Kasdien iki vėlumos prie AB „Kauno grūdai“ elevatoriaus Jurbarke rikiuojasi grūdų prikrauti traktoriai ir automobiliai – geriausias talkininkas mūsų krašto ūkininkams yra šios vasaros karščiai. Tačiau net ir tokiu palankiu darbymečiui oru javapjūtė užsitęsė, o šią savaitę sinoptikų išpranašauti lietūs ją gali net gerokai užlaikyti. Specialistai nuogąstauja, kad dėl to pablogės grūdų kokybė.
Iki Žolinės javapjūtės nebaigs
Žemės ūkio ministerija prieš gerą savaitę išplatino pranešimą, kad Lietuvoje subrendo rekordinis derlius – prognozuojama, kad šiemet jis gali būti 7,5 proc. didesnis nei pernykštis ir net lenks prieš dvejus metus buvusį rekordinį javų derlių. Ministerijos duomenimis, šiemet į mūsų šalies aruodus turėtų subyrėti apie 4,7 mln. t grūdų, o derliaus padidėjimą lems ir 7 proc. išaugę javų pasėlių plotai.
Mažiau entuziazmo tik dėl rapsų derliaus: jo laukiama 19,8 proc. mažesnio už pernykštį – tai lemia 18,2 proc. sumažėję rapsų pasėlių plotai ir 4,4 proc. mažesnis prognozuojamas vidutinis derlingumas.
Tačiau praėjusią savaitę laukuose prakaitą lieję Jurbarko krašto ūkininkai apie rekordinį derlių kol kas nenori kalbėti. „Kol briedis laisvas laksto laukuose, nėra kaip dalintis grobį“, – juokiasi ūkininkai. Jiems pritaria ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko biuro augalininkystės konsultantas Antanas Petraitis. Pasak jo, geriausias laikas javapjūtei – iki Žolinės, nes po jos dienos trumpėja, rasa laukuose nenukrenta iki pat pietų, todėl javapjūtei sąlygos smarkiai blogėja.
„Šiemet ir oras, ir derlius geras – mūsų biuro klientai patenkinti, skundų negirdėjau. Vis dėlto javapjūtė dar nebaigta, nes kol kas nukulti tik žieminiai rapsai. Ne visi ūkininkai baigė nukulti žieminius kviečius, o vasariniai javai dar nepasiekė brandos – anksti teigti, kad derlius bus rekordinis. Ypač dabar, kai sinoptikai savaitei pranašauja lietų“, – pirmadienio popietę javapjūtės eigą vertino konsultantas.
A. Petraičio duomenimis, šiemet iš hektaro rajone vidutiniškai kuliama po 6–7 t žieminių kviečių, neblogai užderėjo žirniai – ūkininkai jų prikulia po 3–3,5 t. Bet labiausiai žemdirbius džiugina kokybė. „Tie, kas spėjo nukulti be lietaus, parduoda pirmos ar net ekstra klasės maistinius kviečius. Praėjus lietums, tokios kokybės vargu ar bus galima tikėtis, todėl dabar visi žemdirbiai meldžia tik vieno – sausų orų“, – tvirtina konsultantas.
Be džiovyklos neišsiverčia
Vadžgiriškis Egidijus Giedraitis – dvigubas ūkininkas: vadovauja ne tik savo ūkiui, bet ir dirba UAB „Stungiai agrar“ ūkio, deklaravusio Jurbarko rajone 825 ha pasėlių, valdytoju. Į nuosavus laukus E. Giedraitis kombainą išvairavo tik pirmadienį, o Eržvilko krašte veikiančiame „Stungiai agrar“ ūkyje – jau pats javapjūtės įkarštis. Tačiau kol kas ir šiame ūkyje baigti kulti tik žieminiai rapsai.
„Manau, kad rapsų derlius neblogas – vidutiniškai 3,8 t/ha. Žieminiai beveik visi iššalo – iš 500 ha pasėlių pavasarį neatsėjome tik 120 ha, bet ir tie liko ne pačios geriausios būklės. Vis dėlto net ir prasčiausiame lauke po 6 t/ha prikūlėme. Smulkesniems ūkininkams toks derlingumas būtų labai geras“, – svarstė E. Giedraitis.
Pasak jo, nei bendrovės mechanizatoriai, nei jis pats kulti neskubėjo. Nuo ligų pagal visus agrotechnologinius reikalavimus nupurkštų pasėlių vegetacija užtruko, be to, Eržvilko krašte pasėliai gavo nemažai lietaus.
„Sekmadienį Eržvilke po pietų nukulti kviečiai buvo 19 proc. drėgnumo – visus vežėme į džiovyklą. Tokius pat – vidutiniškai 17 proc. drėgnumo javus į kooperatyvą „Aruodai“ atveža ir kiti ūkininkai. Nesakau, kad lietaus nereikia. Žemė dabar taip perdžiūvusi, kad kyla abejonių, ar galėsime šią savaitę pasėti žieminius rapsus. Bet lietus dabar labiau trukdo, nei padeda – grūdus sudrėkina, o žemės tarsi nepasiekia“, – sakė E. Giedraitis.
Jis taip pat mano, kad javapjūtės sėkme džiaugtis anksti – iki šiol rapsus, žirnius ir žieminius kviečius žemdirbiai kūlė atsipūtę, o vasariniams javams oro permainos gali padaryti daug blogo.
Derliui pakenkė kruša
Kad gražūs orai gali smarkiai pakišti koją, šiemet įsitikino Seredžiaus krašto ūkininkai. Rugpjūčio 6-osios pavakare praėjusi audra paliko nuniokotus pasėlių laukus, nudraskė uogynus ir soduose nokusius obuolius.
„Kruša buvo tokia didelė ir galinga, kad net po kelių valandų laukai dar baltavo. Kas pateko į šios audros apimtą ruožą, derlių gali minėti tik prisiminimuose. Kliuvo Belvederio kaimui, Klausučiams, bet labiausiai – Seredžiaus ūkininkams. Nuostolių nepatirs tik tie, kurie buvo apsidraudę pasėlius“, – sakė Seredžiaus seniūnijos žemės ūkio specialistė Laimutė Gailevičienė.
Sunaikino šalnos ir sausra
Skirsnemunės seniūnijos ūkininkė Zinaida Dumčaitienė šiemet nukentėjo dvigubai. Pavasarinės šalnos sunaikino 400 ha žieminių pasėlių ir beveik visus rapsus. „Apie rekordinį derlių kalbėti būtų juokinga. Tikro derliaus šiemet dar nematėme – visi laukai buvo pakirsti šalnų, kitus taip ir palikome. Kūlėme mažiau nei po 5 t/ha žieminių javų. Sakau, kad neblogai – kiti ir 3 t/ha negavo“, – svarstė Z. Dumčaitienė.
Ūkininkė tikisi, kad geresnį derlių subrandins vasarinės kultūros, nors ir žieminiai kviečiai iki pat javapjūtės teikė vilčių. Vis dėlto karščiai jiems pakenkė: varpų viršūnės nudžiūvo, grūdai susitraukė ir susiraukšlėjo. Elevatoriuje nustatyta tik 11–12 proc. drėgmės. „Džiovyklos, žinoma, nereikėjo, bet mums tai ne į naudą – perdžiūvę grūdai netenka svorio“, – konstatavo ūkininkė.
Nors visą rugpjūtį prognozuojami prasti ir drėgni orai, Z. Dumčaitienė nepanikuoja. „Vasariniai javai derliaus dar nesubrandino, vis tiek reikia palaukti. Pernai viską lengvai nukūlėme, o šiemet – matysime, kaip bus, anksti skųstis“, – tikino kasmet didesnių ar mažesnių nuostolių patirianti skirsnemuniškė.
Kainų nuosmukio nekompensuos
Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas šiemet iš ha vidutiniškai prikulia po 7–8 t grūdų, bet savo derliaus rekordiniu irgi nevadina. Jo nuomone, rekordinį derlių gali subrandinti nebent vasarojus.
„Ūkininkai šiemet nei dėl javapjūtės sąlygų, nei dėl derlingumo nedejuoja – visiems ūpą numušė tik mažėjančios grūdų supirkimo kainos“, – tvirtina R. Jovarauskas.
Pirmadienį už ekstra klasės kviečius supirkėjai mokėjo iki 600 Lt, pirmos–ketvirtos klasės kviečiai kainavo po 10 Lt mažiau. AB „Kauno grūdai“, Jurbarke turinti grūdų supirkimo punktą, buvo nustačiusi 580 Lt/t kainą, už toną rapsų mokėjo 1030 Lt.
R. Jovarausko duomenimis, pernai tuo pat metu grūdų ir rapsų kaina buvo maždaug 200 Lt didesnė.
Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininko skaičiavimu, didesnis derlius kainų nekompensuos, nes daugeliui ūkininkų šiemet žieminius teko atsėti.
Nuostolių greičiausiai šiemet patirs ir Z. Dumčaitienė. „Prie šitų kainų pelno negausime, bet žiūriu pozityviai – negi kiekvienais metais verksi? Darbo turime – ir gerai“, – tikino ūkininkė.
Ne visiems blogai
Tuo tarpu vadžgiriškis E. Giedraitis padėties nedramatizuoja. „Šimtu litų mažesnė kaina – neesminis dalykas. Pernai už žirnius gavome po 750 Lt/t, šiemet moka tik šiek tiek mažiau nei 700 Lt, bet derlingumas gerokai didesnis. Negaliu dėl to skųstis“, – tvirtina ūkininkas.
Kokių rekordų šią vasarą pavyks pasiekti, aiškinsis seniūnijų specialistai. Pirmąsias javapjūtės žinias jie rinks ketvirtadienį – daugiau nei 50 ha pasėlių deklaravusių ūkininkų klaus, kiek nupjovė grūdinių ir aliejinių kultūrų, kiek tonų prikūlė, kokį kiekį grūdų turi sandėliuose ir kiek žada pasilikti savo reikmėms. Taigi džiaugtis derliumi arba verkti dėl nesėkmių galėsime ne anksčiau kaip rugsėjį, kai į aruodus subirus paskutiniesiems grūdams nurims laukai.
Daiva BARTKIENĖ
