Didėjant biokuro paklausai sparčiai brangsta malkinė mediena, tačiau miškininkai, atsisakydami dalies pelno, kaip ir anksčiau ketina parduoti gyventojams nenukirstą mišką malkoms pasigaminti. Praėjusią savaitę posėdžiavę Lietuvos urėdų valdybos nariai taip pat atkreipė dėmesį į kaimo gyventojų socialines problemas ir rekomendavo valstybinių miškų urėdijoms parduoti malkinei medienai pasigaminti ne mažiau kaip 3 proc. metinės miško kirtimo normos.
Biokuras – paklausi prekė
Jurbarko miškų urėdija gyventojams kasmet parduoda 3-4 tūkst. kub. m malkinės medienos, šiek tiek mažiau jos nuperka biudžetinės įstaigos ir įvairios organizacijos. Jau pernai urėdijos darbuotojai pastebėjo, kad medienos pardavimo konkursuose smarkiai padidėjo malkinės medienos paklausa, o tuo pačiu – ir vidutinė jos kaina. Žaliavinės medienos pardavimo taisyklėse nustatyta tvarka neleidžia urėdijoms pigiau parduoti medieną gyventojams nei už ją moka konkursus laimėję didmenininkai.
„Mediena brangsta dėl to, kad Lietuvoje sparčiai vystosi biokuro gamybos sektorius – smulkinta mediena kūrenamos Tauragės, Raseinių, Šilutės ir daugelio kitų Lietuvos miestų katilinės, šių miestų gyventojai džiaugiasi kur kas mažesnėmis šilumos kainomis nei perkantys mazutu ar dujomis kūrenamų katilinių šilumos energiją. Dėl didėjančios biokuro gamybos medienos pardavimo konkursuose malkinės medienos visada pritrūksta“, – tvirtina Jurbarko miškų urėdas.
Pasak F. Bakio, vidutinė malkinės medienos kaina pastaraisiais metais išaugo nuo 80 iki maždaug 100 Lt už kub. m ir greičiausiai dar kils. Miškininkai mato rezervų ir biokurui gaminti jau parduoda kirtaviečių atliekas. Anksčiau šakas sutvarkyti už simbolinį mokestį būdavo leidžiama kaimų gyventojams, o šiemet Jurbarko miškų urėdija konkurse pardavė 4 tūkst. kub. m šakų, žabų, krūmų ir kitokių kirtaviečių atliekų, o jų kaina pakilo iki 30 Lt už kub. m.
„Ateinančiais metais medienos pardavimo konkursui pasiūlysime dvigubai didesnį kiekį kirtaviečių atliekų ir nė truputėlio neabejojame, kad jos bus nupirktos. Žinoma, pirmiausia išvešime iš ten, kur lengva paimti – pakelės grioviuose, pamiškėse iškirstus krūmus, šakas. Miške, kur sunku privažiuoti, nėra valksnų, esančios atliekos, kol kas nepaklausios, bet netrukus gali prireikti ir jų, o kai atsiras kas perka, bus ir įmonių, norinčių tvarkyti ir parduoti miško kirtimo atliekas”, – įsitikinęs urėdas.
Gyventojai malkas gaminsis pigiau
Jurbarko miškų urėdas F. Bakys garantavo, kad malkų gyventojams nepritrūks, tačiau mokėti 120 Lt ir daugiau už kub. m gali anaiptol ne visi kaimo žmonės. Jiems labai svarbu, kad kaip ir anksčiau galėtų nusipirkti malkinės medienos nenukirstu mišku ir patys pasigaminti malkų.
Ir pernai, ir šiemet Jurbarko miškų urėdija parduos iki 12 tūkst. kub. m nenukirstos malkinės medienos. „Tai nemažas kiekis, iki šiol jo užtekdavo beveik visiems norintiems pasigaminti malkų. Tačiau girininkai jau pastebėjo, kad norinčiųjų įsigyti nenukirstos malkinės medienos atsiranda vis daugiau, taigi padidėjus paklausai ir tokio kiekio gali neužtekti. Norėdami išvengti konfliktų, kurie paprastai atsiranda tuomet, kai ko nors trūksta, ieškome visiems priimtinų sprendimų“, – sakė urėdas F. Bakys.
Pasak Jurbarko miškų urėdo, Vyriausybės patvirtintos nenukirsto miško malkinės medienos kainos labai nedidelės – šiuo metu jos svyruoja nuo 7 iki 24 Lt už kub. m. Didžiąją malkų kainos dalį sudaro medžių nukirtimas, ištraukimas iš miško, išvežimas. „Visa tai kainuoja iki 50 Lt už kub. m. Kol malkų paklausa buvo nedidelė, jos ir nebuvo brangios. Kylant paklausai, kilo ir kainos – dabar jos tokios, kad ne kiekvienas dirbantis ir atlyginimą gaunantis žmogus gali susitaupyti pinigų malkoms įsigyti“, – mano F. Bakys.
Urėdas tvirtina, kad pirkti nenukirstą malkinę medieną apsimoka, nes gyventojai, galintys patys pasigaminti malkų, neskaičiuoja savo darbo kaštų. „Mes tik nerimaujame, kad esant didelei malkų paklausai gali atsirasti norinčiųjų piktnaudžiauti – pirkti iš girininkijų didelį kiekį nenukirstos malkinės medienos, gaminti malkas ir brangiai jas parduoti mieste, taip sudarydami konkurenciją net ir urėdijai“, – nuogąstavo F. Bakys.
Atrama žmogui – valstybinė įmonė
Galimybę pigiai įsigyti nenukirstos malkinės medienos ir patiems pasigaminti malkų urėdas vadina socialine parama kaimo gyventojams.
„Gal kai kas mano, kad urėdija, o tuo pačiu ir valstybė dėl to patiria nuostolių – negauna dalies pelno, kuris būtų garantuotas brangiai pardavus malkas. Privati įmonė to jokiu būdu nedarytų, tačiau valstybiškai žiūrint ne viskas vertinama pelnu. Valstybinė įmonė būtinai turi matyti žmonių poreikius, būti tam tikra atrama mažiau pasiturintiems kaimų gyventojams“, – įsitikinęs urėdas F. Bakys.
Dėl tos pačios priežasties urėdijos rūpinasi miško keliais, miškuose įrengia poilsiavietes, o prie kelių – poilsio aikšteles, renka miškuose šiukšles, saugo juos nuo gaisrų. Visa tai irgi kainuoja nepigiai, tačiau yra labai reikalinga. Be urėdijų pagalbos neišsiverstų pamiškėse gyvenantys žmonės, netvarkomose ir neprižiūrimose poilsiavietėse niekas nenorėtų sustoti pailsėti, miškas nežavėtų savo grožiu ir ramybe.
Be to, urėdijos, savivaldybėms prašant, suteikia galimybę pigiau įsigyti nenukirsto miško medienos nuo stichinių nelaimių nukentėjusiems gyventojams. „Padegėliams ir nuo kitų stichinių nelaimių nukentėjusiems gyventojams skiriamos medienos nenukirstu mišku kainą sumažiname iki 50 proc. Ši paramos rūšis labai populiari, o žmonės džiaugiasi, galėdami pigiau nusipirkti statybinės medienos“, – įsitikinęs F. Bakys.
Todėl klausydamiesi, kaip Laisvosios rinkos instituto ekspertai tikina, kad valstybinės įmonės privalo kur kas didesnę dalį pelno atiduoti į valstybės biudžetą, urėdijų darbuotojai jaučiasi nesuprasti. Dalį to, kas galėtų tapti penu miškininkai tiesiogiai atiduoda visuomenei ir taip tenkina viešąjį interesą.
Kur rūksta kaminas – reikia malkų
Į Lietuvos urėdų tarybą ir valdybą išrinktas Jurbarko miškų urėdas F. Bakys įsitikinęs, kad rekomendacija parduoti ne mažiau kaip 3 proc. metinės kirtimo normos nenukirstu mišku malkinei medienai gaminti – tik minimalus kiekis.
„Mūsų urėdija kerta daug medienos, todėl mes tam skiriame apie 10 proc. suplanuotų kirtimų, o reikėtų gal net ir dar daugiau. Kai kurios girininkijos, turinčios nedaug miškų, medienos pritrūksta“, – sakė F. Bakys. Viena iš tokių nenukirstos malkinės medienos nuolat pritrūkstančių girininkijų – Panemunės girininkija. Raudonė, Stakiai, Pauliai, Pilies kaimas, Skirsnemunė – visur rūksta kaminai, taigi ir malkų žmonėms reikia daug.
Girininkas Antanas Kamaitis šiemet jau pardavė 1260 kub. m nenukirstos malkinės medienos. „Bet jau ir vėl turiu nemažą sąrašą norinčiųjų pasigaminti malkų. Tikiuosi, kad šiemet dar galėsime parduoti 400 kub. metrų“, – sakė A. Kamaitis.
Su savo pavaduotoju Edmundu Petrausku girininkas A. Kamaitis jau renka kirtimus malkinei medienai – vėlus ruduo, kai visi laukų darbai baigiasi, ir žiema – patogiausias laikas ruošti malkas. Per vasarą išdžiūvusios, jos tampa dvigubai kaitresnės.
Kad mediena dabar brangi ir jos reikia daug, nesunku įsitikinti. Šią savaitę girininkijoje dirbęs UAB „Kietasis biokuras“ mobilusis smulkintuvas per valandą susmulkindavo maždaug 35 kub. m medienos. Bene tiek telpa į autovežį, smulkintą medieną vežantį į Šilutės miesto katilinę. Kol nėra šalčių, per dieną joje sukūrenama apie 140 kub. m smulkintos medienos.
Žiūrėdamas, kaip akimirksniu malkiniai rąstai tampa skiedromis, Panemunės girininkas A. Kamaitis pasidžiaugė, kad kietam biokurui ruošti tinka ir pakelės griovyje iškirsti karklai, ir šiek tiek išpuvę malkinės medienos rąstai. „Tokių malkų vietiniai gyventojai tikrai nenorėtų pirkti“, – įsitikinęs girininkas.
Panemunės girininkijos darbuotojai mano, kad biokuro paklausa privers ir kaimo gyventojus labiau vertinti galimybę įsigyti nenukirstos malkinės medienos. Dabar įsigydami 20 kub. m nenukirstos malkinės medienos ir mokėdami už ją tik 200–300 Lt, ne visi kaimo gyventojai supranta, kokią paramą gauna iš valstybinės įmonės.
Parduodami nenukirstą malkinę medieną nuo ateinančių metų urėdijos vadovai ketina prašyti seniūnų pagalbos – kas kitas, jei ne jie, esantys arčiausiai kaimo gyventojų, žino, kam labiausiai reikia valstybės paramos.
Nors nauja nenukirstos malkinės medienos įsigijimo tvarka dar neparengta, Jurbarko miškų urėdas linkęs sutikti, kad kai kurių apribojimų reikia. „Norėtume, kad malkų pigiau įsigytų pirmiausia tie, kurie neturi miško ir yra labiau socialiai pažeidžiami“, – sakė Jurbarko miškų urėdas F. Bakys.
Daiva BARTKIENĖ
