuodamos mokė vaikus poterių, ruošė sakramentams. Mirus paskutinei, šį tarsi mažą kaimuką paveldėjo pirmosios ten apsigyvenusios davatkėlės giminaičiai. Dabar Davatkyne muziejus, turintis ypatingą istoriją ir dvasinį palikimą.
„Davatkynas buvo mums atradimas. Nuėjome taku pėsčiomis nuo bažnyčios, dalyvavome ekskursijoje ir perskaitėme popiežiaus Pranciškaus laišką – ta vieta tam labai tiko“, – sakė kelionės organizatorė.
Bendrystė yra gerai
„Caritas“ – labdaros organizacija, bet visada – ir bendrystės.
„Mes esam katalikiška organizacija, tačiau gailestingumo darbus darom ne tik savo tikėjimo broliams. Reikia tik kreiptis. Kas į mus kreipiasi, padedam. Arba jei sužinom iš bet kokių šaltinių, kad reikalinga pagalba, stengiamės padėti. Turim sąrašą, kurį vis papildom. Mūsų pagalba labiau materialinė – maisto produktais, o rūbų, pastebim, prisireikia ir senelių namų gyventojams. Nesame tiek pajėgūs, kad galėtume teikti, sakykim, psichologinę pagalbą“, – sakė A. Busch.
Buvimas organizacijos nariu ir savanoriavimas yra ne tik galimybė duoti kitam, bet ir sau gauti įkvepiančios ir pastiprinančios bendrystės.
„Carite“ daugiausia moterys, o karitiečių vyrai, draugai palaiko mūsų idėjas ir padeda, kai sunkesni darbai. Kai važiuojam į Šiluvos atlaidus virti kavą ir arbatą piligrimams, labai džiaugiamės, kad su mumis koks vyras važiuoja, nes puodai būna dideli. Ten visų dekanatų „Carito“ organizacijos turi paskirtas dienas, šiemet mums išpuola rugsėjo 11-ą. Arba kai reikia išnešioti lauknešėlius, prireikia automobilių ir vairuotojų“, – pasakoja Jurbarko parapijos ir dekanato „Carito“ vadovė.
Rugsėjį Jurbarko „Caritas“ pradės naują projektą – parapijoje bus buriamas senjorų klubas. „Labai kviečiame jaunimą savanoriauti, jūsų pagalba mus labai reikalinga, – sakė A. Busch. – Senjorams svarbu ir smagu, kad jauni juos palaiko, bendrauja.“
Nors į senjorus krypsta daugelio institucijų ir organizacijų dėmesys, šios amžiaus grupės žmonės neretai lieka atskirtyje. „Ypač tapus našliu ar našle gresia pasijusti vienišu, nereikalingu. Kur nors išeiti, pabendrauti, užsiimti kažkokia veikla būtų labai gerai. Tačiau neretai kažkas tasi stabdo, tarsi nėra jėgų. Reikia pasiryžti, išdrįsti. Yra aktyvių, kurie eina visur ar daug kur, o mes kviečiame ir tuos, kurie kol kas niekur neina, bet jaučia, kad būtų gerai išeiti, susitikti. Bendrumas, bendravimas yra gerai. Mūsų susibūrimuose yra vietos ir maldai, bet nei jaunimas, kuriuos kviečiame savanoriauti, nei senjorai neturėtų galvoti, kad čia bus tik maldos – čia bus visko, ir to, ką mes planuojame, ir to, ko jūs patys norėsite“, – pažada A. Busch.
„Carito“ vadovei galite ir paskambinti tel. +370 685 01 287 – ir šnektelti apie Senjorų klubą ar apie norą tapti karitiečiu.
