Valgome, kad gyventume, būtume sveiki ir energingi. Bet lietuviai mėgsta daug valgyti ir persivalgyti. Tradiciniai mūsų valgiai sotūs ir riebūs, tad neturint saiko valgis gali ir pakenkti valgytojui.
Taip šnekučiuojamės su didžiulę darbo patirtį turinčia profesionalia virėja Regina Čiapiene. Ji pasakojo neseniai pas giminaičius Vokietijoje padėjusi ruošti vaišes pobūviui. „Farširavau žuvis, kepiau antis, nors giminaičiai lietuviai baiminosi – kas suvalgys, mat vokiečiai nemėgstą daug valgyti. Sušlamštė viską iki paskutinio kąsnelio, matyt, todėl, kad valgo parduotuvinį, nenatūralų maistą, naminis jiems – tikras delikatesas”, – sakė Regina.
Ir lietuvių virtuvė keičiasi – vartojama daug pusfabrikačių, populiarios greito maisto užeigos, o restoranuose galima skanauti nei mūsų akiai, nei skrandžiui neįprastų patiekalų. Bet tai mieste, o kaimo žmonės dažniausiai patys ruošia valgį, gal ne tokį įmantrų, bet natūralesnį ir sveikesnį, kiek tai šiais laikais įmanoma.
Daugybę metų dirbanti mokinių valgykloje, virėja Regina sako, kad čia mažai kas keičiasi – svarbu, kad būtų sotu, skanu ir pigu. „Vaikai prašo kotletų, cepelinų, valgo sriubas ir nebemėto maisto kaip seniau, nes brangiai kainuoja. Prie mėsos nori bulvių, o košes dažniausiai palieka, matyt, namuose kruopų nepratę valgyti”, – dalijasi savo pastebėjimais Regina.
R. Čiapienė pripažįsta tradicinę lietuvišką virtuvę – paprastus patiekalus iš kuo natūralesnių produktų, su kuo mažiau dirbtinių priedų. Kasdienai tinka ir „šilkavilnė” košė iš perlinių kruopų ir bulvių tarkių su spirgučių padažu, pavasarį skanu ir sveika dilgėlių sriuba, kokią virdavo Reginos amžinatilsį teta. Baltosios dilgėlės lapelius reikia nuplikyti. Išvirti sultinį iš parūkytų kiaulienos kauliukų ar mėsos, į jį dėti kruopų, morkų ir pakepintų svogūnų, baigiant virti sukrėsti dilgėlių lapus.
Nei kasdienio, nei šventinio stalo Regina nė neįsivaizduoja be žuvies: „Labiausiai vertinu ir mėgstu žuvį. Visokią. Kaip gi kitaip – juk užaugau ant Gėgės upės kranto. Tėtis buvo žvejys, pagaudavo vėgėlių, stintų, lynų, lydekų.” „Trijų kampų” virtuvei Regina siūlo tris žuvų patiekalus. „Žuvienė skaniausia iš ešerių, pagautų Lietuvos upėse ir ežeruose, deja, jų sunku gauti, tad verdu žuvienę iš lašišos. Greitai paruošiamas ir skanus orkaitėje keptas karpis, o šventėms visada farširuoju lydeką arba starkį, kartais ir karpį”, – sako Regina ir visiems linki – skanaus!
Danutė Karopčikienė
