Gegužės vienuoliktoji tapo neeiline diena Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokiniams. Nuo pat ankstyvo ryto mums šypsojosi saulė ir kvietė nuveikti ką nors neįprasto, malonaus.
Savo gera nuotaika, šypsenomis norėjome pasidalyti su kiekvienu praeiviu ir nusiųsti jam džiaugsmo kupiną žinią: „Mielas žmogau, apsidairyk – jau pavasaris!“ Bene paprasčiausias atgimusios ir gražiausiomis spalvomis pasipuošusios gamtos simbolis – mažosios saulytės – pienės. Šią ypatingą dieną į jas nusprendėme pažvelgti kiek kitaip: kaip į kūrybos ir įkvėpimo šaltinį.
Sugalvotam tikslui įgyvendinti nepakeičiamu pagalbininku tapo paprasčiausia vejapjovė. Pavasaris – stebuklų metas, kuomet net ir kasdien buityje naudojami daiktai pakeičia savo paskirtį. Taigi vejapjovė tapo įrankiu, padėjusiu žaliuojančioje pievoje išpjauti (išpiešti) ornamentą – Seredžiaus miestelio simbolį – laivą.
Nusprendėme, jog jis turi būti matomas iš toli ir iš paukščio skrydžio, todėl išpjautus laivo kontūrus sumanėme pagražinti pienių žiedais. Kad darbas vyktų sklandžiai ir linksmai, pasiskirstėme užduotis. Mokiniai skynė pienių žiedus ir jais margino laivo korpusą, stiebą ir burę. Dirbome ilgai, tačiau noras kurti tik augo: supratome, kad rezultatas pranoks net ir didžiausius mūsų lūkesčius.
Norinčiųjų pasigrožėti nekasdieniu vaizdu ir pasisemti teigiamų emocijų nestigo. Pievoje sugulę daugiau nei penkiolika tūkstančių pienių žiedų traukė visų praeivių dėmesį, o vaikus įkvėpė svajoti, tikėti ir kurti.
Mokytoja
Dalia Nekriošienė
